Tomui Pačėsui užteko 10 savaičių, kad taptų bene svarbiausiu Lietuvos krepšinio pasaulio žmogumi. Į Vilnių sugrąžintas titulas, žaidėjų mainai su kitomis komandomis ir viešai supykdytas varžovų komandos vadovas – tai skambiausi, tačiau ne visi Pačėso darbai per tokį trumpą laiką.

Pačėsas perėmė komandą, kuri buvo visiškame dugne. Nepatekimas į Europos taurės antrą etapą, du pralaimėjimai Kauno „Žalgiriui“, kiaura gynyba, skaudžios nesėkmės žaidžiant su vengrų ar rusų komandomis, nė vienos pergalės „Siemens“ arenoje. Galima vardinti ir vardinti.

Tai buvo bene giliausia duobė „Lietuvos ryto“ klubo istorijoje. Gilesnė nei ta trečioji vieta LKL prieš pusantrų metų.

Bet tuo pačiu tai buvo geriausias laikas pradėti darbus. Perėmęs komandą tada, galėjai tik kilti. Ir susikoncentruoti tik tam, kas buvo svarbiausia Vilniuje – nukarūnuoti Kauno „Žalgirį“.

Europos taurės varžybos buvo baigtos, iki artimiausios dvikovos su „Žalgiriu“ – lygiai mėnuo, laiko įgyvendinti savas idėjas – marios.

Akivaizdu, kad Pačėsas turėjo planą nuo pirmosios darbo Vilniuje dienos. O gal ir dar anksčiau.

Pirmosios žinios apie šį trenerį „Lietuvos ryto“ stratego vietoje pasirodė likus geram mėnesiui iki oficialaus paskyrimo gruodžio 17-ąją, o vos atėjęs, jis ėmėsi darbo.

Antanas Kavaliauskas buvo pastumtas į sunkiojo krašto puolėjo poziciją, Gediminas Orelikas – į lengvojo krašto. Adas Juškevičius tapo vien atakuojančiu gynėju, kai Nicolas Laprovittola nesutiko su tokiu vaidmeniu ir buvo išsiųstas į Ispaniją.

Į komandą atvyko niekam negirdėtas Kendrickas Brownas, Julius Jucikas išvyko į Alytaus „Dzūkiją“ mainais už Adamą Lapetą.

Vien pokyčių sudėtyje nepakaktų reanimuoti komandą, todėl „Lietuvos rytas“ sunkiai ir atkakliai dirbo aikštelėje. Pačėsas aukojo rungtynes Panevėžyje, Pasvalyje ar Utenoje, nes jo tikslas nebuvo laimėti šiuose miestuose.

Kol vilniečiai rinko minusus Aukštaitijoje, Pačėsas galvoje dėliojosi pliusus prieš būsimas rungtynes su „Žalgiriu“.

Taip, pralaimėjimai atėmė galimybę laimėti reguliarųjį sezoną, tačiau šios dvikovos suteikė šansą išbandyti naujas krepšininkų roles aikštėje. Kavaliauskas nėra tinkamiausias kandidatas vaikytis „Lietkabelio“, „Pieno žvaigždžių“ ar „Juventus“ „ketvirtuosius numerius“, tačiau jis yra puikus ginklas šioje pozicijoje prieš Paulių Jankūną.

Praėjus lygiai mėnesiui po Pačėso atėjimo į „Lietuvos rytą“, sausio 17-ąją, sostinės komanda įveikė Kauno „Žalgirį“. Dar po mėnesio, vasario 21-ąją, vilniečiai laimėjo antrą kartą, tik šį sykį – Karaliaus Mindaugo taurės turnyro finale.

Laimėjimas taurės finale nereiškė, kad Pačėsas buvo patenkintas. Po turnyro sostinės klubas atsisakė Roko Giedraičio bei Žygimanto Janavičiaus, o pasipildė Artūru Jomantu.

Bet kurioje kitoje situacijoje tai būtų sunkiai suprantamas sprendimas, tačiau Pačėsas turi vieną vienintelį tikslą – laimėti LKL. O kad tai padarytumei, turi perlipti per „Žalgirį“.

Lapeta jau tapo Iano Vougiouko galvos skausmu. Brownas turėjo būti toks pat galvos skausmas Mantui Kalniečiui, tačiau jis sunkiai sugaudomas ir Lukui Lekavičiui.

Taip, Giedraitis talentingas, tačiau Pačėso schemose jis netinkamas kandidatas žaisti su „Žalgiriu“. Jomantas paimtas kaip priešnuodis Edgarui Ulanovui ir tuo pačiu kaip tinkamas žmogus žemam penketui puolime.

Vykdant šiuos pokyčius, buvo nuskriausta Alytaus „Dzūkija“ (net šios ekipos treneris Andrejus Urlepas viešai apgailestavo dėl prarasto Lapetos), bet Pačėsas yra šio klubo neoficialus vadovas, todėl kam rūpi, kaip jaučiasi „Dzūkija“?

Neapsidžiaugė ir „Šiaulių“ treneris Gediminas Petrauskas, tačiau „Šiauliams“ šie pokyčiai nieko nekainuos (Giedraičio algą moka „Lietuvos rytas“), todėl šio klubo vadovai trina rankomis.

Tuo metu „Lietkabeliui“ desperatiškai reikėjo įžaidėjo ir Janavičius jiems buvo itin reikalingas. Tai, kad sostinės ir Panevėžio klubų savininkai yra bičiuliai, tik palengvino susitarimą.

Vykdant šiuos pokyčius ir kitus „Lietuvos ryto“ veiksmus, pašaliniai stebėtojai pakaušį krapštė ne kartą.

Nustebino tai, kad Vilniaus klubas paskelbė apie Jomanto įsigijimą, tačiau po to jį paliko „Šiaulių“ komandai dar dvejoms rungtynėms? Koks skirtumas, jeigu yra galimybė taip padaryti ir nepažeidžiamos jokios taisyklės.

Jokios taisyklės nebuvo pažeistos ir kai Pačėsas priėmė kvietimą komentuoti „Žalgirio“ rungtynes Eurolygoje. „Žalgirio“ klubo vadovams tai buvo smūgis žemiau juostos.

Galbūt nei televizijos atstovai, nei pats Pačėsas negalvojo, kad tai iššauks tokį skambų pareiškimą. O galbūt tai buvo genialus Pačėso ėjimas siekiant patrolinti didžiausius varžovus.

Kaip ten bebūtų, 44 metų treneris nesielgia pagal vadovėlį. Jo tikslas nėra būti mėgstamiausiu ar garbingiausiu žmogumi Lietuvoje.

Pačėso tikslas yra bet kokia kaina nukarūnuoti „Žalgirį“. Patinka tai ar ne, bet pirmos 10 darbo savaičių įrodė, kad link tikslo einama kryptingai.