P. Jankūnas: apie naują kapitoną, pirmąjį mentorių A. Sireiką ir pokyčius „Žalgiryje“

Kauno „Žalgirio“ ilgamečio kapitono Pauliaus Jankūno karjera baigėsi – žaliai balti Šiauliuose pasidabino „Betsafe-LKL“ bronzos medaliais.

 

„Žalgiris“ išvykoje 89:76 nugalėjo „Šiaulius-7bet“, sausai triumfavo mažojo finalo serijoje (4-0) ir pergalingai išlydėjo karjerą baigiantį Jankūną.

Savo paskutiniame mače Jankūnas per 16 minučių surinko 9 taškus (2/5 dvit., 1/3 trit., 2/2 baud.), 5 atkovotus kamuolius, 1 rezultatyvų perdavimą ir 12 naudingumo balų.

Nuskambėjus finalinei sirenai, Jankūnas savo marškinėlius įteikė treneriui, kuris jį pirmą sykį pakvietė į „Žalgirį“ (2003-04 m.) – Antanui Sireikai.

„Ką tik baigėsi rungtynės, baigėsi sezonas, baigėsi karjera, – televizinėje transliacijoje po mačo sakė Jankūnas. – Minčių daug nėra, gal emocijų dabar daugiau, bet jos viduje, kaip ir visos karjeros metu. Moku jas valdyti, tai kol kas valdausi, bet kažkada pratrūksiu ir aš.“

Per 18 sezonų „Žalgiryje“ Jankūnas rinkosi vien tik „Betsafe-LKL“ auksus ir sidabrus. Karjerą teko pabaigti su mažesnės prabos apdovanojimu, tačiau dėl to jis stipriai nesijaudina.

„Su mielu noru neturėčiau šio medalio, bet gyvenimas yra toks ir kartais nežinosi, kur tave nuves, – kalbėjo Jankūnas. – Viskas gerai, tikrai be galo sunkus sezonas, daug geros patirties, kuri pravers ateityje ne kaip krepšininkui. Manau, kad viskas gerai, buvo kas buvo ir žiūrime į priekį.“

Žaliai baltų kapitonas skyrė padėkas savo artimiausiems žmonėms bei „Žalgirio“ gerbėjams.

„Visų pirma, noriu padėkoti savo šeimai, savo žmonai Ievai, savo trim nuostabiems vaikams, savo tėvams, savo sesei su šeimyna už visus tuos metus, kai mane palaikė, aukojosi dėl manęs labai daug. Ačiū jums, be jūsų nebūtų nieko buvę.

Visiems fanams ačiū irgi už palaikymą. Tikrai jaučiau ir asmeniškai, ir „Žalgiryje“, ir Lietuvos rinktinėje, kad fanai mus ir mane myli. Smagu buvo žaisti dėl jų ir tikiuosi, kad kažką gero padariau“, – dėkojo Jankūnas.

Kalbėdamas apie seriją, aukštaūgis pabrėžė, kad „Žalgiriui“ svarbiausia buvo rasti motyvacijos.

„Sudėtingos rungtynės, turėjome ir bėdų, nes trenerio Sireikos komanda visada žaidžia nenuspėjamai. Žinau iš mūsų skautų, kad yra sunku paruošti taktiką. Tačiau nemanau, kad šioje serijoje reikėjo daug taktikos. Reikėjo daugiau nusiteikimo, emocijų ir mūsų, kaip žaidėjų, atėjimo į rungtynes.

Pati serija nebuvo lengva. Rezultatas yra toks, bet jis neatspindi to, kas vyko rungtynėse. Antrajame mače čia (Šiauliuose) išvis per plauką laimėjome, bet ir visos kitos, manau, buvo įtemptos. Tikrai šiauliečiai su tiek netekčių žaidė labai gerai ir manau, kad turėjo gerą sezoną“, – spaudos konferencijoje sakė Jankūnas.

– Prieš rungtynes Kaune minėjote, kad buvo daug emocijų ir reikėjo su jomis tvarkytis. Kaip buvo dabar?

– Mažiau buvo emocijų. Vis tiek namuose yra šeima, draugai, tos emocijos sukyla, sava arena, fanai, sirgaliai... viskas kažkaip stipriau. Čia jau žinojau, kad turime laimėti, kito kelio nėra, tikrai nenorėjome tęsti tos serijos, pabaigti ir eiti atostogų. Emocijas pavyko užgniaužti.

– Iš komandos ir personalo gavote apdovanojimą...

– Tai yra vinis ir geležiniai sportbačiai. Tai yra „Žalgirio“ sena tradicija. Jei neklystu, pirmasis juos gavo Darius Songaila, vėliau Robertas Javtokas, o dabar aš gavau.

– Sezonas baigėsi, tad ar galime pakalbėti apie pirmuosius Jankūno darbus biure? Kiek per vasarą šis „Žalgiris“ keisis?

– Manau, kad apie darbus dar ankstoka kalbėti, nes dar tik sezonas pasibaigė ir apie darbus negalvoju. Žinau, kad jie prasidės truputį vėliau.

Manau, kad „Žalgiris“ keisis. Jei galima lengvai pasakyti, sezonas nebuvo sėkmingas, tad reikės permainų, tikrai.

– Ką reikėtų stiprinti „Žalgiriui“, kad toks sezonas nepasikartotų?

– Daug ką, turbūt. Turėjome problemų ne vienoje pozicijoje – visur buvo problemų. Turime trenerių štabą, kuris gali išreikšti savo nuomonę, atkreipti dėmesį ir pasirašyti tokius žaidėjus, kaip jie įsivaizduoja savo žaidimą. Manau, kad nuo jų priklausys didžioji dalis, kas žais „Žalgiryje“ kitais metais.

– 19 profesionalo karjeros metų. Ko labiausiai trūks?

– Kasdienės rutinos. Vis tiek nuo mažens sportuojame krepšinį. Kai pradedi žaisti profesionaliai, yra viskas labai aišku: visas ritmas 10 mėnesių, kada rungtynės, kada treniruotės, kada laisva diena. Truputį pripranti prie to ir galbūt tau nereikia planuotis savo laiko, nes tau viskas paduota ir suplanuota. Dabar visas tvarkaraštis išnyks ir reikės priprasti prie naujo tvarkaraščio, rasti laiko pasportuoti, su šeima paatostogauti.

– Kiek garbės buvo nešioti „Žalgirio“ kapitono raištį? Ką matytum jį perimantį?

– Atsakomybė yra didžiulė. Jei viskas gerai, komanda laimi, papuoli į finalo ketvertą, galbūt tame sezone to kapitono indėlio mažiau reikia, nes viskas važiuoja. Mažų ar didelių problemų būna, bet kapitonui mažiau reikia įsikišti, nes kai laimi visi linksmi, sportuoja pilnu pajėgumu.

Kai klube buvo kelios krizės, tada ir reikėjo įsikišti. Lietuviams lengviau buvo, nes mes žinojome, kad čia žaisime, niekur neišvyksime. Reikėjo su legionieriais šnekėti, ir su treneriais. Buvo laikas, kai reikėjo ir su Pauliumi (Motiejūnu) pas rėmėją kažkokį nueiti.

Per karjerą buvo daug tokių dalykų, kuriais džiaugiuosi, kad jie buvo. Gavau anksti patirties, kuri man pravers tolimesniame etape.

– O kas galėtų perimti kapitono raištį?

– Turime vyresnių žaidėjų, nes vis tiek kalba eina apie juos. Tiek Artūras (Milaknis), tiek Mantas (Kalnietis), tiek (Edgaras) Ulanovas yra priaugęs tą dalyką. Kitais metais pagaliau bus kapitono rinkimai, kurių nebuvo labai ilgą laiko tarpą ir žaidėjai išsirinks, kas jiems atrodys geriausiai (juokiasi).

– Po rungtynių įteikėte marškinėlius Antanui Sireikai. Kaip ši idėja kilo ir ką šis treneris jums reiškia?

– Vakar sėdėjau vakare ir sugalvojau. Treneris po rungtynių Kaune labai gražiai atsiliepė apie mane ir galvojau, kad reikia kažkaip padėkoti, bet žodžių, galbūt, neužtenka, tai simboliškai atidaviau savo „Žalgirio“ marškinėlius.

Vis tiek prie jo aš atėjau į „Žalgirį“, prie jo gavau visą pasitikėjimą. Nuo pat pirmų dienų jaučiau, kad esu lygiavertis komandos narys. Kartais būna su jaunimu, kad duoda sportuoti ne visą treniruotę, stovi ant šoninės linijos.

Mane įvedė nuo pirmos treniruotės į „Betsafe-LKL“ ir Eurolygos rungtynes. Tai yra žmogus, kuris labai daug man davęs, nes pradžia kiekvienam jaunam žaidėjui yra svarbi. Kai gauni tokį pasitikėjimą – tiesiog negali nuvilti žmogus.

– Ar buvo minčių, kad reikėjo pernai baigti karjerą, nes šiemet sunkus sezonas?

– Ne, nes jis sunkus ir pasiekta vieta netenkina nei manęs, nei klubo, nei klubo žaidėjų. Tačiau žiūriu per tą prizmę, kad yra patirtis. Juokavome su vyresniais žaidėjais, kad šiemet sukrito tiek dalykų, kad galima iš kiekvieno sezono paimti po vieną dalyką ir sudėti į vieną.

Tikrai nebuvo tokių minčių, kad reikia pabaigti ir pabėgti nuo šio sezono. Niekada nebėgau nuo kažkokių atsakomybių ir dabar nebėgsiu.

– Per šį sezoną turėjote daug atsisveikinimų...

– Kažkaip nesitikėjau tų atsisveikinimų po Eurolygos. Tikėjausi po paskutinių „Betsafe-LKL“ rungtynių, gerai, gavosi vienos rungtynės po namų, bet smagu, kad pagerbia, kad parodė dėmesį, pagarbą. Tačiau jau šiandien sakiau, kad paskutinį kartą atsisveikinu ir visiems laikams.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių