Lyg senais laikais: „Žalgirio“ ir „Ryto“ dvikovą papuošė kibirkštys ant parketo

Po pertraukėlės „Žalgiriui“ rezgant pirmą ataką, E.Ulanovas gavo perdavimą būdamas visiškai laisvas priešais krepšį, tačiau metimas skriejo pro šalį. Nepataikęs, „Žalgirio“ puolėjas akivaizdžiai pyktelėjo ant savęs.

„Galbūt vyrukui šokas buvo“, – šyptelėjo Š. Jasikevičius, įprastai tokių derinių E. Ulanovui nebraižantis.

Visgi tokių nepataikymų pastaruoju metu E. Ulanovo žaidime nėra daug. Netgi priešingai – jo taikiklis taip susiderinęs, kad treneris ne veltui jam skiria metikams skirtą derinį.

Sekmadienį į Vilniaus „Ryto“ krepšį E. Ulanovas įmetė 3 tritaškius iš 5, o per pastarąsias trejas rungtynes (su ALBA ir „Šiauliais“) jis realizavo 11 tritaškių iš 15.

Be abejo, tai – maža imtis ir jokių išvadų iš to nereiktų daryti, tačiau tai nereiškia, kad komandos draugai tai praleidžia pro akis.

„Sakome, kažkur turguj jis nusipirko trajaką“, – rūbinėje juokėsi Artūras Milaknis.

Nors pastaroji atkarpa viršija E. Ulanovo įprastus taiklumo skaičius, jo tritaškių pataikymas LKL pirmenybėse ir taip yra solidus – 44,4 proc. (Eurolygoje – beveik tuzinu žemesnis – 32,7 proc.).

Jis sako negalvojantis, kad dėl kelių geresnių rungtynių tapo solidesniu snaiperiu, tačiau naudojasi tuo, ką suteikia varžovai.

„Mano karjeros, sezono procentas koks yra, toks ir liks. Varžovai renkasi, kartais ties manimi daugiau parizikuoja. Smagu, kad pasisekė įmesti. Kai įkrenta keli pirmi metimai, tikrai atsiriša rankos“, – sakė 16 taškų įmetęs E. Ulanovas.

„Aš su juo poroje mėtau, tai žinau, kad jis dabar pagavęs tą metimą, – komandos draugo pataikymu džiaugėsi A. Milaknis. – Niekas negerbia, visi rizikuoja, tai čia nepagarba.“

„Žalgirio“ veteranas sekmadienį ir pats plėšė tinkliukus mesdamas iš toli – tikslą pasiekė 5 iš 8 tritaškių, o su 17 taškų jis buvo rezultatyviausias komandoje.

Artūras Milaknis / Evaldo Šemioto nuotr.

Didžiąją dalį savo taškų (15) A. Milaknis surinko po ilgosios pertraukos, o antrajame kėlinyje spindėjo kitas kauniečių veteranas Paulius Jankūnas, per šią atkarpą surinkęs 10 iš savo 14 taškų.

Ketvirtas dviženklį taškų skaičių pelnęs žaidėjas žaliųjų gretose buvo Thomasas Walkupas, kurio sąskaitoje – 10 taškų, 8 atkovoti kamuoliai ir 5 rezultatyvūs perdavimai.

Rezultatyviausius žaidėjus po dvikovos išskyręs Š. Jasikevičius norėjo pabrėžti, kad šie krepšininkai išsiskyrė savo nusiteikimu.

„Daugiausiai turime šnekėti apie mūsų energiją, – sakė Š. Jasikevičius. – Yra žmonių, kurių kraujas – žalias: P. Jankūnas, E. Ulanovas, A. Milaknis. Tas pats T. Walkupas – pusiau lietuvis, pusiau žalgirietis. Iš užsieniečių sunkiai, kad taip fantastiškai žmogus įsilietų į kolektyvą.“

Visi jie startavo ir, išskyrus P. Jankūną (21 min.) žaidė daugiausiai komandoje: T. Walkupas rungtyniavo 29, A. Milaknis – 28, E. Ulanovas – 27 minutes.

Mačo pradžia šiems vyrams nebuvo daug žadanti – pirmas kėlinys pralaimėtas 10:14, o 16-ąją minutę rezultatas buvo 20:20. Tikrai ne tokie skaičiai, kurie būtų būdingi stipriausioms šalies komandoms.

„Lėta pradžia, – sakė E. Ulanovas. – Komandos galėtų sakyti, kad gerai gynėsi, bet iš mūsų pusės puolime nebuvo tempo, turėjo būti greitesnis žaidimas, geresni sprintai, užtvaros, derinių paruošimai. „Rytas“ buvo ne visos sudėties, nežinau, kiek tas galėjo reikšti, bet stengėmės negalvoti apie varžovą.

Antrame kėlinyje Lukas krito ant žemės, kitoje atakoje vėl perimame ir įmetame. To ir reikia. Reikia susikurti linksmumą žaisti, jis pats neateis. Kartais tai susikuriame sunkiu darbu.“

Paulius Jankūnas smeigė tritaškį, tada Martinas Gebenas kyštelėjo ranką išmušdamas kamuolį iš Dovio Bičkauskio rankų, T. Walkupas griuvo ant parketo pamušdamas kamuolį Gebenui, ir šis įdėjo iš viršaus.

Po minutės kova jau virė po „Žalgirio“ krepšiu, kur Gebenas griuvo ant parketo ir kartu su Jankūnu išplėšė kamuolį iš varžovų rankų.

Dar po akimirkos, kovojant dėl kamuolio, mažiausias aikštėje buvęs krepšininkas, Lukas Lekavičius, apšokinėjo visus, nėrė ant parketo, perėmė kamuolį, o greitą ataką Gebenas baigė taškais kaire ranka ir išprovokuota pražanga.

„Žalgirio“ arena virpėjo nuo emocijų, o atsarginių suolas su treneriu Š. Jasikevičiumi priešakyje mėgavosi reginiu.

„Energijos pliūpsnis, – antrojo kėlinio atkarpą komentavo A. Milaknis. – Tokio sprogimo trūko pirmame kėlinyje. Antrame kėlinyje griuvo vienas, kitas, paėmėme ir išplėšėme tą 50/50 kamuolį.

Po tokių mikrodvikovų, kurias laimi, nubėgi į greitą ataką, pelnai taškus su pražanga, įdedi, ir tada užsivedė visa arena, žaidėjai aikštėje ir ant suolo. Tada su dviguba energija eini ir į puolimą, ir į gynybą.“

Mačą „Žalgirio“ arenoje stebėjo kiek daugiau nei 10 tūkst. žiūrovų ir jie tikrai negalėjo skųstis intrigos ar emocijų trūkumu. Trys žaidėjai buvo nubausti nesportinėmis pražangomis, treneris Dainius Adomaitis užsidirbo techninę pražangą, o jaunasis Marekas Blaževičius pademonstravo, kodėl „Žalgirio“ ir „Ryto“ priešpriešos ugnis dar ne tik rusena, bet ir gali degti visu stiprumu.

18-metis 207 cm ūgio puolėjas buvo tas, kuris griuvo dėl kiekvieno kamuolio, stumdėsi su Jankūnu, ginčijosi su A. Milakniu ir galiausiai net sugebėjo duoti atsaką „Žalgirio“ sirgaliams.

Trečiajame kėlinyje pataikęs pirmą baudą, Blaževičius sumušė delnais su komandos draugais ir tada pasiuntė oro bučinį visai greta esančių ištikimiausių „Žalgirio“ sirgalių tribūnai. Šie tai tai pasitiko švilpimu ir nepasitenkinimu, tačiau netrukus jaunasis puolėjas realizavo ir antrąją baudą, taip pademonstruodamas macijauskišką, babrauskišką ar zavackišką charakterį, taip nemėgtą Kaune, bet mylėtą Vilniuje didžiausiais priešpriešos laikais.

„Jie (sirgaliai) skandavo labai negražią skanduotę specialiai Ąžuolui Tubeliui, tai reikėjo užstoti jaunesnį“, – po mačo pareiškė Blaževičius.

Jis turėjo omenyje antrojo kėlinio skanduotę „Tubeli, tu idiotas“, kuria triukšmingiausių „Žalgirio“ sirgalių tribūna priminė apie incidentą su sutryptu „Žalgirio“ logotipu.

Blaževičius galiausiai finišavo pakartodamas savo karjeros LKL rezultatyvumo rekordą (18 taškų) ir darydamas viską, kad jo žodžius ir veiksmus atsvertų solidus žaidimas.

„Tos emocijos turi būti, – po dvikovos rūbinėje sakė E. Ulanovas. – Abiejų komandų fanai nori, kad būtų didelė priešprieša, kad Lietuvoje turėtume tokį gerą vakarą kelis kartus per metus.

Tos emocijos visada visiems yra įdomu. Jos turi būti, tai – neatsiejama dalis. Čia – derbis, mes negalime jo paleisti pro pirštus. Turime jį saugoti ir tikėti, kad jis dar ilgai išliks.“

Tą patį tik kitais žodžiais kartojo treneris D. Adomaitis.

„Sportas be emocijų nėra sportas, – priminė „Ryto“ strategas. – Sirgaliai taip pat ateina pažiūrėti emocijų. Kartais jos gali nepatikti, bet tai yra sporto dalis. Turime su tuo gyventi – „Žalgirio“ sirgaliai turi teisę nušvilpti tą Blaževičiaus veiksmą, „Ryto“ sirgaliai gali pasidžiaugti tokiu dalyku.“

Jeigu derinys E. Ulanovui buvo kažkiek netikėtas, tai drama ir kova ant parketo buvo lyg klasikinėse „Žalgirio“ ir „Ryto“ dvikovose.