Kur kas anksčiau nei didieji Lietuvos klubai pasirašo su jais sutartis, ir dar anksčiau, nei apie juos sužino krepšinio gerbėjai, jauni ir talentingi krepšininkai pakliūna į agentų akiratį. Jie perspektyviems žaidėjams tampa vedliais į profesionalų krepšinį arba galvas apsukančiais pažadukais.

Tinklalapio „BasketNews.lt“ atlikta agentų Lietuvoje veiklos apžvalga atskleidė, kad ši sritis – ne tik labai konkurencinga, bet ir menkai kontroliuojama. Legaliai veikiantys agentai turi laikytis FIBA agentų taisyklių, o tuo metu FIBA licencijos neturintys agentai ne tik nėra prieš nieką atsakingi, bet ir negali būti niekaip nubausti.

Vis daugiau chaoso atsiranda ir konkuruojant dėl jauniausių šalies krepšinio talentų. Įvairios dovanos, kalbos apie profesionalius klubus ir laukiančius milžiniškus kontraktus – tokiais pažadais viliojami gabūs jaunuoliai, kurių tėvai nesivargina patikrinti agento reputacijos.

Kai kurių agentine veikla užsiimančių asmenų sporto mokyklos jau net neįsileidžia – už nuolatinius taisyklių pažeidinėjimus jie atsidūrė savotiškuose juoduosiuose sąrašuose.

Žinomiausi Lietuvos agentai, dirbantys su garsiausiais šalies krepšininkais, sutaria, kad būtina didesnė šios veiklos kontrolė ir aktyvesnis Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) įsitraukimas.

Agentas – trylikamečiui

„Esu susidūręs su tokia situacija, kad įvairūs neįtikėtini dalykai siūlomi net 13 metų vaikams, – sako Š.Marčiulionio krepšinio akademijos treneris Edvinas Justa. – Agentai susiranda vaikus per „Facebook“, siūlo kvietimus į stovyklą, aprangas, marškinėlius, sportbačius. Visa tai jie daro apeidami trenerius ir mokyklų vadovus.“

Tokių istorijų treneriai gali papasakoti ne vieną ir ne dvi. Visi jie gali pasakyti ir tą patį vardiklį, siejantį vaikus, kurie anksti patiki agentų kalbomis. Tokie paaugliai pasijaučia esantys svarbesni už kitus, sunkiau sukalbamesni.

Trenerių žodžiai, kad iš šimtų talentingų vaikų, kuriems piešiama šviesi ateitis, aukštesnį lygį pasiekia tik vienetai, tokius vaikus pasiekia itin sunkiai.

„Nupiešiama netikra realybė. Kai 13 metų vaikui pasakoma, kad jis gali uždirbti pinigus, tai kas nutinka, kai paskui viskas sugriūva?“ – klausė E.Justa, šiemet su 1998 m. gimusių vaikinų komanda tapęs MKL čempionu.

Pagal FIBA taisykles 18 metų neturintys krepšininkai negali sudaryti sutarčių nei su agentais, nei su klubais, tačiau tai nekliudo perspektyviems žaidėjams mėgautis privilegijomis, kurios prieinamos vyrams krepšininkams. Tarpininkais tarp agentų ir nepilnamečių krepšininkų būna jų tėvai arba globėjai.

Agentų partneriais tampa ir treneriai

Keli atvejai gali būti minimi kaip vadovėliniai, kai tėvų, agentų ir trenerių bendradarbiavimas padėjo krepšininkams pasiekti aukščiausią lygį. Bene geriausias toks pavyzdys – Jonas Valančiūnas.

Utenoje anksti pastebėtas aukštaūgis į Vilnių persikėlė būdamas vos 14 metų ir augo bei aikštėje tobulėjo prižiūrimas trenerio Gintauto Reginos bei agento Šarūno Brogos.

Tuomet niekas nežinojo, kad J.Valančiūnas vieną dieną žais NBA, o jauno vaikino išlaikymui Vilniuje reikėjo skirti asmenines lėšas. Treneris ir agentas tokiu atveju tampa tarsi antraisiais tėvais.

Panašų modelį, kai talentingi krepšininkai atsivežami iš provincijos, ne vienus metus taiko Š.Marčiulionio KA ir A.Sabonio krepšinio centras.

Šių mokyklų pastebėti žaidėjai apgyvendinami sporto bazėms priklausančiuose kompleksuose, jiems nekainuoja treniruotės, aprūpinama aprangomis.

Tačiau mokykloms apkarpant biudžetus ir mažinant „kontraktuotų“ vaikų skaičių, pagrindiniais viliotojais tampa agentai. O agentų partneriais – pačiose sporto mokyklose dirbantys treneriai.

„Tai didelė problema, – kalbėdama apie „agentaujančius“ trenerius, tinklalapiui „BasketNews.lt“ pasakojo LKF direktorė Rasa Liuimienė. – Liaudiškai tariant, treneriai „skautina“ jaunus vaikus ir juos rekomenduoja užsienio agentūrų agentams. Keli vaikai išvyko į užsienį oficialiai deklaruodami, kad juos atstovavo užsienio agentai, nors paskui sužinojome, kad patys treneriai juos nurodė užsienio agentams.“

Kodėl tai nėra kontroliuojama? Ir kodėl niekas neprisiima atsakomybės? Anot LKF direktorės, tokioje situacijoje formaliai nubausti nėra ko.

„Agentų veikla yra reglamentuojama FIBA organizacijos ir oficialią FIBA licenciją turintys agentai turi laikytis daugybės taisyklių. Kita vertus, jeigu tas žmogus nėra FIBA agentas, nėra mūsų (federacijos) narys, tai kokias taisykles jis pažeidžia? Kokius įstatymus jis pažeidžia?“ – retoriškai klausė R.Liuimienė.

Lietuvoje šiuo metu yra 9 FIBA licencijas turintys agentai. Jie yra išlaikę specialius FIBA egzaminus ir yra pripažįstami visose šalyse.

Tačiau greta oficialių agentų veikia ne vienas asmuo, neturintis licencijos, tačiau užsiimantis „agentavimu“. Kai kurie iš jų dengiasi užsienio agentūrų vardais, deklaruodami, kad yra oficialūs jų atstovai Lietuvoje.

Federacijos požiūriu, FIBA licencijos neturintys agentai nėra nelegalūs, jeigu jie atstovauja kitos šalies agentūroms. Tuo metu oficialiems agentams, turintiems FIBA licenciją, toks požiūris nepatinka.

„LKF nesiima jokių priemonių uždrausti licencijos neturinčių fizinių asmenų veiklą, – sako Šarūnas Broga, agentūros „East Players“ vadovas ir vienas įtakingiausių Lietuvos agentų. – Licencijų neturintys asmenys netgi turi konkurencinį pranašumą, kadangi jiems nėra privalomos agento licenciją turinčių agentų veiklą reglamentuojančios taisyklės. Kai kurie iš jų sėkmingai dirba, pažeisdami visas taisykles, užsienio agentūrų labui. Taigi, reglamentavimas egzistuoja tik „ant popieriaus“, o taisyklių nėra laikomasi.“

Talentui išvykti padėjo agentas be licencijos

Prieš dvejus metus Lietuvos krepšinį sudrebino istorija, kai vienas perspektyviausių šalies krepšininkų, 1998 metais gimęs Tadas Sedekerskis, sudarė ilgalaikę sutartį su Vitorijos „Laboral Kutxa“ ekipa.

Tuomet vos 15 metų turėjęs vaikinas atmetė „Barcelona“ ir Madrido „Real“ pasiūlymus ir iš Klaipėdos V.Knašiaus krepšinio mokyklos pakėlė sparnus į baskų krašte įsikūrusį Vitorijos klubą.

Tinklalapio „BasketNews.lt“ žiniomis, dėl T.Sedekerskio tuomet konkuravo keli Lietuvos agentai, tačiau buvo pasirinktas ispanų agentūros „You First/ASM Sports“ pasiūlytas „Laboral Kutxa“ variantas. Šiai agentūrai Lietuvoje atstovauja Deimantas Baziukas, kuris nėra FIBA licencijuotas agentas.

Tinklalapio „BasketNews.lt“ kalbintas D.Baziukas teigė, kad Sedekerskio sprendimas išvykti į Ispaniją buvo sunkus, bet teisingas.

„Prieš pora metų Tadas buvo pasiekęs tobulėjimo ribas sporto mokykloje, kurią lankė, ir kad progresas nesustotų jam reikėjo kelti kartelę aukščiau. Tai yra normalus talentingo jauno krepšininko ugdymo procesas. Tuo pat metu Ispanijos klubas, garsėjantis kaip vienas geriausių auginant jaunuosius krepšinio talentus, pasiūlė Tadui atvykti tobulėti ir semtis žinių pas juos. Tai buvo sunkus, bet apgalvotas ir, kaip laikas parodė, teisingas sprendimas“, – teigė D.Baziukas.

Kiek kitokią nuomonę turi Virginijus Zakrys, buvęs Sedekerskio treneris V.Knašiaus krepšinio mokykloje. Anot jo, D.Baziukas veikė apeidamas tuos žmonės, kurių nuomonės reikėjo atsiklausti pirmiausia.

„Jis pirmiausia bendrauja ne su treneriu, o eina pas tėvus. Tėvai galvoja, kad jų vaikai yra NBA lygio žaidėjai ir taip vaikams padaroma meškos paslauga, – aiškino V.Zakrys. – Mūsų federacija per mažai saugo jaunus talentingus žaidėjus. Galvoju, kad T.Sedekerskį išvežė per anksti. Aišku, ten tobulėjimo sąlygos geros, bet priimant tokius sprendimus negali būti apeinamas treneris, sporto mokykla, federacija.“

V.Knašiaus krepšinio mokykla už T.Sedekerskio išugdymą gavo 18 tūkst. eurų kompensaciją. Paskaičiuota, kad tiek kainavo šešeri vaikino treniruočių metai šioje mokykloje.

T.Sedekerskis su „Laboral Kutxa“ sudarė šešerių metų sutartį ir praėjusį sezoną jau buvo apsivilkęs šio klubo aprangą ACB pirmenybėse.

„Tuo metu tokių visapusiško tobulėjimo ir priežiūros sąlygų Lietuvoje suteikti negalėjo niekas, o Tadui ir jo tėveliams tai buvo svarbiausia. Tai ir lėmė užtikrintą sprendimą keltis į Vitoriją“, – tikino D.Baziukas.

Pasigenda tvarkos

Nors LKF atstovai teigia, kad Lietuvoje nėra didelės problemos dėl agentų veiklos reglamentavimo, tinklalapio „BasketNews.lt“ kalbinti treneriai ir FIBA licencijas turinys agentai laikosi kitos nuomonės.

Anot Š.Marčiulionio KA trenerio E. Justos, oficialių taisyklių laikosi tik vienetai.

„Tvarkos šiuo klausimu iš viso nėra. Agentu galėtų būti bet kas, – kategoriškas buvo E. Justa. – Reikėtų sistemos, kad agentai atsakytų už neįvykdytus pažadus. Reikia taisyklių, kad 16-17 metų vaikai neturėtų jokių sąsajų su agentais. Dabar atrodo, kad tokio amžiaus vaikai gali nuspręsti savo ateitį.

Svarbiausia, kad nėra komunikavimo tarp agentų ir mokyklų. Dabar tik vienas kitas agentas kreipiasi į mokyklą ir atsiklausia dėl vaiko. Visi kiti kreipiasi tiesiai į vaikus ar jų tėvus.“

Pasak Š.Brogos, turinčio ne vieną klientą stipriausiose Europos krepšinio lygose, kitose šalyse agentų veikla yra prižiūrima kur kas rimčiau.

„Ko gero, profesionaliausiai tai vykdo Prancūzijos krepšinio federacija. Pakankamai gilias tradicijas turi ir Italijos bei Ispanijos rinkos. Nacionalinio reglamentavimo prieš keletą metų ėmėsi ir Vokietijos krepšinio lyga. Tiesa, minėtose šalyse vyrauja kur kas didesnė klubų kontrolė bei brandesnis krepšinio vadybos mentalitetas. Minėtose rinkose agentai yra klubų pripažįstami kaip neatsiejama sistemos dalis, gerbiami ir vertinami už jų sukuriamą pridėtinę vertę, klubams nekyla minčių sudarinėti sportinės veiklos sutartis tiesiogiai su sportininkais, apeinant juos atstovaujančius agentus“, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ aiškino Š.Broga.

Prancūzijoje sudaryti sutartį su šios šalies klubu gali tik agentas, turintis nacionalinę licenciją. Tai reiškia, kad netgi FIBA licenciją turintis agentas negali dirbti, jeigu neturi vietinio licencijuoto partnerio.

Ar panašios tvarkos nevertėtų įvesti ir Lietuvoje? Anot federacijos direktorės R.Liuimienės, apie tai buvo svarstyta, tačiau nuspręsti vadovautis FIBA agentų taisyklėmis.

„Tarėmės viduje ir nutarėme, kad nereikia atskirų taisyklių. Netikslinga, kadangi per maža rinka, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ sakė R.Liumienė. – Mes vadovaujamės FIBA agentų taisyklėmis.“

Anot FIBA licencijuoto agento Tado Buloto, tarp kurio klientų yra Donatas Motiejūnas, Martynas Pocius ir kiti garsūs šalies krepšininkai, federacija turėtų aktyviau kontroliuoti agentų ir paauglių krepšininkų santykius.

„Manau jog reikia tiesiog vadovautis FIBA taisyklėmis ir neleisti nepilnamečiams pasirašinėti kontraktų su agentais. Žinoma, kiekvienas atvejis yra skirtingas ir tikrai būna tokių situacijų jog nepilnamečiui agentas tampa reikalingas, bet tokiu atveju federacija turi teikti kažkokį leidimą, reglamentuoti tokius atvejus. O šiandien tikrai pasitaiko netgi tokių atvejų, jog nepilnamečiai turi agentus, kurie net neturi licencijų.“

„Lietuvoje sunku įvesti tvarką, reglamentuojant tik agentų veiklą, – įsitikinęs Š.Broga. – Reikia visų sudėtinių sistemos dalių apjungimo, tarkime, neleisti klubams registruoti žaidėjų (blokuojant sportininko paleidžiamojo rašto išdavimą), jei derybos vykdomos su agento licencijos neturinčiu fiziniu asmeniu. Lygiai taip pat ir žaidėjams turi būti draudžiama vykdyti derybas su agento licencijos neturinčiais fiziniais asmenimis.“

LKF direktorė R. Liuimienė sutinka, kad federacija turėtų būti aktyvesnė proteguodama profesionalius agentus.

„Kalbėjome ne kartą, kad reikėtų bent svetainėje padaryti atskirą skiltį, kad legaliai veikiantys agentai galėtų apie save daugiau papasakoti. Ir mes juos taip pareklamuotume, kad krepšininkai dirbtų su jais, o ne su kažkuo kitu.

Krepšininkai ar tėvai visada gali kreiptis į mus ir mes padėsime sužinoti, ar tam tikras asmuo neapsimeta, ir iš tikrųjų atstovauja vienos ar kitos agentūros atstovus“, – teigė R.Liuimienė.