Ką parodė dvejos rungtynės su Serbija?

Dvejos draugiškos rungtynės su Serbija buvo skirtos testuoti Jono Valančiūno ir Domanto Sabonio veikimą kartu ir per jas šis duetas aikšte dalijosi kiek daugiau nei 20 minučių. Ką per jas pamatėme? Ko iš jų žaidimo kartu galima tikėtis pasaulio čempionate?

Tiek kamuojant pražangoms, tiek ir galint laisvai varijuoti sudėtimi, abu kartus Lietuvos rinktinės bokštai aikštę dalijosi maždaug po 10 minučių. Pirmadienio rungtynių „Žalgirio“ arenoje atveju – 10 minučių ir 30 sekundžių, iš kurių didžioji dalis (6:57) buvo pirmajame kėlinyje.

Tai yra maždaug toks pat laikas, kokį jiedu kartu praleido šeštadienį Belgrade, nors tada iš trenerio Dainiaus Adomaičio buvo galima suprasti, kad jis juos norėjo matyti kartu ilgiau, tik tam sutrukdė pražangos.

Tos 10 minučių dviems pagrindiniams rinktinės vyrams žaidžiant kartu pademonstravo kelis blykstelėjimus, kai dydis baudos aikštelėje padėdavo atkovoti kamuolius puolime, tačiau dažnai stabdė kamuolio judėjimą ir darydavo puolimą statinį.

 

 

Ryškiausias to pavyzdys pirmadienio dvikovoje – viename aikštės kampe atsidūręs Renaldas Seibutis ir J. Valančiūnas, kai pastarasis nebežinojo, kur dėtis, atsitraukęs toliau nuo krepšio, baudos aikštelę palikdamas Saboniui.

Tokių nesusikalbėjimų, artėjant čempionatui ir jame, turėtų būti mažiau arba visai nebelikti, o ir ne visi varžovai bus tokie dideli kaip serbai, turintys bene aukščiausią rinktinę čempionate.

Ir visgi panašiau yra tai, kad Kinijoje JV ir Sabonio duetą dažniau matysime žaidžiant atskirai, o ne kartu. Tai, kad jiedu kartu daug nežais, praėjusios savaitės „BasketNews.lt podkaste“ paminėjo ir Jonas Mačiulis.

J. Valančiūnas ir D. Sabonis yra įpratę daugiau žaisti po krepšiu ir per kelias savaites pakeisti jų įpročių tiesiog yra neįmanoma.

 

 

D. Sabonio privalumas, žaidžiant kartu su J. Valančiūnu, turėtų būti gebėjimas kurti žaidimą iš tolėliau, kaip jis demonstravo dvikovoje su Suomija, atlikdamas 3 rezultatyvius perdavimus. Visgi žaidžiant su Serbija, per du mačus jis atliko vos 1 rezultatyvų perdavimą.

D. Saboniui nutolus nuo krepšio, gudresni varžovai nuo jo gali atsitraukti per žingsnį. Kol kas jo metimas iš tolėliau atrodo labai prastai – tiek per apšilimus prieš rungtynes, tiek per pačias dvikovas. Per tris draugiškus mačus jis prametė visus 4 tritaškius ir realizavo vos 2 baudų metimus iš 6.

Be abejo, tai – maža imtis ir šie skaičiai gali stipriai koreguotis po vienų-kitų rungtynių, tačiau Sabonio gebėjimas atakuoti iš tolėliau nei 4 metrai nuo krepšio kelia abejonių net stebint jo apšilimus. Galbūt tai fizinio pasirengimo pasekmė, bet matant tokį Sabonį, varžovai jį provokuos mesti iš tolėliau ir bus patenkinti, kai jis tai darys.

J. Valančiūno metimas iš distancijos atrodo kur kas labiau užtikrintas, per paskutinius kelis metus JV ištobulino ir dvitaškį metant atsilošus (Dirko Nowitzki stiliumi), tačiau sukinėtis ties tritaškio linija ir judėti be kamuolio atlaisvinant baudos aikštelę jis tiesiog nėra pratęs.

Gavę erdvės baudos aikštelėje, jie abu yra pavojingi, abu mato aikštę ir gali nusimesti perdavimą, abu nebijo kontakto ir gali pelnyti taškus prieš dvigubinamą ar (J. Valančiūno atveju) net prieš trigubinamą gynybą.

JV gynyboje yra pažeidžiamesnis, ypač keičiantis ginamaisiais po užtvarų, kaip pirmadienį darė serbai išnaudodami Bogdano Bogdanovičiaus sugebėjimus. Dėl to Valančiūnas aikštėje praleido mažiau nei 20 minučių, kai D. Sabonis – daugiau nei 27.

Matematika paprasta – priekinėje linijoje per rungtynes yra 80 minučių, iš kurių J. Valančiūnas ir D. Sabonis išnaudos 50-55, daugiausiai – 60. Likusias dalysis Paulius Jankūnas, Mindaugas Kuzminskas ir Jonas Mačiulis.

10-13 min. atrodo kaip maksimali riba, kiek JV ir D. Sabonis gali žaisti kartu čempionate. Tai nėra mažas skaičius (pvz. praėjusį sezoną „Žalgiryje“ puikiai veikęs Brandono Davieso ir Aarono White'o duetas kartu žaisdavo beveik po 16 min. per rungtynes), todėl daugiau tikėtis nereikėtų.

Niekas nesikeičia – J. Valančiūnas ir D. Sabonis pasaulio čempionate bus vienas pajėgiausių, jei ne pats pajėgiausias aukštaūgių duetas. Sulaikyti vienas prieš vieną juos galės retas varžovas, todėl kuo geriau šalia jų atrodys rinktinės metikai, tuo laisviau baudos aikštelėje operuos ir patys aukštaūgiai.

Tik veikiausiai jie dažniau keis vienas kitą, nei dalysis stačiakampiu prie krepšio.

 

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

klp

klp portretas
žiūrėjau tik pirmas varžybas tai labai krito į akis kad Lekevičius nemoka įžaidinėti kamuolio, antras dalykas tai , kad krašto puolėjai nelaiko zonos tritaškiams mėtyti, trečias dalykas Valančiūnas stovi kaip ir NBA prie tritaškio, o ne laiko baudų auktelės, ketvirtas dalykas tai, kad letuviainelaiko savo žaidybinio tempo, o iškart prisitaiko prie priešininkųtempo, kad ir lemia lėtą kelią pralaimėjimo link.

nu nejau neaisku

nu nejau neaisku portretas
Krepsini laimi taikliausias ,nera taiklumo nera ir pergaliu,cia gi ne futbolas ,ligiuju nebuna, o jie velnias zino apie ka galvoja ,matyt vien sahmatininkai susirinke ir galvoja kad laimes .
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių