K. Maksvytis – apie istorinį sugrįžimą, savo nevaldomas emocijas ir įspūdingą atmosferą

Treneris Kazys Maksvytis pats sunkiai galėjo patikėti tuo, ką matė antroje rungtynių pusėje.

„Sveikinu „Žalgirio“ fanus su pergale, jie sukūrė dar vieną įspūdingą atmosferą, – po pergalės kalbėjo Maksvytis. – Rungtynės buvo visiškai skirtingos pirmoje ir antroje pusėje. Jūs patys matėte viską. Nors kovojome dėl pergalės, tačiau turėjo problemų abejose aikštės pusėse. Ketvirtasis kėlinys viską pakeitė. Jei turi didelį norą ir įdedi daug pastangų, tai kartais įkrenta net ir sudėtingi metimai. Džiaugiuosi šia pergale.“

Žalgiris 88:81 įveikė Berlyno ekipą.

– Treneri, kas pasikeitė po ilgosios pertraukos?

– Prašėme komandos, kad kovotų protingai. Iškart negrįžome į rungtynes, bet buvo gerų ženklų trečiajame kėlinyje, nes geriau gynėmės ir brandžiau žaidėme. Laikėmės rungtynėse iki pat pabaigos. Kai kovoji ir stengiesi, tai ir įkrenta ir sunkūs metimai. Tokį sugrįžimą per karjerą labai retai pamatau.

– Kalbant iš taktikos pusės, kad labiausiai nepasiteisino pirmoje rungtynių pusėje?

– Dažniausiai nepavyko tai, ką akcentavome. Tai varžovų greitas puolimas, situacijos be kamuolio, gynyba vienas prieš vieną, kai varžovas veržiasi į stipriąją pusę. Geriausias jų metikas meta tritaškį, o mes einame per apačią. Po rungtynių komandai pasakiau, kad tokia pradžia mums kitą kartą gali kainuoti pergalę. O antroje pusėje buvo viskas kitaip.

– Matėme nemažai jūsų emocijų. Ką tokiais atvejais bandote padaryti?

– Bandžiau įlįsti į žaidėjų vidų ir sukelti jų emocijas. Kas blogiausia, kad tai pavyko. Turbūt, kad reikės tai kartoti ir dažniau. Bus gaila savo emocijų, bet tegul tik tai padeda komandai. Sureagavo komanda ir žaidėjai, kuriems davėme daugiausiai pastabų. Jie gerai sužaidė antroje rungtynių pusėje.

– Turbūt vienas iš jų buvo Keenanas Evansas. Kiek jo pasikeitimas prisidėjo prie to, kad komanda perlaužė rungtynes?

– Prisidėjo nemažai, nes pirmuose trijuose kėliniuose jis neatrodė labai gerai. Tas pats Lukas Lekavičius atrodė geriau. Gyviau atrodė komanda su Luku. Tą ir bandėme naudoti, bet vėliau jis įsižaidė. Kartais tos situacijos buvo ne iš komandos derinio, o iš jo individualaus meistriškumo. Jis pajautė žaidimą ir tuomet užsikūrė ir kiti.

– Paskutiniame kėlinyje „Žalgiris“ pataikė 8 iš 10 tritaškių. Koks jausmas buvo iš šalies stebėti tokią užsikūrusią komandą?

– Jausmas – nerealus, nes ir arenoje susirinkę fanai po dviejų kėlinių vis tiek tikėjo mumis. Girdėjosi replikos, kad kovokime iki galo. Eilinį kartą fanai mums labai padėjo. Gal ir nežaidėme pačio kokybiškiausio krepšinio, bet fanams demonstravome labai malonų krepšinį. Tikiuosi, kad dar daugiau jų prisitrauksime.

– Kodėl žaidėjai dar gynyboje nesupranta, kada reikia eiti į pagalbą? Vienoje iš tokių situacijų buvo Ignas Brazdeikis.

– Buvo nurodymas, kai Christas Koumadje žaidžia, tai eiti į didesnę pagalbą. Jaunas žaidėjas susimaišė ir nuėjo į pagalbą prieš Sikmą, kuris yra geriausiai perdavimus atliekantis krepšininkas. Vėliau apsiramino ir pripažino, kad padarė klaidą, bet tų klaidų buvo daug. Visi kėlėme rankas lyg sveikindamiesi su kaimynu. Bet dėl to niekas nesikeitė. Antroje rungtynių pusėje šiek tiek kiečiau gynėmės ir ALBA nebežaidė tokiu tempu, kokiu pradėjo rungtynes.

– Panaikinote 20 taškų, o tai yra didžiausias „Žalgirio“ visų laikų sugrįžimas. Ką galite pasakyti apie tai?

– Pripažinkime, kad atrodėme labai blogai. Visai nežaidėme savo krepšinio. Kai buvo 20 taškų deficitas, matėsi, kad rezervas yra didžiulis. Mes patys save įstūmėme į tokią situaciją. Aišku, ALBA komandai irgi reikia atiduoti duoklę, nes jie žaidė nestandartinį krepšinį su geru tempu, pagal kurį nespėjome pirmoje pusėje. Jausmas puikus, kai dalinamos kamuoliu ir pataikėme metimus. Jeigu net tie metimai iš individualių pastangų. Pavyzdžiui, Edgaro Ulanovo metimas su pražanga ar Evanso metimas, kai nesigavo derinys. Jausmas nuostabus – sėdėjau ir gėrėjausi.

– Laurynas Birutis tikriausiai dėl tokių rungtynių ir buvo paimtas į komandą, kai reikia žaisti prieš aukštus žaidėjus. Kaip jam pavyko pasirodyti prieš ALBA milžiną?

– Manau, kad Laurynui turėčiau duoti daugiau šansų. Jis neatrodė blogai ir atkarpų per daug nepralaimėjo. Kai mums nepasisekė rungtynių pradžia ir reikėjo mažinti skirtumą, tai jo minutės sumažėjo. Jis sužaidė nei gerai, nei blogai, bet galėjau jam duoti daugiau šansų.

– Karolis Lukošiūnas šiandien žaidė daugiau nei įprastai. Tuo metu Tomas Dimša – mažiau. Ar tai taktinis sprendimas?

– Jeigu gerai pamenu, tai Karolis turi prieš ALBA rekordą. ALBA šiek tiek prasčiau ginasi be kamuolio situacijose, kuriose Karolis yra stiprus. Vienas iš mūsų asistentų pasiūlytų planų buvo labiau naudoti Karolį ir jis padėjo.

– Kol kas visos trys pergalės iškovotos namuose, ko reikėtų, kad laimėtumėte išvykoje?

– Trūksta nedaug, turime lygiai taip pat išlikti rungtynėse iki pat pabaigos ir laimėti rungtynių pabaigą. Tikiuosi, kad namuose žaisime taip pat, o išvykoje sužaisime geras rungtynes ir laimėsime.

– Ar galime teigti, kad „Žalgiris“ rungtynių pabaiga laimėjo dėl emocijų, o ne taktikos?

– Visaip galima vadinti, laimėjome emocijų ar puolimo dėka. Nors ir gynyba nebuvo prasta. Manau, kad kartais komandai reikia nemaišyti, kai tos emocijos yra geros. Turėjau minčių atlikti keitimus, bet jų teko atsisakyti ir leisti pačiai komandai išsikapstyti.

– Kai buvote jau beveik atitrūkę, ALBA vėl padarė spurtą. Ką tuo metu kalbėjote minutės pertraukėlės metu?

– Ten buvo jau mažai laiko, todėl tik reikėjo protingai išsimesti kamuolį. Reikėjo, kad kamuolys atsidurtų gerose rankose ir būtume pasiruošę prieš dvigubinimą. Reikėjo apsiraminti ir nepadaryti klaidų.

– Sekmadienį rungtynės su „Rytu“. Kaip dabar pavyks pakeisti tą koncentraciją į LKL?

– Turime nedaug laiko, jau anksčiau minėjau, kad turime mažiau nei dvi paras. Pirmas dalykas yra atsistatyti emociškai, o po to ir fiziškai. Žiūrint į protokolą, yra žaidėjų, kurie sužaidė 25 ar 27 minutes. Tačiau komandos amžiaus vidurkis gana mažas, todėl tikiuosi, kad pavyks atsistatyti ir sužaisti geras sekmadienio rungtynes.

– Ar jums teko žaisti įspūdingesnėje atmosferoje nei šiandien?

– Turbūt, kad tai viena iš įspūdingiausių atmosferų, kokių esu turėjęs. Aišku, buvo jaunimo čempionatai ir finalai, bet tiesiog tikiuosi, kad tai pasidarys gera rutina Kaune.