Europos čempionė prognozuoja: krizė bus ilga

Lietuvos moterų krepšinis žengia į tamsią naktį. Šalies rinktinė, tragiškai pasirodžiusi 2017 m. Europos čempionato atrankos turnyre, dvejus artimiausius metus praleis be aukšto lygio varžybų, tačiau, anot Linos Dambrauskaitės-Sabaliauskienės, krizė tikriausiai užsitęs ilgiau.

L.Dambrauskaitė-Sabaliauskienė – viena iš nedaugelio lietuvių, pasiekusių tą Europos krepšinio viršūnę, kuri dabartinei žaidėjų kartai nė nesisapnuoja.

48-erių specialistė, ugdanti jaunąją krepšininkių kartą, dar puikiai prisimena savo šlovės akimirkas – triumfą 1997-ųjų Europos čempionate Vengrijoje. Kaunietės, švelniai vadintos Lineliu, taiklūs metimai ir rezultatyvūs perdavimai padėjo Lietuvos rinktinei iškovoti auksą.

Vėliau mūsiškės kelis kartus pasiekė Europos čempionato pusfinalį, o pernai žaidė bent jau pagarbos vertą krepšinį, tačiau šiemet tėškėsi taip, kad gumbus maus dar ilgai.

Atrankos A grupėje Rimvydo Samulėno treniruojama komanda 81:87 ir 62:65 nusileido Latvijai bei 64:73 – Slovėnijai ir, dar nepasibaigus atrankos etapui, jau nebeturi jokių vilčių prasimušti į finalo turnyrą.

L.Dambrauskaitė-Sabaliauskienė Kauno krepšinio mokykloje "Aisčiai" treniruoja 15–16 metų merginas, pernai su 16-mečių rinktine laimėjo Europos čempionato B diviziono pirmenybes, subūrė ir pradedančiųjų – gim. 2005 m. ir jaunesnių mergaičių grupę.

– Lietuvos rinktinės lyderė Gintarė Petronytė pasirodymą Europos čempionato atrankos turnyre pavadino tragedija. Kaip mūsų krepšininkių rezultatus vertintate jūs? – paklausėme 1997 m. Europos čempionės.

– Visada būna pirmas kartas, nors šį sykį – po labai ilgos pertraukos (lietuvės praleido ir 2003-iųjų Europos čempionato finalo varžybas – aut. past.). Kad ir ką kalbėtume, situacija labai apmaudi.

– Ar tai, kad rinktinė praleis Rio de Žaneiro olimpiadą, 2017-ųjų Europos čempionatą ir neturės galimybių pakovoti dėl kelialapio į 2018-ųjų pasaulio pirmenybes, rodo ilgalaikę Lietuvos moterų krepšinio krizę?

– Labai norėčiau suklysti, bet manau, kad krizė gali būti ilga. Žvelgiant į krepšinio piramidės apačią, mane apima baimė. Nematau, kas galėtų netolimoje ateityje pakeisti dabartines žaidėjas. Procesas pernelyg užsitęsė – gal per šešerius ar aštuonerius metus neužaugo krepšininkės, galinčios sustiprinti nacionalinę komandą. Iki 18-os ar 20-ies metų gabių merginų dar lyg ir užsiauginame, bet suaugusiųjų krepšinio lygis – aukštesnis ir jis – ne jų jėgoms.

– Kas, jūsų nuomone, lėmė mūsiškių pralaimėjimą latvėmis Kėdainiuose, nors buvo būtina pergalė?

– Per lemiamą rungtynių dalį padaryta skaudžių klaidų. Rinktinėje išsiskyrė tik G.Petronytė. Kitų žaidėjų indėlis buvo ne toks, kokį norėjosi matyti. Juk jos žaidžia ir užsienio klubuose. Galima aiškinti, kad trūksta susižaidimo, laiko pasirengti varžyboms, bet tą patį gali pasakyti ir varžovės.

– Per visą atrankos ciklą pagrindiniai mūsų rinktinės koziriai buvo G.Petronytė ir Kamilė Nacickaitė. Ar teisinga visą taškų rinkimo naštą užkrauti vos dviem žaidėjoms?

– Daug K.Nacickaitės metimų per pastarąsias rungtynes su latvėmis skriejo pro šalį, o jos skubotas tolimas šūvis baigiantis ketvirtam kėliniui išvis palaidojo mūsiškių viltis. Noriu pabrėžti: reikėjo didesnio kitų žaidėjų indėlio. Kad ir Santos Okockytės, kitų krepšininkių. Nežinau, kokios priežastys joms neleido pasirodyti kur kas sėkmingiau.