Edgaras Ulanovas prieš pusantrų metų turėjo pasirinkti – tęsti karjerą Klaipėdos „Neptūne“ ar dar kartą pamėginti užsivilkti kauniečių marškinėlius. Vienur jis turėjo garantuotą vietą ir puikiai pažįstamą trenerį, kitur – kur kas daugiau nežinomybės ir konkurencijos.

Ulanovas pasirinko antrąjį variantą ir dabar dėl to neturėtų gailėtis. 199 cm ūgio puolėjas šį sezoną yra Eurolygos komandos starto penketo narys, dažnai – daugiausiai laiko aikštėje praleidžiantis Kauno „Žalgirio“ krepšininkas.

„Neptūnas“ siūlė pasilikti, o „Žalgiris“, su kuriuo dar turėjau metus galiojantį kontraktą, tam neprieštaravo, – pusantrų metų senumo istoriją prisiminė Ulanovas. – Visgi degiau noru dar kartą išmėginti savo jėgas „Žalgiryje“. Širdyje tikėjau, kad esu pasirengęs.

Buvau sudaręs penkerių metų kontraktą ir negalėjau sau leisti nepasinaudoti paskutiniuoju šansu žaisti gimtojo miesto komandoje. Žūtbūt norėjau pajusti, ką reiškia rungtyniauti „Žalgiryje“.Pozicija:  SF

Praėjusį sezoną į Kauną grįžęs puolėjas turėjo rimtų konkurentų dėl vietos aikštėje – Jamesą Andersoną ir Artūrą Milaknį, iš anksčiau komandoje buvo likę Siimas Sanderis Vene ir Vytenis Lipkevičius.

Visgi Ulanovas sulaukė trenerio pasitikėjimo ir Eurolygoje per 19 minučių pelnydavo po 5,4 taško ir sugriebdavo po 2,5 kamuolio.

Patikimas lietuvio žaidimas nebuvo neįvertintas – „Žalgiris“ jau sezono metu pasiūlė Ulanovui pratęsti kontraktą dar vieneriems metams. Su pasiūlymu sutikęs kaunietis po šio sezono galės rinktis, kur tęsti karjerą.

„Galima sakyti ir taip, jog vasarą tapsiu laisvuoju agentu, tačiau galbūt bus nauja sutartis, nieko negali žinoti. Šį sezoną neblogai sekasi, bet niekada negalima užriesti nosies. Šią akimirką galiu pasakyti, kad norėčiau likti „Žalgiryje“, – apie savo ateitį kalbėjo žaidėjas.

Ulanovas šiandien švenčia 24-ąjį gimtadienį ir per savo dar ne ilgą profesionalo karjerą jau spėjo apkeliauti bene pusę LKL klubų.

Kazys Maksvytis apie Edgarą Ulanovą: „Jis mano auklėtiniu buvo virš 10 metų. Edgarą pasikviečiau į „Neptūną“, nes žinojau žaidėjo galimybes ir maniau, kad jis gali žaisti geriau. Jam susiklostė geros aplinkybės, kadangi sezono pradžioje traumą gavo jo pozicijos žaidėjas Arnas Butkevičius. Edgaras žaidė gerą sezoną bei labai mums padėjo. LKL pusfinalyje ir finale su „Žalgiriu“ žaidė taip, kad man už pasitikėjimą atsilygino su kaupu.

Norėjome jį pasilikti komandoje, kalbėjausi pats, sakiau, kad jis daro klaidą, barėmės. Tuo metu jo sprendimą vertinau kritiškai, nes jis praktiškai turėjo vietą „Neptūno“ startiniame penkete. Bet Ulanovo noras žaisti gimtojo miesto komandoje buvo didesnis. Šiuo metu jo žaidimas nedaug pasikeitė – jis gerai ginasi, veržiasi po krepšiu, žaidžia nugara, o iki aukščiausio lygio jam trūksta stabilaus metimo iš toli, ką jis ir pats žino.“

Karjerą LKL pradėjęs Kauno „Baltų“ komandoje 2011 metais, kitą sezoną jis rungtyniavo Pasvalio „Pieno žvaigždėse“, tačiau dar sezono eigoje persikėlė į Panevėžio „Lietkabelį“.

Abejose komandose jis taip ir nerado sau vietos, kol krepšininką pasikvietė jo pirmasis treneris Kazys Maksvytis.

Šis strategas, pas kurį Ulanovas nuo mažens sportavo, tuo metu treniravo „Neptūną“.

„Žinoma, Maksvyčiui turėtų būti skiriami patys didžiausi nuopelnai dėl to, jog dabar žaidžiu „Žalgiryje“, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ teigė Ulanovas. – Jis mane treniravo nuo mažų dienų, žinojo mano charakterį ir kaip mane išnaudoti. Po tokio duoto šanso negalėjau jam neatsidėkoti už tą pasitikėjimą ir stengiausi iš visų jėgų. Manau, kad viskas pasisekė neblogai.“

„Neptūne“ Ulanovas greitai tapo labai svarbiu žaidėju. Geriausiai jam sekėsi Vieningoje lygoje, kurioje jis vidutiniškai pelnydavo po 9,8 taško ir atkovodavo po 5,5 kamuolio. Po 12,2 naudingumo balo rinkęs puolėjas buvo išrinktas geriausiu lygos jaunuoju krepšininku.

Klaipėdiečiai po sėkmingo sezono pirmą kartą pateko į Eurolygos turnyrą ir labai norėjo savo gretose išlaikyti Ulanovą. Uostamiesčio ekipa puolėjui žadėjo svarbų vaidmenį, o „Žalgirio“ komandoje buvo kur kas daugiau nežinomybės. Visgi jis pasirinko pastarajį variantą.

Po sėkmingo pimojo sezono Kaune krepšininkas pavasarį buvo įtrauktas į išplėstinį Lietuvos rinktinės kandidatų sąrašą, tačiau į stovyklą pakviestas nebuvo. Visgi Ulanovas vasarą laiko nešvaistė ir stengėsi pagerinti fizinę kondiciją.

„Paskutines vasaras stengiuosi praleisti kuo produktyviau, o dėl to sezono pradžioje jaučiuosi geriau pasiruošęs. Šią vasarą gerinau greitį, ištvermę, šuolį, dirbau ir su „Žalgirio“ fizinio pasirengimo treneriu treniruoklių salėje“, – atskleidė 96 kg sveriantis žalgirietis.

Ulanovas daugiausiai pagyrų iš „Žalgirio“ trenerių, ekspertų ir sirgalių sulaukia dėl savo patikimos gynybos. Pats krepšininkas papasakojo, kokia gynyba jam priimtiniausia ir prieš kuriuos varžovus jam gintis sudėtingiausia.

„Galbūt tai stiprioji mano žaidimo pusė. Anksčiau nebuvau stiprus gynyboje, bet dabar man tai pradėjo patikti. Būna, kad neblogai pasiseka apsiginti, o tai dar labiau skatina nesustoti. Man kur kas labiau patinka asmeninė gynyba, o zoninės gynybos beveik nenaudojame.

Šiemet buvo labai sunku gintis prieš Krasnodaro „Lokomotiv“ įžaidėją Malcolmą Delaney, o anksčiau turėjau daug problemų su Tyrese‘u Rice‘u. Visgi sunkiausiai buvo apsiginti prieš Keithą Langfordą, su kuriuo susitikome pernai. O Lietuvoje daugiausiai arti gynyboje reikia prieš „Neptūno“ gynėją Mindaugą Girdžiūną, su kuriuo kartu žaidėme Klaipėdoje“, – stipriausius varžovus vardino puolėjas.

Dėl gynybos jis dažnai aikštėje užtrunka ilgiau nei kiti žalgiriečiai. Šį sezoną jis ketveriose Eurolygos rungtynėse iš 11 žaidė ilgiau nei 30 minučių, o jo beveik 25 minučių vidurkis yra antras komandoje – po Pauliaus Jankūno.

Ulanovą dažnai giria ir treneris Gintaras Krapikas, įprastai nelinkęs kalbėti apie atskirus žaidėjus.

„Jeigu žmogus su „Barcelona“ žaidžia 32 minutes, reiškia, jis yra labai svarbus komandai, – gruodį po dvikovos su „Šiauliais“ sakė „Žalgirio“ treneris. – Ne visada matosi pelnyti taškai, gal jis niekada jų nepelno labai daug, bet visi matome, kad jis gali sustabdyti tiek ant perimetro, tiek po krepšiu atakuojantį žaidėją  Šiuo komponentu jis yra vienas geresnių mūsų gynėjų.“

Kairiarankis Ulanovas pasižymi netradicine metimo technika, tačiau pats žalgirietis dėl to nesuka galvos.

„Nežinau, kaip susiformavo mano metimas. Treneriai nebandė jo pakeisti. Svarbu, kad pats jaučiuosi gerai, būna rungtynių, kai gerai pataikau. Manau, kad yra ir baisesnių technikų, o jeigu pataikai, tai tas metimo grožis atsiduria kažkur šone (šypsosi)“, – savo nuomonę išsakė kaunietis.

„Žalgiris“ retkarčiais krepšinio treniruotes iškeičia į futbolą. Kalbama, kad būtent Ulanovas tarp žalgiriečių išsiskiria kaip geriausiai kamuolį kojomis valdantis žaidėjas.

„Vasarą aktyviai sportuoju, todėl nepamirštu ir futbolo. Tenka bent porą kartų per savaitę pažaisti, o ir mokykloje lankiau treniruotes, nors jos ir nebuvo profesionalios. Ne aš vienas žaidžiu gerai, taip pat gerai kamuolį spardo Kasparas Vecvagaras ir Siimas Sanderis Vene. Nesinori įvardinti vyresnių žaidėjų, nes jie įprastai yra mūsų priešininkai (juokiasi)“, – linksmai pasakojo Ulanovas.

Netapęs futbolininku, Ulanovas duoną uždirba krepšiniu ir tai daro vis geriau. O kas būtų jo idealas, į kurį panašus jis pats norėtų būti?

„Visada sakydavau, kad mano idealai yra tie žaidėjai, kurie atlieka panašius dalykus kaip ir aš. Visada išskirdavau kairiarankius. Geriausi žaidėjai būtų Chuckas Eidsonas ir Manu Ginobili. O mėgstamiausias žaidėjas – Kobe Bryantas. Bet jo savo idealu nepavadinčiau“, – kalbėjo Ulanovas.

Ulanovas šį sezoną Eurolygoje po Manto Kalniečio atlieka daugiausiai rezultatyvių perdavimų komandoms draugams (2,2) ir suklysta mažiausiai kartų tarp startinio penketo žaidėjų (vid. po 1 kl.).

Eurolygoje jis vidutiniškai per 24 minutes pelno po 4 taškus ir atkovoja po 3,1 kamuolio, o LKL renka po 9,5 taško, 3,9 atkovoto kamuolio ir 2,1 rezultatyvaus perdavimo.