Kaunietis žada atiduoti visas jėgas, kadangi kitos galimybės žaisti finaliniame ketverte gali ir nepasitaikyti. Štai Paulius Jankūnas jos laukė nuo 2003 metų.

E. Ulanovas interviu su Eurolygos tinklalapiu kalbėjo apie patekimo į finalinį ketvertą reikšmę, laukiančią kovą su „Fenerbahče“, geriausio savo sezono sėkmės priežastis ir norą parodyti geriausią žaidimą.

– Edgarai, ką jums, kaip kauniečiui, reiškia „Žalgirio“ patekimas į finalinį ketvertą?

– Visų pirma, niekas iš mūsų to nesitikėjo. Niekas net nesitikėjo, kad pateksime į atkrintamąsias varžybas. Kai susitikome su „Olympiakos“, niekas nemanė, kad juos įveiksime, bet manau, kad jau reguliariajame sezone įrodėme, kad galime įveikti didesnes komandas, taip pat, kad galime gerai žaisti ir išvykose. Tokia komanda, kaip „Žalgiris“, turi viską daryti žingsnis po žingsnio. Naudojomės kiekviena galimybe, kad tik taptume geresne komanda, o dabar esame finaliniame ketverte. Mes, krepšininkai, neturime daug patirties. Mums tai bus pirmasis kartas, nežinome, ko tikėtis, bet jau įrodėme, kad galime žaisti gerą krepšinį.

– Kokią jaučiate atmosferą Kaune dėl „Žalgirio“ patekimo į finalinį ketvertą?

– Kaunas švenčia, žmonės yra labai laimingi, jog po ilgos pertraukos turi komandą Eurolygos finaliniame ketverte. Bet negalima būti pernelyg laimingais, nes dar turime reikalų. Nereikia švęsti pernelyg anksti, turime mąstyti apie pusfinalį su „Fenerbahče“. Pastaruoju metu jaučiame didesnį jaudulį.

Jau paskutinėse reguliaraus sezono rungtynėse salė buvo pilnutėlė, o atkrintamosiose sulaukėme dar didesnio arenos ir miesto palaikymo. Visi žiūrėjo, visi sekė rungtynes. Tai buvo puiku, nes tokiose svarbiose rungtynėse mums labai reikėjo palaikymo. Dabar visi kalba apie galimybę vykti į Belgradą. Ne visi galės ten būti, bet žinome, kad mus palaikys visas Kaunas ir Lietuva. Finalinis ketvertas labai svarbus ir klubui, ir miestui, ir visai šaliai.

– Jūs komandoje žaidžiate ketvirtąjį sezoną. Kas pasikeitė šį sezoną, jog patekote į finalinį ketvertą?

– Po praėjusio sezono komanda bandė išlaikyti visus svarbiausius krepšininkus. Nemažai žaidėjų pasiliko, ypatingai lietuviai, taip pat Kevinas Pangosas. Jis yra geras rūbinės žmogus.

Sezono pradžioje viskas nebuvo taip paprasta – turėjome problemų ir Lietuvos krepšinio lygoje, ir Eurolygoje. Niekas naujokų, žaidžiančių pirmąjį sezoną, neskubino. Kartais jie turėjo geresnių, kartais ir prastesnių dienų, bet buvo kantrūs. Svarbu pasitikėti sistema, tikėti rūbine ir trenerių štabu. Manau, kad mūsų žaidimą ir patekimą į finalinį ketvertą lėmė gera komandos atmosfera. Vyrukai yra ne tik nuostabūs žaidėjai, bet ir žmonės.

– Pats šį sezoną statistikoje fiksuojate geriausius savo rodiklius. Ar tai logiška įvykių seka, ar galbūt darote kažką kitaip, kad pakeltumėte savo žaidimo lygį?

– Bandžiau daryti viską. Ypatingai praėjusią vasarą labai daug dirbau. Buvau išvykęs treniruotis į JAV, sutikau NBA žaidėjų ir trenerių, o tai buvo puiki patirtis. Taip pat debiutavau Lietuvos rinktinėje. Tai jau ketvirtasis mano sezonas, kasmet bandau žaisti dar geriau. Dabar ir rūbinėje turiu didesnį balsą, tai irgi prisideda. Būna ir geresnių, ir blogesnių dienų, bet negali sustoti dirbti. Negali sustoti tikėti, kad galima dar geriau.

– Šarūnas Jasikevičius pasakytų, kad didžiausia sėkmės priežastis yra žaidėjai. O kokį indėlį, jūsų manymu, įdeda komandos treneriai ir personalo darbuotojai?

– Sakiau jau daug kartų – jie atlieka nuostabų darbą. Visgi nemanau, kad raktas į sėkmę yra vienas aspektas. Tai prasideda nuo žaidėjų ir trenerių, tačiau prisideda ir medikai, fizinio rengimo treneriai, sirgaliai ir visi kiti. Žinoma, treneris Jasikevičius mūsų komandai davė daug. Viskas prasidėjo nuo praėjusio sezono, kuomet turėjome ir skaudžių nesėkmių, ir puikių pergalių. Tai leido mums labiau pasitikėti savimi. Jis įskiepijo nugalėtų mentalitetą.

– Kita stotelė – Belgradas. Kai kurie sako, kad „Žalgiris“ yra mažiausiai šansų turinti komanda. Ar sutinkate?

– Galima taip sakyti, tai normalu, kadangi mes neturime tokios patirties. „Fenerbahče“, CSKA ir „Real“ yra galingos komandos, kurių žaidėjai finaliniuose ketvertuose žaidė daugybę kartų. Bet mes patekome į atkrintamąsias, tikėjome savimi, kovėmės lyg išprotėję ir kartojome: „Kodėl gi ne?“ Nesame ta komanda, kuri atvažiuos ir žiūrės, kaip žaidžia kiti. Bandysime parodyti tai, ką galime. Mes kausimės, tikrai nebūsime žiūrovai.

– Pusfinalyje laukia „Fenerbahče“, su kuria šį sezoną pasidalinote po pergale. Ko pasimokėte iš tų rungtynių?

– Tai labai gera komanda, viena geriausių Europoje. Visi žino, kad varžovai turi puikų trenerį ir gerą sudėtį. Jie yra atletiški ir tai jau įrodė. Manau, kad tokiose rungtynėse svarbiausia yra žaidėjų pastangos, kova, širdis. Tai gali būti svarbiau nei taktika.

– Kokie gali būti „Žalgirio“ privalumai kovoje su „Fenerbahče“? Galbūt mažesnis spaudimas?

– Jeigu pusfinalyje rodysime gerą krepšinį ir pralaimėsime mažu skirtumu, tuomet būsime labai nusivylę. Negalima sakyti, kad jausime mažiau spaudimo, kadangi tikrai norime gerai pasirodyti. „Fenerbahče“ turi aukštų ir gerai gynyboje dirbančių krepšininkų, kurie jiems suteikia pranašumų. Mes jau įrodėme, kad galime žaisti gerai, greitai dalintis kamuoliu. Turime gerai kovoti dėl kamuolių. Tai keli pranašumai, kuriais reikia pasinaudoti, bet bus sunku. Turime pamėginti.

– Iki titulo trūksta dviejų pergalių. Ką tai reikėtų jums ir visai Lietuvai?

– Negaliu įsivaizduoti. Kai 1999 metais „Žalgiris“ laimėjo Eurolygą, tuomet visi šventė kaip išprotėję. Laimėti Eurolygą – kiekvieno krepšininko svajonė, ypatingai Europoje. Kas žino, galbūt tai vienintelis mūsų šansas žaisti finaliniame ketverte, tad turime parodyti geriausią žaidimą. Nereikia galvoti apie titulą, reikia galvoti apie „Fenerbahče“. Taip darėme ir ketvirtfinalyje – mąstėme tik apie artimiausias rungtynes. Sunku nuspėti, kas būtų laimėjus, bet būtų šaunu. Buvo visko, bet negalime atsipalaiduoti. Turime padaryti dar daugiau nei iki šiol. Tai bus puiki patirtis ir padarysime viską, ką galime.