33 metų 204 cm ūgio puolėjas niekuomet nepasižymėjo itin efektingu žaidimu, tačiau jo racionalumas ir nepalaužiamas charakteris padėjo įsitvirtinti Bonos "Telekom Baskets" klube.

Skirtingai nei pernykštis, pastarasis sezonas bundeslygoje T.Klimavičiui nepašykštėjo išbandymų. Galingai startavęs kaunietis, įpusėjus Vokietijos pirmenybėms, iškrito iš rikiuotės dėl kelio šoninių vidinių raiščių plyšimo. Grįžęs ant parketo jis turėjo nuryti karčią piliulę. Viena pajėgiausių praėjusio sezono ekipų "Telekom Baskets" šiemet laimėjo vos dvylika rungtynių iš 34 ir užėmė tik vienuoliktą vietą.

Tragiškai vokiečiams klostėsi ir tarptautinis sezonas. Bonos klubas Europos taurės turnyre neįveikė net pirmojo barjero, nepatekdamas tarp 32 antrojo etapo dalyvių. "Telekom Baskets", laimėjęs vos dvejas iš dešimties rungtynių, A grupėje užėmė paskutinę, šeštą vietą.

Dėl netenkinančių rezultatų klube kaip niekada sparčiai sukosi ir trenerių kaitos karuselė. Mathiasą Fischerį pakeitė Carstenas Pohlas, o pastarąjį kroatas Silvano Poropatas.

"Sezonas buvo toks crazy (angl. k. pamišęs – red. past). Buvo daug visokių niuansų, permainų, klubo direktoriai ne kartą griebėsi už galvos, ieškojo išeičių, prašė rėmėjų padidinti biudžetą, kad komanda bent neiškristų į antrąją lygą, bet rezultatai taip ir nepagerėjo", – pasakojo T.Klimavičius.

– Tikriausiai nė neverta klausti, kaip vertinate 2015–2016 m. sezoną?

– Man pačiam sezonas buvo geras. Panašus kaip ir pernai. Likau patenkintas savo žaidimu. Ir klubas jokių priekaištų neturėjo. Jaučiau trenerių pasitikėjimą, todėl ir aikštėje viskas sekėsi.

– Apie komandos rezultatus to negalėtumėte pasakyti?

– Ką galima pasakyti, jei pernai bundeslygoje buvome ketvirti tarp aštuoniolikos ekipų, o šiemet net nepatekome į atkrintamąsias varžybas. Klubui sezonas buvo labai blogas. Pakeitėme net tris trenerius. Per visą ilgą klubo istoriją nebuvo taip, kad treneris būtų keičiamas jau viduryje sezono, o čia – net trys permainos. Keitėsi ir nemažai žaidėjų, komandą persekiojo traumos. Ir aš pats buvau traumuotas, negalėjau padėti pusantro mėnesio.

– Gal kalbėjotės su komandos vadovais apie tokio nuosmukio priežastis?

– Jų buvo įvairių. Po praėjusio sezono pasikeitė daug žaidėjų. Senbuvius pakeitė krepšininkai, dar nežaidę tokiu lygiu, kiti buvo per jauni. Baigė JAV koledžus ir atvažiavo į Vokietiją. Dar buvo pasirašyta sutartis su neblogu europiečiu, bet jis buvo nupirktas traumuotas, tikintis, kad spės išgyti iki sezono pradžios. Tačiau taip ir nepasveiko, tad teko atleisti. Taip praradome starto penketo žaidėją. Tuomet nupirko dar vieną, kuris nepasiteisino, ir vėl atleido. Man patyrus traumą į mano poziciją įsigijo Yancy Gatesą (prieš keletą metų Pasvalio "Pieno žvaigždžių" ekipoje rungtyniavusį puolėją – aut. past.). Amerikietis turėjo tapti komandos lyderiu, buvo brangiausias komandos žaidėjas. Bet jis atvažiavo nenusiteikęs draskytis, sunkiai dirbti treniruotėse. Po dviejų mėnesių Y.Gatesas, galima sakyti, atleido pats save. Tiesiog nebeatėjo į komandos treniruotę.

– Ar toks ankstyvas sezono finišas klubo vadovų nepaskatino imtis radikalesnių reformų?

– Girdėjau, kad klubas dar padidins biudžetą, mėgins nekartoti šio sezono klaidų. Jie pasiryžę vėl suburti komandą, kuri pretenduotų į stipriausiųjų šalyje ketvertą. Manau, kad turint tokį stiprų rėmėją kaip "Telekom", tikslai yra pasiekiami.

– Pats šį sezoną ne sykį pasiekėte vadinamuosius dvigubus dublius, dažnai surinkdavote dviženklį taškų kraitį ir atkovodavote tiek pat kamuolių. Ar mačas su čempionato favoritu Bambergo "Brose Baskets", į kurio krepšį įsūdėte 22 taškus, jums buvo sėkmingiausias šį sezoną?

– Europos taurės turnyre buvo ir rezultatyvesnių pasirodymų, bet prieš Bambergą buvo vienas geriausių. Vis dėlto tai pajėgi Eurolygos komanda, demonstruojanti kokybišką krepšinį. Neabejoju, kad "Brose" laimės Vokietijos čempionatą.

– Kaip apibūdintumėte bendrą čempionato lygį? Ar jis aukštesnis nei Lietuvos pirmenybių?

– Sakyčiau, kad aukštesnis. Vokietijoje yra daugiau gero lygio žaidėjų, individualiai pajėgių legionierių iš JAV. Jei pasitaiko geras treneris, kuris juos tinkamai surikiuoja, komandos lygis tampa tikrai aukštas. Vien amerikiečiais gelbėjasi žemiau lentelėje esančios komandos. Tarkime, tame pat Bamberge yra ir labai perspektyvių vietinių krepšininkų. Turbūt matėte, kaip Eurolygoje žaidė Danielis Theisas (23 metų 204 cm ūgio "centras"). Nors, žinoma, lygos vidutiniokams rasti gerą žaidėją iš Vokietijos yra sudėtinga. Juos išgraibsto pajėgiausios ekipos.

– Ar šalyje, kur karaliauja futbolas, žiūrovai neignoruoja krepšinio?

– Per mūsų rungtynes namuose, net nepaisant prastų rezultatų, nuolat rinkdavosi maždaug po 5 tūkst. sirgalių. Kitos salės taip pat būdavo beveik pilnos. Grįžus namo man buvo labai keista stebėti seriją dėl bronzos medalių, kai per rungtynes Vilniuje tarp "Lietuvos ryto" ir Utenos "Juventus" sostinės arenos tribūnos buvo pustuštės.

Kalbant apie futbolą, jis Vokietijoje labai populiarus. Ir aš pernai specialiai vykau į kaimyninį Kelną, kad pamatyčiau jų rungtynes su Frankfurto "Eintracht" klubu. O šiemet įgyvendinau kitą savo norą – apsilankiau Dortmundo "Borussia" klubo mače. Įspūdžiai – patys geriausi: vien ko verti 80 tūkst. sirgalių, tribūnose kuriančių įspūdingus pasirodymus.

– Krepšinio bundeslygoje šį sezoną rungtyniavo dar du legionieriai iš Lietuvos. Frankfurto "Fraport Skyliners" atstovavo atakuojantysis gynėjas Tomas Dimša, o Krailsheimo "Merlins" – įžaidėjas Vytenis Čižauskas. Kaip sekėsi šiems buvusiems žalgiriečiams?

– Tomas ilgą sezono dalį gydėsi traumą. Kiek girdėjau, bandė žaisti, bet atsinaujindavo pėdos skausmai. Jis taip ir blaškėsi tarp pirmos komandos ir antros. Prie to prisidėjo ir didelė konkurencija. Frankfurto ekipa šį sezoną žaidė labai aukštu lygiu (reguliariajame čempionate užėmė trečią vietą ir pasiekė pusfinalį). V.Čižauskas Krailsheime buvo pagrindinis įžaidėjas, bet komandai sekėsi nekaip. Buvo problemų ir su žaidėjais, ir su treneriu. Paskyrė jauną specialistą, kuriam buvo labai sunku. Galiausiai jie užėmė paskutinę vietą (5 pergalės ir 29 pralaimėjimai) ir iškrito į žemesnę lygą.

– Apie finansus žadėjau neklausti, bet ar sąlygos, sudarytos Bonos klube, jus tenkino?

– Viską, kas buvo sutarta, jie išpildė. Šia prasme buvo tikrai labai gerai. Nebuvo nei algos vėlavimų, nei neįgyvendintų pažadų.

– Ar Vokietijoje gyvenote su savo šeima?

– Tai buvo sunkiausias aspektas. Šeimyna liko Kaune. Dukroms reikėjo lankyti darželį ir mokyklą, viskas gulė ant žmonos pečių. Žinoma, per sezoną matėmės ne kartą. Jos dažnai atskrisdavo. Po savaitę ar dvi pabūdavo pas mane. Kartą buvau grįžęs ir aš. Taip tie devyni mėnesiai ir prabėgo.

– Dėmesio šeimai trūkumą kompensuosite per vasaros atostogas?

– Stengiuosi. Dabar ilsimės namuose, važiuosime po Lietuvą aplankyti senelių. Vėliau gal išskrisime kur toliau. Lankausi ir krepšinio varžybose, "Žalgirio" arenoje. Pasimatau su draugais.

– Po šio sezono baigėsi jūsų sutartis su Bonos klubu. Ar jau sulaukėte pasiūlymo ją pratęsti?

– Jie labai nori, kad likčiau. Tačiau aš paprašiau šiek tiek laiko apsispręsti. Dar nesibaigę Europos šalių čempionatai, todėl klubai dar neburia kito sezono sudėčių.

– O apie sugrįžimą į Lietuvos rinktinę jau nebegalvojate?

– Oi, ne! Turime daug gerų ir jaunesnių žaidėjų. Linkiu jiems sėkmės olimpinėse žaidynėse. Mūsų rinktinę palaikysiu prie televizoriaus ekrano.

– Netrukus startuos ir Europos futbolo pirmenybės Prancūzijoje. Ar stebėsite šį turnyrą?

– Būtinai pasižiūrėsiu. Neturiu mėgstamos rinktinės, visuomet sergu už silpnesnes komandas. Taip bus iš šiemet.