3x3 žvaigžde tapęs M. Užupis – apie baisią krepšinio pusę, pinigus ir olimpinę viltį

Kai 2017-aisiais Tarptautinis olimpinis komitetas pranešė, jog 3x3 krepšinis debiutuos Tokijo olimpinėse žaidynėse, Lietuvoje ši sporto šaka merdėjo ir ne tik niekas negalvojo, jog galime būti tarp pretendentų turėti savo komandą 2020-aisiais Japonijoje, bet net ir sunku buvo apie tai pasvajoti.

Nors Lietuvoje ir atsirado 3x3 krepšinio asociacija, pradėjusi vystyti šią Lietuvoje užmirštą sporto šaką, atrodė, jog esame per daug atsilikę nuo likusių šalių, kad per porą metų spėtume pasivyti toli nuvažiavusį traukinį.

Vis dėlto šviesulys Lietuvos 3x3 padangėje atsirado anksčiau nei tikėtasi, kai atvirąjį žiemos čempionatą 2018-2019 metų lapkričio – kovo mėnesiais laimėjo Šakių „Gulbelė“, sudaryta iš NKL žaidžiančių krepšininkų – Aurelijaus Pukelio, Marijaus Užupio, Šarūno Vingelio ir Pauliaus Beliavičiaus.

Kaip viesulas į 3x3 pasaulio padangę įsiveržusi ir Lietuvos rinktine tapusi „Gulbelė“ per porą metų šovė į tokias aukštumas, kad šį sezoną užbaigė būdama 6-oje vietoje bendroje klubų įskaitoje.

Visgi ne viskas buvo taip paprasta, kaip galėtų pasirodyti.

„Pradžioje tikrai nesisekė, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ pasakojo 26-erių M. Užupis. – Dažniausiai kovas baigdavome „Challenger“ ketvirtfinalyje, pasaulio čempionate iškritome grupių etape, o pralaimėdavome net nesuprasdami, kas įvyko. Vis dėlto su laiku atsirado patirtis ir įvyko proveržis.“

„Gulbelei“ startas profesionaliame 3x3 krepšinyje nesiklostė ir komanda iš pradžių negalvojo, kad gali tapti elitine ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

Kada NKL rungtyniaujančio Šakių „Vyčio“ klubo pagrindu sudaryta komanda suprato, jog trijulių krepšinyje gali nuveikti didžių dalykų?

„Manau, jog tikėti savo jėgomis pradėjome Europos čempionato atrankoje, kuri vyko Ukrainoje, – ilgai pasvarstęs, atsakė M. Užupis. – Ten laimėjome viską ir tuomet pajutome, kad galime kažką nuveikti ir jau tuomet kituose turnyruose arba laimėdavome, arba užimdavome aukštas vietas.“

„Uzi“ pravardę FIBA 3x3 krepšinyje gavęs lietuvis šiuo metu individualiame reitinge yra 20-as, o už jį aukščiau iš Lietuvos krepšininkų pasaulyje rikiuojasi tik komandos draugas Pukelis (15 vieta).

Per sezoną M. Užupis spėjo suprasti, kas yra svarbiausia trijulių krepšinyje, norint tapti sėkmingu žaidėju.

„Svarbiausia yra universalumas bei charakteris. Be charakterio nieko nepasieksi 3x3 krepšinyje, nes čia niekada negali nuleisti rankų ar patikėti per anksti sėkme, kitu atveju, situacija labai greitai keičiasi. Turi būti susikoncentravęs ir, jei porą atakų užsižiopsosi, tai ir rungtynes jau gali pralaimėti“, – šios sporto šakos ypatumus aiškino puolėjas.

Iki tol tik NKL žaidę krepšininkai ne tik, kad tapo elitiniais ir 3x3 gerbėjų atpažįstamais krepšininkais, bet ir apkeliavo beveik visą pasaulį.

Kanada, Mongolija, Taivanas, Pietų Korėja, Kinija, Saudo Arabija, Japonija – tai šalys, kuriose praėjusį sezoną pabuvojo „Gulbelė“, o kur dar vos ne kas savaitę kelionės po Europos valstybes.

Tiesa, Uzi patikino, jog profesionalaus 3x3 krepšininko gyvenimas nėra rožėmis klotas, kaip galėtų pasirodyti su šio sporto niuansais iš arti nesusipažinusiems žmonėms.

„Kaip atrodo krepšininko gyvenimas trijulių krepšinyje? – klausimą pakartojęs, atsiduso M. Užupis. – Manau, kad jis yra žymiai baisesnis nei 5x5 krepšinyje, nes čia reikia gyventi ant lagaminų. Jei turnyras vyksta Azijoje, savaitė atrodo taip: išskrendi trečiadienį, skrydžiai būna varginantys, ketvirtadienį turime treniruotę, kitą dieną žaidžiame ir arba patenkame, arba nepatenkame toliau, sekmadienį skrydis namo, pirmadienį grįžti, dieną pabūni namuose ir vėl skrendi į kitą šalį, kartais ir į kitą žemyną.“

„Tai – labai alinantis ir daug ištvermės reikalaujantis dalykas, o apie kitų šalių pažinimą net nekalbu – tam tiesiog nėra laiko“, – tęsė snaiperis.

Kad ir koks bebūtų sunkus ir alinantis 3x3 krepšininko sezonas, FIBA už tai dosniai atsilygina laiminčioms komandoms.

Štai baigiamąjį turnyrą laimėjusi Novi Sado (Serbija) ekipa per sezoną susižėrė 279 tūkst. JAV dolerių piniginį prizą ir tapo pirmuoju 3x3 klubu pasaulyje per karjerą pasiekusiu 1 mln. JAV dolerių laimėjimo ribą.

Antrojo sezono dalyje dominavusi „Gulbelė“ per metus užsidirbo taip pat šešiaženklę sumą, o svarbiausia, jog visi pinigai keliauja į klubo sąskaitą, nes FIBA pasirūpina kelionių bilietais ir gyvenimu turnyruose.

Tiesa, kai lietuviai dar nebuvo niekam žinomi pasaulyje ir dalyvavo pirmojo rango „Challenger“ turnyruose, ar stengdavosi patekti į juos, kelionės išlaidas tekdavo padengti rėmėjams, todėl ir piniginį prizą krepšininkai turi dalintis su komandą supančiais žmonėmis.

„Tikslios sumos net nežinau, kokią laimėjome, bet ji viršija 120 tūkst. JAV dolerių. Pinigus dalijamės į penkias lygias dalis – keturi žaidėjai ir Lietuvos 3x3 krepšinio asociacija. Jie patikėjo ir investavo į mus, todėl dabar už tai grąžiname duoklę“, – pinigų dalybas aiškino M. Užupis.

Išskirtinai „Gulbelės“ dėka Lietuvos vyrų 3x3 reitingas stipriai šoktelėjo į viršų ir dabar mūsų federacija rikiuojasi 11-oje pozicijoje pasaulyje.

Vis dėlto, kur tobulėti, dar yra, nes, anot M. Užupio, spragų šioje sporto šakoje Lietuvoje netrūksta ir dėl jų dar atsiliekame nuo pasaulyje madas diktuojančių serbų ar latvių.

„Požiūris į šį sportą pradėjo didėti tik po mūsų visų pergalių, bet šiaip dar jaučiasi, kad nelabai kas sureikšmina tą 3x3 krepšinį, – sakė 197 cm ūgio krepšininkas. – Nelabai, kas nori remti, ar investuoti į jaunimo auginimą šioje srityje. Tiesa, mūsų organizatoriai sąlygas suteikia neblogas, nors kai kuriose vietose dar ir atsiliekame nuo elitinių klubų.“

„Mūsų problema, kad neturime su kuo treniruotis, – tęsė „Gulbelės“ lyderis. – Kitos šalys turi bent po dvi pajėgias komandas, kurios treniruojasi tarpusavyje, o mums realių varžovų Lietuvoje nėra, todėl praktikuojamės tik turnyrų metu.“

Iš viso turnyre dalyvaus 20 rinktinių, iš kurių tik dvi gaus bilietus į olimpines žaidynes, ir nors atrankos sistema sudėtinga, M. Užupis vylėsi pasiekti dar prieš metus neįsivaizduojamą tikslą.

„Grupė nėra labai sunki, drįsčiau taip pasakyti. Žinoma, neaišku, ką zelandai atsiveš, nes jie apskritai FIBA turuose nedalyvavo. Jei pavyks patekti į kitą etapą, ten jau žaisime su viena iš elitinių rinktinių – Latvija, Olandija ar Kanada. Vis dėlto kausimės ir sieksime svajonės“, – apie laukiantį iššūkį pasakojo M. Užupis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių