Vacys Lekevičius – viena spalvingiausių Lietuvos futbolo asmenybių, todėl simboliška, kad ir 50-mečio proga Klaipėdos „Atlanto“ klubo generalinis direktorius gavo neįprastą dovaną – jauną ožkytę.

Per savo karjerą V.Lekevičius ne kartą pasižymėjo kraštutinumais – buvo patikimas vartininkas, bet, tapęs treneriu, deja, net kumščiais įrodinėjo savo tiesas teisėjams ir varžovams, išmėgino jėgas bokso ringe ir savo sodyboje priglaudė žūčiai pasmerktus gyvūnus, atvirai kėlė viešumon Lietuvos futbolo skaudulius.

„Jei iš karto taptum protingas, galbūt kažko nepadarytum... Dabar galima tik kalbėti apie tai, kas buvo, bet jau nieko nebepakeisi. Šiuo metu gyvenu gražų, įdomų gyvenimą ir esu viskuo patenkintas“, - sakė jubiliejų atšventęs V.Lekevičius.

Tikėjo komandos atgimimu

Su V. Lekevičiumi kalbėjomės ne tik apie „Atlanto“ atgimimą, komandos tikslus, ateities planus, bet ir apie jo ūmų būdą bei pomėgius.

-  Šią savaitę atšventėte 50 metų jubiliejų. Kiek iš jų esate atidavęs futbolui, ar su neeiliniu gimtadieniu sveikino daugiausia futbolo aplinkos žmonės?

- Futbole esu nuo pat paauglystės. Šiuo žaidimu susižavėjau dar gyvendamas Rusnėje, kai pradėjau lankyti treniruotes pas Erviną Kuncaitį.

Vėliau išvažiavau į Kauną, kur treniravo Aleksandras Oniščiukas. Žaidžiau „Kelininko“ komandoje, kol mane, aštuoniolikmetį, pakvietė į „Atlanto“ meistrų komandą, kuri rungtyniavo SSRS pirmenybių antrojoje lygoje. Tai buvo didelė garbė ir įvertinimas.

Dar vėliau teko rungtyniauti Kaune, Marijampolėje. Galiausiai tapau Klaipėdos futbolo rėmėju.

Su jubiliejumi sveikino ne tik futbolo aplinkos žmonės, bet ir giminės, draugai, pažįstami, nesusiję su futbolu. Juk esu normalus žmogus, ne vien futbolu gyvenu.

„Atlanto“ komanda jubiliejaus proga man padovanojo ožkytę. Ši dovana mane labai nustebino. Mėgstu gyvūnus, todėl nepaprastai apsidžiaugiau. Ožkytę labai mylėsiu

- Smagu švęsti, kai puikiai sekasi „Atlantui“ – klubui, kurio direktorius esate ir kuriam daug metų skiriate visą savo energiją. Ar pastaraisiais metais, kai komanda vos kvėpavo, tikėjote, kad ji atgims?

- Jei netikėčiau, nebūčiau užpernai per A lygos čempionato rungtynes su Marijampolės „Sūduva“ stojęs į vartus. Man tuo metu buvo 48 metai. Vartus gyniau ne dėl garbės, o iš reikalo, nes norėjau išsaugoti komandą. Tada žaidėjus teko rinkti iš pakampių, važiuoti keliais automobiliais. Tačiau mes išlikome A lygoje. Paprašiau, kad padėtų sutvarkyti bankroto bylą savo gero draugo Romualdo Jonaičio. Jis sutiko, už ką esu labai dėkingas.

Žinoma, tikėjau „Atlanto“ atgimimu. Buvo labai sunku, bet niekada nebuvau praradęs vilties. Komanda rūpinausi, it koks pijokas, bomžas viską iš namų nešiau. Užtat dabar esu laimingas, kad „Atlantas“ – profesionalus klubas, jame dirba tikri profesionalai. Aš dirbu neįprastą administracinį darbą, bet vis tiek smagu.

Tikslas – sidabro medaliai ir Europos lyga

- „Atlantas“ prieš 2013 metų sezoną stipriai pasikeitė, ekipą papildė labai daug naujokų. Ar futbole naujai suburtai komandai reikia daugiau nei vieno sezono, kad ji bent A lygoje galėtų kovoti dėl pačių aukščiausių tikslų?

- Mes gerokai sustiprėjome, tačiau reikia palaukti dar metus. Kitą sezoną būsime ypač stiprūs. Dabar „Atlantui“ dar šio to trūksta.

- Prieš kelerius metus „Atlantas“ turėjo tokią stiprią sudėtį kaip dabar?

- Tokia pajėgi sudėtis buvo maždaug prieš dešimtmetį – 2000-2004 metais, kai kovodavome dėl A lygos čempionato medalių ir tapdavome prizininkais.

-  Akivaizdu, kad šiemet dėl medalių kovos Vilniaus „Žalgiris“, „Atlantas“ ir Panevėžio „Ekranas“. Sezono pradžioje klaipėdiečiams nebuvo kelta konkrečių užduočių, Kaip yra dabar?

- Dabar tikslai tokie: patekti į Europos lygą, Lietuvos čempionate užimti ne žemesnę nei antrąją vietą. Norime, kad miestas ir klubas bendradarbiautų, kad kuo greičiau stadione būtų pastatyta dengta tribūna, įrengtas vadinamasis VIP-as.

Šiemet mums sunku konkuruoti su „Žalgiriui“, kurio biudžetas turbūt triskart didesnis už „Atlanto“. Tačiau kitų metų tikslas – tapti šalies čempionais.

- Prieš sezoną su vienu LFF darbuotoju susilažinote, kad „Atlantas“ pateks tarp keturių stipriausių A lygos komandų. Turbūt lažybas jau laimėjote?

- Taip, galiu drąsiai teigti, kad laimėjau (juokiasi).

Prioritetą teikia Lietuvos futbolininkams

- Kaip apibūdintumėte 2013 metų A lygos čempionatą. Jis aukštesnio lygio nei pernai?

- Aukštesnio, be jokių kalbų. Dar nė viena komanda nepasitraukė iš pirmenybių, nėra skandalų, teisėjai nedaro šiurkščių klaidų. Sakyčiau, kad teisėjavimas – neblogo lygio.

„Atlantui“ tenka paprakaituoti net rungtyniaujant su autsaideriai – nebuvo lengva žaisti nei Alytuje, nei Tauragėje. Gal ir mes dar kartais nedemonstruojame labai gero futbolo, nes turime nemažai jaunų, nepatyrusių žaidėjų.

-  Klaipėdos komandą treniruoja žinomas Rusijos treneris ir agentas Konstantinas Sarsanija. Tai, kad „Atlantas“ su „Ekranu“ A lygoje dalijasi 2-3 vietomis, didelis jo nuopelnas?

-  Žinoma. Jis atsako už ekipos komplektavimą, renkasi žaidėjus. Iš pradžių futbolininkus rinkausi aš, vėliau – K.Sarsanija. Treneris susipažino su Lietuva ir gali rinktis žaidėjus.

-  Nors K.Sarsanija rusas, tačiau prioritetą teikia Lietuvos futbolininkams. Klubas to pageidavo ar treneris pats nutarė remtis lietuviais?

- Kalbėjome su K.Sarsanija. Mūsų pageidavimas, o trenerio noras buvo remtis lietuviais. Norime ieškoti Lietuvos talentų. Treneris teigė, kad Rusijos futbolininkai labai išlepę, nes šioje šalyje mokami dideli atlyginimai. Mes Lietuvoje žaidėjų nelepiname dideliais pinigais, duodame jiems galimybę atsiskleisti, subręsti,  išvykti iš „Atlanto“ patobulėjusiais ir užsienyje gerai uždirbti. Lietuvoje iš futbolo galima tik pragyventi, bet ne susitaupyti.

Netrukus paskelbs generalinį rėmėją

- Nuo birželio 24 dienos prasidėjo vadinamasis žaidėjų perėjimo langas. Ar per jį stiprinsitės pajėgiais futbolininkais, gal pasipildysite legionieriais?

- Atlantas“ jau pasipildė dviem perspektyviais žaidėjais – buvusiu Tauragės „Tauro“ gynėju Luku Artimavičiumi ir Alytaus „Dainavoje“ rungtyniavusiu Luku Baranausku. Netrukus A lygoje bus pertrauka, per ją mūsų trenerių štabas išvyks į Rusiją, o kai grįš – kalbėsimės, tarsimės apie komandos papildymą. Jei būtume iškovoję teisę žaisti Europos lygoje, tikrai stiprintume sudėtį. Vis dėlto manau, kad dar bus naujokų.

- Kuriuos „Atlanto“ futbolininkus pavadintumėte komandos lyderiais?

- Andrių Bartkų, Kazimierą Gnedojų, Andrių Jokšą, Marių Kazlauską, Evaldą Razulį. Pastarasis dabar traumuotas, jam sugipsuota koja. Nedaro klaidų vartininkas Mantas Galdikas.

- Klaipėdiečiai A lygos čempionate patyrė tik dvi nesėkmes – Gargžduose 0:1 nusileido „Žalgiriui“ ir 1:3 Šiaulių „Šiauliams“. Turbūt vyrams galima priekaištauti tik dėl pralaimėjimo šiauliečiams?

- Futbole negali visada švęsti pergales. Mes nemažai rungtynių laimėjome, kurių nesitikėjome laimėti. Abu minėtus mačus žaidėme Gargžduose. Savo aikštėje, prie savų žiūrovų būtų geriau. Mums reikia žiūrovų pagalbos.

- Kas klubui labiausiai padeda finansiškai, kad jis taip sustiprėjo, galėjo sezonui rengtis užsienyje, pasikviesti pajėgių futbolininkų?

- Padeda ir miesto savivaldybė, ir privatūs rėmėjai. Generalinį rėmėją netrukus paskelbsime, ant futbolininkų marškinėlių bus jo logotipas.

Laisvalaikiu – darbas sodyboje

- Garsėjote ūmiu būdu, įsiveldavote į konfliktus. Dabar, sulaukęs 50 metų, gal tapote ramesnis? Ar vis dar impulsyviai sureaguotumėte į, jūsų nuomone, neteisybę?

- Jei matyčiau, kad teisėjas neteisus, gal ir nesusilaikyčiau. Ir anksčiau ne šiaip sau tie konfliktai kildavo. Taip, dabar darausi ramesnis. Jaučiu atsakomybę prieš šeimą, vaikus, anūkus. Žila galva įpareigoja elgtis santūriau.

-  Ar yra poelgių, kurių tikrai nebekartotumėte?

- Jei iš karto taptum protingu, galbūt kažko nedarytum...Dabar galima tik kalbėti, bet jau nieko nepakeisi. Šiuo metu gyvenu gražų, įdomų gyvenimą ir esu viskuo patenkintas.

- Kokių turite pomėgių, ar dažnai lankotės savo kaimo turizmo sodyboje?

- Labai dažnai. Anksti keliuosi ir važiuoju į sodybą, aplankau šunis. Tvarkau ūkį, pjaunu žolę. Daug laiko ten praleidžiu. Manęs laukia gyvuliai, jie negali pasirūpinti savimi. Po jubiliejaus prie gyvulių dar prisidėjo ožkytė.