Iš triukšmingų alaus barų – į sporto sales
Nuo 2008 m. bus vykdomos Lietuvos seniūnijų sporto žaidynės. Varžysis ir miesto mikrorajonai. Šitaip norima kuo daugiau žmonių įtraukti į sporto sąjūdį.
Nejudėsi – ligomis apteksi
Ar pastebėjote, kad žmonės vis labiau susidraugauja su sportu. Net tie, kurie jaunystėje nesportavo, šiandien plaukioja baseinuose, lanko fitneso treniruotes, mankštinasi treniruoklių salėse.
Judėjimas – tai sveikata, - sakoma ir tuo tikima nuo seno. Tam sakymui unisonu pritaria daktarai, gąsdindami mus, jei nejudėsime, infarktais, insultais, cukraligėmis, sąnarių ligomis ir dar visokiais „kvarabais“. Tiesiog nėra kur dėtis – nors gyvas į žemę lįsk.
Išeina, kad mus ligos puola todėl, kad mažai judame krutame ir esame nutukę kaip paršai, nesveikai maitinamės, piktnaudžiaujame alkoholiu ir dar rūkome it garvežiai. Negana to, mus persekioja stresai ir nemigos, mes dirbame sveikatai žalingą sėdimą darbą, mažai valgome daržovių ir pieno produktų.
Kitaip tarus, gyvename nesveiką gyvenimą, todėl apie palaimingą senatvę be ligų geriau jau nė nesvajokime.
Bet yra vienas išsigelbėjimas. Tai – sportas, mankšta ir fiziniai pratimai. Žodžiu, reikia keisti gyvenimo būdą ir pradėti eiti teisinga kryptimi sveikos senatvės link.
Dokumentas įpareigoja
„Sportas visiems“ – ši sąvoka atsirado apie 1970 metus Europos Sąjungos valstybėse. Paprastai sakant, sportas visiems – tai mėgėjiškas sportas „dėl savęs“, dėl savo sveikatos ir geros nuotaikos, darbingumo.
Taigi šia kryptimi savo gyvenimą turime kreipti ir mes, lietuviai. Dar Lietuvai besiruošiant stoti į Europos Sąjungą, mūsų šalies vadovai pasirašė Sporto visiems chartiją. Tas dokumentas įpareigoja valstybę suteikti sąlygas žmonėms mėgėjiškai sportuoti ir stiprinti savo sveikatą.
Skaičiai – mūsų nenaudai
Tegu bus ir kitiems žinoma, kad Pasaulinės sveikatos organizacijos Europos regioninis biuras išleido knygą „Dešimt klausimų apie naujojo Europos Sąjungos dešimtuko sveikatą“.
Joje teigiama, kad Lietuvos gyventojai vidutiniškai gyvena 72 metus, t. y. septyneriais metais trumpiau negu Europos Sąjungos senbuviai.
Bėda dėl mūsų vyrų: jie vidutiniškai šioje ašarų pakalnėje gyvena 66 metus, o europiečiai traukia net iki 75,5 metų. Padėtį šiek tiek taiso moterys: lietuvės vidutiniškai gyvena 78 metus. Bet ir jas pranoksta europietės. Jos žemės kelionę vidutiniškai baigia turėdamos 82 metus.
Mes stebimės vasarą matydami būrelius pagyvenusių žmonių, vaikščiojančių po miestą ar beminančių dviračius. O stebėtis, pasirodo, nėra ko: jie moka tausoti ir prižiūrėti save, nespjauna į judėjimą ir sveiką gyvenseną.
Labiausiai lietuvius pjauna širdies ir kraujagyslių ligos. Nuo jų miršta 45 procentai vyrų ir 65 procentai moterų.
Keista ar ne, bet ne ką geresnė padėtis ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Nors tiek.
Antroje vietoje onkologinės ligos.
Kadangi esame mėgėjai išgerti, tai ir mirštame nuo alkoholio triskart dažniau nei kiti europiečiai.
Lietuvoje nuo infekcinių ligų iš gyvenimo pasitraukia dvigubai daugiau žmonių negu Europoje.
Bet užtat mes šauniai plempiam alų ir tuo viešai didžiuojamės.
Lauželis vėl rusena
Kaip sakė Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Ignas Pocius, kurį laiką tas raginimas judėti ir sportuoti buvo lyg šauksmas tyruose. Lyg burtininko lazdele mostelėjus, dingo masiniai sporto renginiai, kurių sovietmečiu buvo apsčiai, nežinia, į kokią linmarką buvo sukištos sporto šventės ir PDG (pasiruošęs darbui ir gynybai) normatyvų laikymas. Atrodo, kad negrįžtamai prapuolė ir per radiją vedamos gamybinės mankštos, kurios nors trumpam priversdavo sėdūnus pakelti nuo kėdės užpakalį ir palankstyti liemenį.
Dabar tas lauželis po truputį vėl pradeda rusenti, nors iki tikro sujudimo dar toli toli. Antai jau kuris laikas mieste vyksta vis populiarėjančios moksleivių mero taurės varžybos, į kurias stengiamasi įtraukti kuo daugiau nesportuojančių vaikų. Šiemet dvidešimties sporto šakų varžybose rungėsi apie šeši tūkstančiai moksleivių.
Būtų keista, jei mieste nebūtų populiarus krepšinis. Miesto pirmenybėse gausu komandų. Čia irgi žaidžiama savo malonumui. Atgimė masinis bėgimas „Gintarinė mylia“, kur kartu su sportininkais varžosi ir mėgėjai.
Mieste veikia ne vienas treniruoklių klubas, net pagyvenę žmonės mankštinasi fitneso ir aerobikos salėse. Daug kas šiandien mokosi šokti. Šokis – irgi savotiška treniruotė. Beje, po ilgų ginčų sportiniai šokiai tapo visaverte sporto šaka.
Savivaldybės sveikatos apsaugos skyrius tarp pagyvenusių žmonių diegia fizinio aktyvumo programą, kuri, gal kiek nelauktai, tapo populiari.
Nieko naujo nepasakysime tarę, kad yra žmonių, kurie nori sportuoti ir sportuoja pavieniui. Tai daugiausia dviratininkai ir bėgikai.
Dviratininkų vasarą galima sutikti Smiltynėje, takeliu beminančių Juodkrantės link, taip pat nuo Vasaros estrados beskriejančių į Girulių pusę. Reikia manyti, kad ateityje dviratininkų tik daugės. Tokia tendencija jau matyti.
Ryškiausios žvaigždės
Jei dar menate, anksčiau per visą miestą nuo Miesto ligoninės iki pietinės miesto dalies bėgdavo gydytojas Jonas Laurinavičius. Ir į darbą bėgte, ir iš darbo. Pavydėtina ištvermė ir užsispyrimas žmogaus.
Tą patį galima pasakyti ir apie kitą bėgimo ir sveikos gyvensenos propaguotoją Michailą Koliušką. Bėgdavo kasdien, neišskiriant nė šeštadienio ar sekmadienio. Atrodo, kad laksto ir dabar, o šit J. Laurinavičiaus jau nesimato.
Puikus bėgimo ir sveiko gyvenimo pavyzdys buvo gydytojai Rūtenis ir Tatjana Vaišvilos, Alfonsas Tumėnas, Danas Dalgis, Bronius Vyšniauskas.
Beje, B.Vyšniauskas buvo subūręs bėgikų klubą, net keliskart su savo bėgikais dalyvavo pasaulio maratono varžybose, kuriose būtent ir bėgo vien mėgėjai, žmonės, sportuojantys savo sveikatos labui.
Naujausi komentarai