Treneriai sensta, o laukiamos pamainos nėra
Klaipėdos sporto centrų ir mokyklų trenerių amžiaus vidurkis persirito per 50 metų, o jauni specialistai kratosi trenerio darbo.
Negailestingi laiko dantys
Filosofo žodžiais tariant, visi mes maudomės laiko upėje. Ir ta laiko upės srovė, norim mes ar ne, atneša mus į senatvę.
Regis, visai neseniai, trykšdama energija, jaunuosius metikus ir daugiakovininkus treniravo garsi miesto trenerė Algina Marija Vilčinskienė. Šiandien jai – per 70 metų. Dar vis treniruoja, nors jau seniai įvirtusi į pensinius metus.
Garbaus amžiaus jau sulaukė ir kiti Klaipėdos lengvosios atletikos treneriai. Kitąmet 70 metų jubiliejų švęs Rimantas Zabulionis, 67-eri stuktelėjo Lietuvos nusipelniusiam treneriui Mykolui Tumėnui, 64-eri – Donatui Senkui, bet visi trys vyrai dar nepalieka lengvosios atletikos, dar darbuojasi pagal išgales, pasiremdami savo sukaupta didžiule patirtimi.
Jūs tik pagalvokit: iki šiol, turėdama per šešiasdešimt, akademinio irklavimo trenere triūsia Stanislava Rukevičienė, kurios darbo stažas, ugdant irkluotojus, – 38 metai.
Toks trenerių darbingumas ir ilgametystė negali nežavėti, jeigu lazda neturėtų antrojo galo.
Jauni už grašius nedirbs
O kur jauni treneriai, kur pamaina? – štai koks esminis klausimas.
Kaip sakė savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Ignas Pocius, šitas dalykas jau yra tapęs visos šalies problema.
Trumpai drūtai tariant, pradedančių trenerių netenkina menkas atlyginimas ir didelis darbo krūvis. Normalų – apie du tūkstančius litų „į rankas“ – atlyginimą treneris galės užsidirbti tik po penkerių septynerių juodo darbo metų. Ir tai tik tuomet, jei jis išlaikys vaikų grupes, jei pasieks gerų rezultatų, jei paruoš gabių sportininkų šalies rinktinės narių ir laimės medalių.
Sutikite, kad dirbti penkerius septynerius metus už 800 litų atlyginimą sutiks retas pradedantis sporto specialistas. Jis geriau pasirinks juodadarbio darbą Airijoje ar Amerikos universitete mokyti studentus imčių, kaip tai padarė olimpietis imtynininkas Ričardas Pauliukonis ar krepšininkas Petras Kakeranas.
Veteranais patenkintas
Iš Futbolo mokyklos (toliau FM) dėl sveikatos, jau sulaukęs pensinio amžiaus, išėjo vienas garsiausių Lietuvos trenerių Fiodoras Finkelis.
Su mergaitėmis futbolininkėmis dirba treneris, buvęs FM direktorius Adolfas Mickus. Jis gimęs 1930 metais. Suskaičiuokite, kiek jam amžiaus.
Vaikus ir toliau sėkmingai tebetreniruoja jau sulaukęs pensijos Algimantas Mitigaila, kitąmet 60-metį švęsiantis Algirdas Vaitkus, artėjantys prie 60-mečio Pranas Ivaškevičius ir Anatolijus Timofejevas. Ar rasis jiems tinkama pamaina ir kada tai bus?
Šįmet į FM atėjo vienas jaunas treneris – Raimundas Vainoras. Kaip sakė FM direktorius Antanas Adomynas, bėdos dėl trenerių kol kas nėra. Jį tenkina ir vyresnių specialistų darbas, jų kvalifikacija bei patyrimas. Būtų galima paimti ir vieną kitą jauną trenerį, bet kad šiandien tokių kandidatų nėra. Kita vertus, atėjus naujam, reikėtų senbuviams apkarpyti valandas.
Reikia kontraktų
Tegu bus ir kitiems žinoma, kad šiuo metu yra rengiamas naujasis sporto įstatymas. Bet vienas svarbus dalykas naujoje įstatymo redakcijoje iki šiol nėra aptartas. O būtent – darbdavio ir trenerio kontraktai. Treneris ir į valdišką darbą turėtų būtų priimamas pagal kontrakto sąlygas. Štai tuomet būtų galima gabiam ir darbščiam treneriui pasiūlyti didesnį atlyginimą nei vidutinišką valdžios paskirtą.
Taip yra sporto klubuose, į kuriuos, pasirašę pelningus kontraktus, ir subėga geriausi treneriai. Dėl jaunų trenerių labiausiai pasisekė Vlado Knašiaus krepšinio mokyklai. Čionai treniruoti būsimų krepšininkų atėjo du jauni krepšinio specialistai – Mindaugas Bugys ir Saidas Senkus. M.Bugys buvęs NKL Klaipėdos „Naftos-Uni-Laivitės“ krepšininkas, o S.Senkus pernai treniravo LSKL „Klaipėdos universiteto“ krepšininkus.
Kai gėdijamasi senatvės
Sensta ir garsūs Klaipėdos dviratininkų treneriai. Dviratininkus lig šiol ugdo 74 metų Kazys Petreikis, kitąmet 70 metų turėsiąs Juozapas Paulauskas, 1949 metais gimęs Edmundas Zakaras.
Sulaukė garbaus amžiaus ir Klaipėdai daug nusipelnę sambo ir dziudo imtynių treneriai Dmitrijus Čelpanovas (gim. 1946 m.) ir Arsenijus Jefišovas (gim. 1945 m.), badmintono veteranas ir nenuilstantis entuziastas Antanas Narvilas (gim. 1949 m.), per 60 metų jau persirito akademinio irklavimo treneris Liudvikas Mileška, bokso specialistas Antanas Skripkauskas ir visai neseniai 60-metį atšventęs sunkiosios atletikos sportininkų ugdytojas ir globėjas Bronislavas Vyšniauskas.
Ir tai toli gražu ne visi treneriai, kurių pečius jau slegia metai. Ne visiems jiems tinka ir posakis: „Senam tik ant pečiaus gulėti“, todėl dalis garbaus amžiaus trenerių dar dirba.
Vieni dirba todėl, kad nėra kas juos pakeičia, kiti – dėl papildomo lito prie pensijos, nes mūsų pensijos juokingai mažos, treti – kad tas darbas gyvenimui teikia prasmę ar atramą.
Ir visa tai suprantama. Nesuprantama tik tai, kodėl net nusipelnę sportui mūsų darbštuoliai gėdijasi senatvės, kodėl apskritai garbaus amžiaus žmonės neturi tos pagarbos, kokia juos yra apgaubusi Rytų kraštuose.
Mes jau geriau senelį ant rogučių – ir į mišką. Gal ir teisus buvo ilgametis bokso treneris Vladas Stonys, pakabinęs bokso pirštines ant vinies, šitaip su giliai slepiamu liūdesiu pabylojęs: „Boba iš ratų – ratams lengviau“.
Naujausi komentarai