Tokia buvo pokario irklavimo pradžia
Rugsėjo mėnesį pirmuosius lankytojus turėtų įsileisti sporto muziejus, šiandien oficialiai vadinamas Klaipėdos miesto sporto istorijos ekspozicija.
Veteranai kuklinasi
Jau buvo rašyta, ką yra čia sukaupęs parodos rengėjas Algirdas Plungė. Nuotraukos, albumai, prizai, prisiminimai... Šiandien jo galvos skausmas - surinkti medžiagą apie prieškario Klaipėdos krašto sporto klubus - o jų būta apie trisdešimt! - ir Klaipėdos miesto sporto veteranus, garsius trenerius.
Veteranai kol kas dar nepuola rašyti savo prisiminimų. Kuklinasi ar nėra kas paragina juos šitai daryti?
Tik pagalvokit: argi neturėtų ką papasakoti buvę futbolininkas ir ledo ritulininkas Petras Lapė, Klaipėdos bokso tėvas Vladas Stonys, legendinis imtynininkų ugdytojas Petras Abelkis, imtynininkas Jonas Gudaitis, štangininkas Algis Eidukas, boksininkas Stasys Uosis, tinklininkė Danutė Prižgintienė, lengvaatlečiai Kazimieras ir Algina Vilčinskai...
Buvęs bėgikas rengia knygą
Buvęs bėgikas Jonas Garadauskas, kurio 100 metrų bėgimo rekordas 10,9 sek. Klaipėdoje išsilaikė net 22 metus, šiuo metu rengia knygą apie mūsų miesto sporto šviesuolius. Knyga, galima sakyti, jau paruošta, bet kliūva jos spausdinimas - trūksta pinigų. A. Plungė sako, kad yra atidėjęs 10 tūkstančių litų šitam kilniam reikalui, bet dar reikia dvigubai tiek. Kelias vienas - ištiesus ranką prašyti rėmėjų finansinės pagalbos. Šito darbo A. Plungė nemoka daryti, o mūsų verslininkai - netgi buvę sportininkai - nėra greiti atidaryti savo pinigų kapšą.
Tegul bus ir kitiems žinoma: neseniai Panevėžys išsileido knygą apie savo miesto sportininkus, o mums, matyt, dar teks palaukti. Ar tik nebus taip, kad buvusiems sportininkams patiems reikės sumesti pinigėlių tos knygos leidybai. Visa tai ne sau - ateities kartoms, nors vis mažiau žmonių domisi praeities sportu.
Graži ir pamokanti praeitis
O ta praeitis - graži ir pamokanti. Antai ką rašo savo prisiminimuose buvęs irkluotojas ir ledo ritulininkas Mykolas Gelažius (1916-2001 m.).
„1936 metų vasarą pradėjau irkluoti Klaipėdos „Santaros“ klube. Tuo metu klubas savo bazėje turėjo dvi akademines keturvietes ir keliolika baidarių. Pati bazė buvo įsikūrusi Tvirtovės griovyje. Taip buvo vadinamas vandens baseinas apie tvirtovę. (...)
Klaipėdoje buvo dvi vyrų ir jaunių, taip pat keletas moterų komandų.
Be „Santaros“ klubo, buvo du vokiečių klubai - „Poseidon“ ir „Neptūnas“.
Su vokiečiais nesivaržydavome, nes jie mus laikė žemesnės rasės. Santariečiai varžydavosi tik su Kauno miesto irkluotojais, kurie tuo laiku buvo šiek tiek pajėgesni už mus. Mūsų treneris buvo tuo laiku garsus atletas ir dviratininkas Tendys - be galo geras žmogus...“
Veteranas prisiminė
Šitų užrašų autorius prisimena, kaip po karo irklavimo entuziastai iš Vilniaus į Klaipėdą parplukdė (!) dvi akademines valtis.
„... 1949 metų žiemą Vilniuje vyko Lietuvos ledo ritulio pirmenybės. Po rungtynių aš ir Stasys Arbušauskas ėjome apžiūrėti stadiono. Bevaikščiodami po tribūnomis pamatėme žiemojimui padėtas dvi akademines valtis. Jos buvo visai naujos. Grįžę namo pasikalbėjome su „Žalgirio“ draugijos pirmininku E. Lenkovičiumi. Jis susidomėjo. Po kurio laiko iš Vilniaus gavome žinią, kad tos valtys skiriamos Klaipėdai.
Ta žinia mus labai nudžiugino, bet kaip pargabenti valtis į Klaipėdą. Pasitarę su Stasiu Arbušausku nusprendėme valtis parplukdyti vandeniu, t.y. Nerimi, Nemunu, Kuršių mariomis ir Vilhemo kanalu.
Valtims parplukdyti reikėjo 10 žmonių.
„Trinyčių“ fabrike atsirado trys entuziastai: Stasys Arbušauskas, Mauragis ir aš. Iš konditerijos fabriko „Gegužės 1-oji“ prisijungė L. Lengvenis, iš 1-osios gimnazijos - V. Rygertas, Kalpokas ir F. Rankaitis. Be šių vyrų, sutiko vykti K. Deržinskas, Jonas Pavilionis, Pranskevičius...
1949 metų birželio mėnesį visas dešimtukas išvykome į Vilnių. Iš dešimties žmonių tik trys buvo kažkada irklavę.
Po įvairių kelionės nuotykių valtys laimingai pasiekė Klaipėdą. Kelionė truko penkias paras...
Tai buvo 1949 m. birželio mėnesį. Nuo to laiko pokario Klaipėdoje atsirado dar viena sporto šaka - irklavimas“.
Naujausi komentarai