Tikslas pasiektas – irklavimo sportas išgelbėtas

Tikslas pasiektas – irklavimo sportas išgelbėtas

Klaipėdos irklavimo centras ir Skęstančiųjų gelbėjimo tarnyba gyvena po vienu stogu. Nei irklavimo sportui, nei gelbėjimo tarnybai šiandien tokia kaimynystė dar netrukdo.

O buvo taip

Šiek tiek pavyniokime tą siūlų kamuolį. Pastatas buvo statomas Klaipėdos komunalininkams, kuriems priklausė ir Skęstančiųjų gelbėjimo tarnyba (SGT). Po „Žalgirio“ sporto draugijos reorganizavimo ir Jono kalnelio rekonstravimo, kuomet 1992 m. nuo žemės paviršiaus buvo nušluota čia buvusi senoji irklavimo bazė, irkluotojai atsidūrė keblioje padėtyje. Kurį laiką jie glaudėsi netoli Danės ir Jono kalnelio kūdros stovinčiame namelyje, kuris, pasirodo, esąs siauruko geležinkelio į Plikius stotelė (Pylimo g. 6). Paskui, maždaug po metų, 199 3 m. irkluotojai, jau įkūrę viešąją įstaigą Klaipėdos irklavimo centras (KIC), miesto valdžios palaiminti persikėlė į naujas patalpas prie Danės (Gluosnių sk. 8), kur teko sutilpti trims kaimynams – SGT, KIC ir „Votano“ bendrovei. Neilgai trukus „Votanas“ kažkokiu būdu buvo išprašytas lauk, tad ilgainiui čia liko tik gelbėtojai ir irkluotojai.

Irkluotojams pagal panaudos su savivaldybe sutartį atiteko pirmasis aukštas, kur buvo įsikūrusi Nepriklausomos Lietuvos pirmoji muitinė Klaipėdos mieste. Irkluotojams ir rankos nusviro, pamačius kokias patalpas paliko muitininkai. Kaip tokiais atvejais sakoma, po manęs – kad ir tvanas.

Irklavimas vos nemirė

Klaipėdos irklavimo centro prezidentas Liudvikas Mileška atvirai džiaugiasi, kad jam su kolegomis pavyko išgelbėti irklavimą, kai tais pirmaisiais nepriklausomybės metais ši viena iš seniausių miesto sporto šakų buvo atsidūrusi ant bedugnės krašto. Apie kokį irklavimą galėjo būti kalbama, jei irkluotojai neteko bazės, po atviru dangumi liko valtys ir kitas brangus inventorius.

Ar ne taip, visiems matant ir girdint, mieste prie jūros stebuklingu būdu neliko kitos brangios sporto šakos – buriavimo. Kažin ar yra toks išminčius, kuris neklysdamas šiandien galėtų pasakyti, kur ir kaip dingo jachtos, burės ir kiti buriavimui reikalingi daiktai.

Buriavimo veteranas Rimantas Dargis šiandien gaivina šią sporto šaką, šaukia kaip tą žolelę iš numirusių, bet ir su geriausiais norais bei darbais sunku greitu laiku tikėtis aukštų rezultatų.

Lėmė pinigai ir talkos

Talkomis ir rėmėjų pinigais buvo remontuojamos ir įrenginėjamos irklavimo bazės patalpos. Dirbo irkluotojai ir treneriai Ričardas Bukys, Danielius Juozaitis, Rasa Busilaitė, Valdemaras Mačiulskis ir kiti. Buvo padaryti persirengimo kambariai, net trys fizinio pasirengimo salės, įsigyta keletas specialių treniruoklių, kito būtino inventoriaus. L.Mileška geru žodžiu mini tuos geradarius, kurie išmetė gelbėjimosi ratą irklavimui.

Tai buvęs Transporto laivyno bendrovės vadovas, akademinio irklavimo federacijos prezidentas Arsenijus Bičas, viceprezidentai Vaclavas Stankevičius ir Andrejus Tenkutis, „Limarko“ bendrovės generalinis direktorius Vytautas Lygnugaris ir, anot irkluotojų, amžinas jų rėmėjas – „Klaipėdos energijos“ generalinis direktorius Vytautas Valutis.

Irklavimas – brangi šaka

Kas be ko, bazę per Sporto ir kūno kultūros skyrių finansuoja ir savivaldybė. Ji sumoka už vandenį, elektrą, šilumą, komunalines paslaugas. Negana to, savivaldybė dar devyniems bazės darbuotojams moka atlyginimus.

Taigi sakyti, kad miesto valdžiai nerūpi irklavimas, būtų didelė netiesa. Prisiminkime dar vieną daug ką pasakantį faktą: miestas neseniai bazėje įrengė puikius elingus, t. y. patalpas akademinėms valtims laikyti.

Irklavimo bazėje treniruojasi KIC, Klaipėdos irklavimo klubo (KIK), akademinio irklavimo veteranų klubo bei baidarių ir kanojų klubo „Ro wing“ sportininkai.

Ar šiaip žiūrėsi, ar kitaip, irklavimas – brangi sporto šaka. Pirmiausia irkluotojams virš galvos reikia turėti stogą ir gerą inventorių. Šiandien KIC turi įsigijęs net tris autobusus, kuriais irkluotojai vyksta į varžybas ir priekaba gabena valtis.

Tegul bus ir kitiems žinoma, kad, L.Mileškos žodžiais tariant, nuo 1990 metų miestas centrui nupirko vienui vienintelę keturvietę akademinę valtį, o iš rėmėjų pinigų KIC jų nusipirko net septyniolika (!). KIC prezidentas prasitarė, kad viena akademinė valtis kainuoja nuo 80 iki 120 tūkstančių, baidarė nuo 10 iki 40 tūkstančių litų.

Ir dar viena gera naujiena: šiemet centras nusipirko geriausią Lietuvoje aštuonvietę. Kiek ji kainavo, L. Mileška pasakyti nepanoro.

Bazei reikia remonto

Taigi pašokinėjome prisiminimų kupsteliais, patvirtindami dar vieną seną tiesą, kad praeitis pasiduoda vertinimui. Ir įvertinome: irklavimas per stebuklą nepaskendo prižėlusioje abejingumo sportui ir savivalės kūdroje. Prisiminkime tik vieną faktelį: dabartinė irklavimo bazė jau buvo ruošiama privatizuoti. O tada jau tikrai būtų sudie irklavimui.

O ateitis mus visada baugina, nes ji yra nežinoma, kitąkart net nenuspėjama. L.Mileška viską blaiviai įvertino: mieste pirmiausiai reikia pastatyti sporto areną, pabaigti remontuoti Miesto centrinį stadioną ir Lengvosios atletikos maniežą, apsispręsti, ką darysime su plaukimo baseinais, o paskui gal jau eilė ir irklavimo bazei prieitų. Jis perfrazavo žinomą politiko posakį: „Irkluotojai nusipelnė gyventi geriau“.

Paprastai pasakius, pirmiausiai reikėtų kapitališkai suremontuoti dabartinę bazę ir pritaikyti ją irklavimo sportui. Kiek tai kainuos – vienas Dievas žino. Kaip sakė Sporto ir kultūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Ignas Pocius – „bazę reikia rekonstruoti“. Čia turi rastis ir patalpos sportininkams pailsėti, permiegoti, nors nedidelė valgyklėlė ar kavinukė.

Visa tai galbūt ir yra padaroma, bet iškyla viena svarbi sąlyga – bazėje, kaip aiškino protingos galvos, turėtų likti tik vieni irkluotojai. Skęstančiųjų gelbėjimo tarnybai reikėtų ieškoti kitų patalpų. Miesto valdžia esą bandė dėl šito kalbėtis su gelbėtojais, bet tie nelinkę pasiduoti.

„Ką mes čia užimame – tris kambariukus“, - „Klaipėdai“ sakė SGT vadovas Virginijus Urbonas. – Padarius tvarką, vietos ir mums, ir irkluotojams užtektų. Klausimas štai koks – kaip ir iš kur gauti pinigų bazės rekonstrukcijai“.

Ko gero, jis savaip teisus, nors, jeigu pakratysime savo atmintį, SGT turi patalpų ir Antrojoje Melnragėje, ir Smiltynėje.

Medis davė vaisių

O reikšmingiausia bene tai, kad per tuos nelengvus irklavimui ir apskritai visam sportui metus senojoje ir dabartinėje irklavimo bazėje treniravosi penki olimpinių žaidynių ir nepriklausomybės per dvidešimt pasaulio čempionatų dalyvių. Šiuo metu penkiolika Klaipėdos irkluotojų yra Lietuvos nacionalinės rinktinės nariai. Vadinasi, išsaugotas irklavimo medis mezgė ir mezga vaisius.