Lietuvos sporto ir Vusterio universitetų bendras projektas – krepšinio trenerio magistro studijos – sudomino ir Kauno "Žalgirio" vidurio puolėją Robertą Javtoką, tačiau mokslus baigęs žaidėjas dar nori kelerius metus parungtyniauti.

Žalgirietis teigė kol kas nežinantis, ar diplomas jam padės ateityje, tačiau pripažino, kad buvo naudinga pažinti trenerio darbo specifiką iš kito kampo.

"Ši jungtinė universitetų programa – puiki galimybė kiekvienam krepšininkui. Studijuoti sudarytos puikios sąlygos. Manau, kad tie, kurie jau baigė šias studijas, tikrai yra patenkinti. Kol kas pamatuoti įgytą naudą yra sunku. Viskas išsigrynintų pradėjus dirbti treneriu. Vis dėlto naudingos informacijos iš profesionalių dėstytojų gavome labai daug. Įsitikinau, kad būti geru treneriu vien pažaidus krepšinį neužtenka", – kalbėjo R.Javtokas.

– Robertai, kas studijuojant buvo sunkiausia? – paklausėme krepšininko.

– Suderinti krepšinį su mokslais. Reikėjo rinktis skirtingus atsiskaitymų grafikus, derinti daug panašių dalykų atsižvelgiant į rungtynių tvarkaraščius.

– Galbūt pagalvojate ir apie aukštesnę pakopą – doktorantūros studijas?

– Kol kas į šį klausimą atsakyti negaliu. Kelerius artimiausius metus dar norėčiau profesionaliai žaisti krepšinį, po to bus matyti. Noro tobulėti visuomet yra.

– Pagalvojate apie trenerio darbą, kai jau teks pakabinti sportinius batelius ant vinies?

– Jei baigiau šiuos mokslus, vadinasi, tokių minčių yra. Jei baigęs karjerą būsiu nepersisotinęs krepšinio, manau, išbandysiu save dirbdamas trenerio darbą. Iki šių studijų kai kas galvodavo, kad treneris tik stovi šalia aikštės ir daugiau nieko neveikia. Dabar visi įsitikino, kad strategui tenka dvigubai didesni krūviai. Mes atliekame tik fizinį darbą, o treneriui reikia sudaryti treniruočių grafikus, parengti rungtynių analizę.

– Gal dabar savo patarimais galėsite pasidalyti ir su "Žalgirio" vyriausiuoju treneriu Joanu Plaza?

– (Juokiasi.) Tikrai neketinu taip daryti. Vis dėlto žaidėjas yra žaidėjas ir jis turi žaisti, o ne patarinėti. Kai visi pradeda patarinėti, išeina šnipštas.

– Kaip vyksta reabilitacija po traumos?

– Kryptingai. Kiekvieną dieną stengiuosi treniruotis po du kartus. Kada galėčiau sugrįžti į rikiuotę, dar sunku pasakyti. Norėčiau kuo greičiau, tačiau yra reikalavimai, kurių privalau laikytis. Po savaitės traumuotą koją apžiūrės gydytojai, atliks tyrimus. Galbūt po to jau leis lengvai bėgioti.