Stadione – nyku ir tuščia
Ką ir besakyti, sutvarkytas ir pagražėjęs miesto stadionas (buvęs „Žalgirio“).
Bet keista, kad jis beveik visuomet būna tuščias. Šiaip jau sportininkai ir jų treneriai skundžiasi, kad trūksta sporto bazių – tad kaip čia išeina? Kada treniruojasi mūsų lengvaatlečiai, kad juos retai stadione pamatysi? O gal tų lengvaatlečių tiek ir beliko, kai Lietuvoje sportu Nr. 1 galutinai tapo krepšinis?
Futbolas nenumiręs, bet...
O juk visame pasaulyje dominuoja futbolas. Lietuvoje – jau ne. O kaip Klaipėdoje?
Pas mus, kaip atrodo, krepšinis ir futbolas lygia greta eina, nors „Atlanto“ futbolininkai yra pasiekę svaresnių laimėjimų nei „Neptūno“ krepšininkai. Šiaip ar taip, Klaipėdoje futbolas dar nėra nustumtas į posūnio vietą.
Bet grįžkime prie tuščių tribūnų miesto stadione.
Antai praėjusį šeštadienį vyko prestižinės futbolo žvaigždžių rungtynės: žaidė legionieriai ir Lietuvos rinktinė.
Taigi per tas prestižines rungtynes tik prestižinė tribūna, kur buvo sutūpę garbūs miesto žmonės, buvo pilna. Mat į tą tribūną jie gavo specialius pakvietimus.
O šiaip stadionas tuščias. Kiurksojo susitraukusios kelios grupelės sirgalių. Be gyvybės buvo tribūnos. Nykios ir kurčios. Argi taip seniai jos šėlo ir audrojo, kai žaisdavo „Granitas“ ar „Sirijus“, jau nekalbant apie „Atlantą“. Stadiono pušų šakos lingavo nuo žiūrovų švilpimo, rėkimo ir atodūsių, kai kamuolys prašvilpdavo pro varžovų vartus. Gerokai būdavo išpraustas ir teisėjas, jei jis bešvilpdamas suklysdavo arba šoninis ne laiku pakeldavo vėliavėlę.
Viltis – tarptautinės rungtynės
Kur tasai išminčius, kuris pasakytų, kaip susigrąžinti žiūrovą į tribūną. Viena aišku: visų pirma turi gerai žaisti „Atlantas“. Žaisti taip, kad išplauktų į tarptautinius vandenis. Tuomet neabejotinai vėl bus pilnos žiūrovų tribūnos, kokios jos buvo, kai „Atlantas“ žaidė su Maskvos „Spartaku“ ar anglų „Bradford City“. Nedidelė bėda, kad buvo skaudžiai pralaimėta rumunų „Rapid“ ir bulgarų „Litex“, bet Klaipėdos sirgaliai turėjo progos pamatyti, kaip žaidžia Europos komandos, pasimėgauti ir pasidžiaugti jų žaidimu, pajusti estetinį malonumą. Pasisemti gerų emocijų. Dėl šito, beje, ir eina žmogus į stadioną.
Kad „Atlantas“ gerai žaistų, reikia gerų žaidėjų. Nors dabar toli gražu ne vergovinė santvarka, tačiau futbolo žaidėjai perkami ir parduodami. Tokia realybė. Kuo geresnis žaidėjas, tuo jis brangiau kainuoja. Taigi, norint turėti gerą komandą, iš pradžių reikia turėti maišą pinigų.
Klaipėdoje yra turtingų žmonių – tarp jų ir buvusių futbolininkų, bet į futbolą pinigų jie neinvestuoja. Ko gero, jie šiame versle nemato perspektyvų, o patriotizmo jausmai, atrodo, jau atbukę. Lietuvoje tai daro tik Vladimiras Romanovas, turintis Kaune „Kauno“ klubą, taip pat kauniečius „Jėgėrius“ ir „Atletą“. Be to, jis nusipirko dar škotų „Hearts“ ir iš futbolo daro verslą. Klaipėdiečiai verslininkai tokiam žingsniui nesiryžta.
Į rungtynes – veltui
Yra dar vienas būdas pripildyti žiūrovų tribūnas. Jis paprastas kaip dukart du – leisti žiūrovus rungtynes žiūrėti už dyką. Sutikite, kad dabar mokėti už bilietą 8 litus paprastam žmogui yra per brangu. (O kur dar alaus bokalas, kainuojantis 4 litus, ir keptos duonos pakelis už 2 litus, kelionė mikroautobusu pirmyn ir atgal.)
Gal toks pasiūlymas – naivus ir kvailas, bet galimas, nepaisant to, kad gyvename laukinio kapitalizmo sąlygomis. Savivaldybė, jei norėtų, rastų galimybių apmokėti stadionui už tuos dykus žiūrovus – juk ne tiek pinigų vėjais paleidžiama.
Ir kitiems turi būti žinoma, kad „Atlantas“ miesto stadionu naudojasi veltui, tad suteikti galimybę žiūrovams be pinigų ateiti žiūrėti rungtynių būtų lyg ir logiška.
Ir be jokių išlygų vaikams turi būti visuomet atviri vartai į stadioną. Ne vienas iš jų, žiūrėdamas rungtynes, ir pats panorės tapti futbolininku. O tai jau – mūsų futbolo ateitis, nes visos viltys visuomet siejamos tik su jaunimu, tik su atžalynu.
Kvailiais liko tie, kas žiūrovą laikė kvailiu. Nešvarios sutartinės rungtynės Lietuvoje, teisėjų ir žaidėjų papirkinėjimai išvijo žiūrovą iš tribūnų. Sirgalius suprato, kad jis mulkinamas – tad ir nusispjovė, atsiprašant, į tokį futbolą.
Gyvenime taip esti: ką pasėji, tą ir pjauni. Ir dar: už viską tenka atkosėti.
Naujausi komentarai