Stadionai ir salės – ne sportui
Klaipėdoje mąžta stadionų ir sporto salių. Atrodo, kad niekam dėl to širdies neskauda.
Uosto plėtrai – aikštė
Sakoma, kad laikas yra tiesos motina. Jeigu šitaip, tai tas laikas byloja štai ką: miestas prieš keletą metų neteko futbolo aikštės prie Vakarų laivų gamyklos ir puikios sporto salės, buvusios kaimynystėje. Futbolo aikštę už juokingai mažą kainą nusipirko Klaipėdos valstybinis uostas – jam reikia plėstis. Privežus gelžbetonio plokščių iš Kėdainių aerodromo, buvo net keliais aukštais sukrauti konteineriai, suguldyta mediena, o salė paversta į kažkokį sandėlį. Kaip čia neprisiminsi, kad ir bolševikai kadaise bažnyčias buvo pavertę sandėliais.
Sutikime, kad uostui reikia plėstis ir niekur nuo šitos realybės nepabėgsi. Ir kadangi uostui žemės prireikė ne bet kur, o būtent toje vietoje, kur buvo puiki futbolo aikštė, miesto galvos ar negalėjo šitaip pasakyti: „Imkit. Tik mums kitoje vietoje dar geresnę aikštę įrenkite. Jei ne, kalba bus kaip aklo su kurčiu“.
Kadangi tokios ištarmės nebuvo, galima beveik neklystant spėti apie mūsų miesto valdžios požiūrį į sportą. Abejinga buvo, o gal nespėjo paprasčiausiai sureaguoti ir miesto sporto visuomenė. Ji nepiketavo, nebadavo ir akių valdžiai nedraskė. Aptriušusių pastatų ir senienų saugotojai būtų tokią pūgą pakėlę, kad tik laikykis.
Už centrą – špygą taukuotą
– Varom ta pačia tema barelį tolyn.
–Puikiausiose miesto vietose išaugo šiuolaikiniai prekybos centrai. Be jokios abejonės, už tą gerą prekybininkai miesto labui kažką naudingo irgi padarė. Bet neteko girdėti, kad iš jų būtų prašoma pastatyti kokį stadioną. Gal ir būtų pastatę, kas ten žino, bet kad paprašyti nebuvo kam.
Kaip čia neprisiminti ar tik ne Eugenijaus Gentvilo meravimo laikais dygusias kaip grybai po lietaus degalines. Lengva ranka buvo dalijama Klaipėdos žemelė, o paprašyti už ją pastatyti kokią sporto salę ar stadionėlį klaipėdiečiams niekam iš valdžios vyrų liežuvis neapsivertė. Galvokite, ką norite.
„Baltijos“ galudienis
Ir virš „Baltijos“ stadiono kabo Damoklo kardas. Stadionas, dievai žino kokiais būdais, jau yra atitekęs Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalui ir dabar labai daug kas priklauso nuo šios bendrovės vadovo Benedikto Petrausko. Visa laimė, kad miesto tarybos narys neabejingas sportui, tai nesiskubina vyti futbolininkų iš aikštės.
Stadione bešeimininkaująs Kęstutis Pečiulis pasiguodė, kad gavęs iš bendrovės raštą, jog iki kitų metų spalio mėnesio dar gali likti čia su visu savo verslu. Vadinasi, ir miesto futbolo pirmenybių komandos iki to laiko galės žaisti ir ramiai baigti sezoną, aišku, jei ko nors nenumatyto neatsitiks.
Bet šiaip ar taip „Baltijos“ stadiono dienos suskaičiuotos. Anksčiau ar vėliau jį savo reikmėms panaudos terminalas.
Tebūnie. Ir niekas dėl šito dalyko nelaužytų iečių, jeigu vietoj buvusio stadiono būtų pastatytas kitas. Ar ne taip elgiamasi su medžiais: vietoj vieno nupjauto kitoje vietoje atsodinami keli. O kodėl tokio principo nepritaikius sporte – visai gerai būtų.
Nyksta ir salės
Antai parke prie Klaipėdos kartono bendrovės vietoj buvusios didelės ir puikios sporto salės išdygo daugiaaukštis namas. Vadinasi, dar neliko vienos salės, beje, sovietmečiu statytos apgaulės būdu kaip sandėlis. Aukšti tuolaikinės valdžios vyrai šitaip rizikuodami padėjo sportui. Jeigu dėl tos puikios vietos parke buvo skelbiamas konkursas, reikėjo įrašyti dar ir tokią sąlygą: konkursą laimėjusi statybininkų bendrovė turės pastatyti sporto salę. Tuomet sportininkai nebūtų patyrę skriaudos.
Pranyko buvusi „Granito“ sporto salė Dubysos gatvėje. Čia įsikūrė kažkokia krautuvė. Parduotuve virto ir baldininkų sporto salė Joniškės gatvėje.
Policija – apsukresnė
Būtų galima dar priminti nugyventus miesto baseinus, bet tai būtų tas pats, kas kulti šimtą kartų perkultus pėdus. Pasakytina tik tiek: nepriklausomybės pradžioje policija sugebėjo, miesto valdžiai išsižiojiškai žiūrint, iš panosės pasiimti sau buvusį „Dinamo“ baseiną. Dabar tas baseinas, atrodo, už kažkokias Policijos mokyklos skolas yra atitekęs Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijai.
Regis, ir vėl pražiopsota, nors Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėjas Irenijus Zaleckis mano, kad tokio baseino miestui nereika. Esą pasenęs ir nugyventas, jo remontas labai brangiai būtų atsiejęs.
Mirusi Ledo arena
Kažkaip tylomis, ilgai gulėjusi ligos patale, mirė ir numirė Ledo arena. O juk mieste pamažu atsigauna ledo ritulys. Žaidžia suaugusių, vaikų ir veteranų komandos, dailiojo čiuožimo mokosi daug vaikų. Ir varžybos, ir treniruotės vyksta „Akropolyje“. Nėra plačiai žinoma, kas laukia Ledo arenos, nors esti kalbų, kad ji bus atiduotas privatizacijai. Pagyvensim – pamatysim. Neaiškus ir teniso kortų likimas M.Mažvydo parke. Prabusim ir susigriebsime, kada jų jau nebebus. Imsim tuomet draskyti marškinius ant krūtinės, bet šaukštai jau bus popiet.
Naujausi komentarai