LKTA prezidentas K.Pilipauskas pripažino, kad “Žalgirio”
ir “Lietuvos ryto” mačo teisėjai nesuvaldė situacijos aikštėje

Skandalingai praėjusį šeštadienį pasibaigusios SEB Baltijos vyrų krepšinio lygos (BBL) čempionato rungtynės tarp Kauno “Žalgirio” ir Vilniaus “Lietuvos ryto” sukėlė daugybę aistrų. Dėl chuliganiško sirgalių elgesio nutraukta dvikova tapo gera pamoka ir komandoms, ir teisėjams.

“Žalgirio” vadovai pažadėjo, kad daugiau Sporto halėje gėrimais skardinėse nebus prekiaujama. Arbitrų darbo BBL techninė komisija kol kas neįvertino. Tačiau Lietuvos krepšinio teisėjų asociacijos (LKTA) prezidentas Kęstutis Pilipauskas pripažino, kad teisėjai, nors nepadarę didelių profesinių klaidų, leido žaidėjams kautis pernelyg kietai ir nesuvaldė situacijos aikštėje. Tai turėjo įtakos ir vėliau tribūnose kilusioms aistroms.

Neįvertino galimos įtampos

- Kaip Jūs, atslūgus aistroms, vertinate praėjusio šeštadienio rungtynes?

- “Kauno diena” pasiteiravo LKTA prezidento ir vieno geriausių Lietuvos teisėjų K.Pilipausko.

- Manau, teisėjai leido komandoms žaisti perdaug kietai. Tokie veiksmai kai kada virsdavo grubumu. Kita vertus, tokio lygio komandoms galima leisti žaisti kiečiau, nes jos pripažįsta atletišką žaidimą. Būtų daug blogesnis teisėjavimo stilius švilpti dėl kiekvieno prisilietimo, nes tai žaidėjus erzintų dar labiau.

Nėra tokio arbitro, kuris niekada nesuklystų. Jis neturi būti mylimas ar mėgstamas. Geras teisėjas yra tas, kuris sugeba suvaldyti situaciją aikštėje ir kurį toleruoja mačo dalyviai.

Praėjusio šeštadienio rungtynių teisėjai tikrai nedarė daug klaidų, didžioji dalis švilpukų buvo teisingi, nors žiūrovams, kaip pats mačiau, dažnai atrodė priešingai. Tačiau vienam teisėjų, Mindaugui Večerskiui, tai buvo pirmosios tokio lygio rungtynės, nors jis dvejus metus yra FIBA kategorijos arbitras. Manau, šiuo atžvilgiu LKTA, skyrusi jį, turėtų prisiimti atsakomybę, kad neįvertino būsimo mačo įtampos. Tos rungtynės neturėjo jokios didelės įtakos ir mums tai buvo gera proga leisti išbandyti kitus teisėjus, nes reikia galvoti apie pamainą.

Kalbant apie tas beprecedentes rungtynes, reikia atkreipti dėmesį ir į kitus dalykus. Daug metų didžiavomės, kad mūsų sirgaliai - vieni kultūringiausių. Tačiau galiu drąsiai teigti, kad tokia situacija brendo seniai. Jeigu pilna pusę kilogramo sverianti alaus skardinė būtų pataikiusi kam nors į galvą, pasekmės galėjo būti neprognozuojamos. Todėl, tikiuosi, daugiau arenoje nebus prekiaujama gėrimais uždarose tarose - skardinėse ar plastmasiniuose buteliuose.

Reikėjo prevencinių priemonių

- Pripažinote, kad teisėjai toleravo pernelyg šiurkštų žaidimą. Ar kai kurių krepšininkų grubūs veiksmai Jums neatrodė provokuojantys?

- Negaliu to teigti, nes esame išmokyti negalvoti už žaidėjus. Vertiname tai, ką jie daro, o ne ką galvoja. Ar kažkas turėjo ketinimų vienu ar kitu veiksmu išprovokuoti varžovą, išvesti priešininką iš pusiausvyros, sunku pasakyti. Bent jau įrodyti tai sunku. Galiu tik pakartoti tai, ką jau esu sakęs: kai kurias situacijas arbitrai turėjo vertinti griežčiau. Tikrai nebuvo reikalo skirti nesportinių pražangų, kurių reikalavo sirgaliai, bet iš pradžių teisėjai už kai kuriuos žiūrovams nematomus nekorektiškus kontaktus turėjo perspėti žaidėjus, kad kitą kartą už panašią pražangą jie bus baudžiami griežčiau. Rungtynėse, kur buvo žaidžiamas atletiškas, jėga paremtas krepšinis, buvo reikalingos prevencinės priemonės, kurių dažnai užtenka suvaldyti situaciją. Turiu pripažinti, jų trūko. Todėl šitos brigados paskyrimo rizika nevisiškai pasitvirtino.

Mačas teisėjavimo prasme buvo labai sunkus. Ir nors didelių profesinių klaidų arbitrai nepadarė, rungtynių valdymas galėjo būti geresnis. Vienintelis Virginijus Dovidavičius turėjo tokių dvikovų patirties. Jam buvo sunku, kai įtampa pasiekė apogėjų ir išsiliejo emocijos, o jis negalėjo tikėtis partnerių pagalbos.

- Galbūt Jums žinoma, kaip BBL techninė komisija įvertino šios dvikovos teisėjus?

- BBL vyriausiasis arbitras Ainaras Poga teigė, kad jų darbas dar nėra visiškai išanalizuotas. O pagrindinė nuobauda arbitrui, jeigu jis padarė klaidų, gali būti laikinas suspendavimas. Tai reiškia, kad jis negalės teisėjauti kelerių rungtynių ir už tai nukentės finansiškai.

Teisėjus skirs pagal reitingą

- Ar sutinkate su teiginiu, kad teisėjų veiksmams įvertinti stinga viešumo?

- Nesakau, kad teisėjai negali būti kritikuojami. Lygos nuostatuose yra numatyta, kad apie teisėjų darbą viešai negali kalbėti tik oficialūs klubų atstovai. Žiniasklaidai rašyti apie teisėjų darbą niekas nedraudžia, tik norėtųsi, kad būtų kalbama iš esmės, apie konkrečius atvejus, o ne kaltinant abstrakčiai. Negalima svaidytis pareiškimais, kad teisėjai buvo nesąžiningi. Taip po pralaimėjimo “Žalgiriui” sakė buvęs “Lietuvos ryto” treneris Zmagas Sagadinas. Tokie niekuo nepagrįsti kaltinimai neturėtų likti be atsako.

- Turbūt lemiamoms “Žalgirio” ir “Lietuvos ryto” kovoms vėl teisėjaus keturi stipriausi teisėjai?

- Pasibaigus reguliariajam sezonui sudarysime teisėjų reitingą ir, pagal iki šiol galiojusią praktiką, penki geriausieji bus paskirti teisėjauti finalo mačams. Sudarant reitingą dalyvauja techniniai komisarai ir klubų atstovai, todėl jie gali išreikšti nuomonę apie vieną ar kitą teisėją. Reitingas - pakankamai objektyvus įvertinimas. Manome, kad balandžio pabaigoje jau galės teisėjauti ir Achilo sausgyslės traumą patyręs Tomas Jasevičius. Jis negali išbėgti į aikštę jau keletą mėnesių, o tai irgi apsunkina situaciją skiriant teisėjus stipriausių komandų rungtynėms.

Patirtis kaupiama ilgus metus

- Kodėl per pastarąjį dešimtmetį 3-4 stipriausiems Lietuvos teisėjams niekas nepajėgė sudaryti rimtos konkurencijos? Išskyrus Tomą Jasevičių, daugiau nė vienas, nors ir gavęs FIBA kategoriją, netapo tvirtu Europos lygio arbitru.

- Pirmojo LKL dešimtuko teisėjų meistriškumas yra neblogas. Turime galimybių matyti daug kitų šalių arbitrų ir galiu drąsiai teigti, kad kai kurių lygis yra žemesnis nei mūsų arbitrų, teisėjaujančių LKL čempionate ir neturinčių tarptautinės kategorijos.

Šiuo metu Lietuvoje yra 6 tarptautinės kategorijos teisėjai. LKTA pozicija yra tokia - į seminarus FIBA kategorijai gauti mes siunčiame tik vertą to žmogų. Reikalavimai - labai aukšti. Bet nereikia norėti, kad jie iškart būtų matomi Europoje. Greitai sumažinti distanciją tarp mūsų lyderio Europoje Romualdo Brazausko ir jaunų teisėjų yra sudėtinga, rotacija taip greitai nevyksta. Teisėjui labai reikalinga patirtis, autoritetas, o tai įgyjama per ilgą laiką. Šių savybių labiausiai prireikia konfliktinėse situacijose, esant dideliam spaudimui, koks buvo Sporto halėje. Dėl to ir FIBA nebeleidžia siekti tarptautinės kategorijos jaunesniems nei 25 metų žmonėms.

Manau, didžiausias mūsų pasiekimas per LKL gyvavimo istoriją yra tas, kad niekas nebekaltina teisėjų neobjektyvumu. Galbūt sirgaliai žiūri kitaip, bet mes teisėjaujame ne tam, kad patiktume jiems, o tam, kad komandos išsiaiškintų stipriausią ir kovodamos nejaustų nereikalingos įtampos. Teisėjai tikrai nėra kasta, nepripažįstanti viešumo.