Rio de Žaneirą per olimpiados uždarymą nušvietė fejerverkų liepsnos

Šokdami pagal sambos ritmus ir reikšdami ilgesį unikaliais braziliškais žodžiais, atletai ir žiūrovai atsisveikino su Rio de Žaneiro olimpiada per paskutinę didelę šventę – džiugiai, bet kartu su palengvėjimu. Sekmadienį vykusi olimpiados uždarymo ceremonija žymėjo 16 dienų trukusios sporto šventės pabaigą.

Per žaidynes nestigo keistų ir nemalonių epizodų, kai kada nustelbdavusių sportininkų pasirodymus, bet Rio de Žaneiro gyventojai, dar vadinami kariokais, nesuko galvų dėl visų šių rūpesčių ir paskutinį vakarą nepabūgo lietaus bei smarkaus vėjo, mėgaudamiesi tarptautiniu dėmesiu.

Nors pirmosios Pietų Amerikoje žaidynes buvo saugiai užbaigtos per didingą šou, daug problemų išliko. Vis dėlto brazilai sekmadienį aiškiai pademonstravo, kad moka linksmintis.

„Tai buvo nuostabios olimpinės žaidynės šiame nuostabiame mieste“, – sakė Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentas Thomas Bachas (Tomas Bachas), turėdamas omenyje faktą, kad Brazilijos vizitine kortele tapęs miestas, kuriame apstu svetingų paplūdimių, vešlios atogrąžų augalijos, o klimatas itin malonus, yra žinomas kaip „cidade maravilhosa“ (nuostabus, stebuklingas miestas). Po šio pareiškimo stadionas prapliupo plojimais, bet po kelių akimirkų pasigirdo nepatenkinti šūksniai, kai Th. Bachas pareiškė: „Skelbiu XXXI olimpines žaidynes uždarytomis!“

Per uždarymo ceremoniją legendiniame stadione „Maracana“ taip pat buvo sutvarkyti kai kurie formalumai: ji žymėjo oficialų olimpinės estafetės lazdelės perdavimą Japonijai, kur vyks 2020 metų vasaros žaidynės.

Vis dėlto sekmadienį svarbiausia išliko Brazilija, nors olimpiados uždarymo ceremonija buvo suplanuota kuklesnė negu atidarymas, ypač pabrėžęs Rio de Žaneiro koloritą.

Per uždarymą buvo parodyti originalūs istoriniai kadrai, kuriuose matomas aviacijos pionierius Alberto Santosas-Dumont'as (Albertu Santusas Dumonas), brazilų laikomas lėktuvo išradėju. Taip pat buvo pabrėžiamas posakis „brazilai gali viską padaryti plikomis rankomis“, perteikiantis šios kylančios ekonomikos ir penktosios pagal gyventojų skaičių šalies žmonių sumanumą.

Dešimtys šokėjų, pasipuošusių spalvingomis plunksnomis, išsirikiavo Lapos viaduko, panašaus į senovės romėnų griuvėsius populiariame Rio de Žaneiro rajone, pavidalu. Vėliau jie sudarė miesto simboliu tapusios Cukraus Galvos kalno atvaizdą, o šį greitai pakeitė oficialus 2016-ųjų olimpiados simbolis. Garsus sambos atlikėjas Martinho da Vila (Martinju da Vila), kurio melodijos skamba daugelyje populiarių televizijos serialų, sudainavo „Carinhoso“ („Meilus“).

Sportininkai įžygiavo dulkiant lietui, mojuodami savo šalių vėliavomis. Daugelis šoko pagal sambos ritmo melodijas, o atmosfera stadione buvo panaši į karnavalo.

Didžiosios Britanijos atletai avėjo batus, kurių batai žybsėjo nacionalinės vėliavos spalvų švieselėmis – raudona, balta ir mėlyna. Žolių stiebelių sijoną dėvintis Tongos tekvondo meistras Pita Taufatofua šoko ant scenos per didžėjaus pasirodymą. Šis sportininkas atkreipė į save dėmesį per olimpiados atidarymą, kai nešė savo šalies vėliavą plika krūtine.

Vėliau žiūrovams buvo pateiktas platesnis Brazilijos – už žemynines Jungtines Valstijas didesnės šalies – vaizdas. Buvo parodyti pirmųjų Amerikos gyventojų urvų piešiniai, rasti Sera da Kapivaros vietovėje šalies šiaurės rytuose, viename neturtingiausių jos regionų. Žiūrovai pamatė atlikėjus, šokančius frevą – itin energingą šokį, prieš kurį nublanksta netgi samba. Mažyčius skėčius laikantys šokėjai šokinėjo ir žygiavo, atlikdami akrobatinius triukus. Jie šoko pagal populiarią melodiją „Vassourinhas“ („Šluotelės“), susijusį su vienu garsiu klubu šiaurės rytiniame Resifės mieste.

Svarbus ceremonijos akcentas buvo ilgesį arba senų gerų laikų prisiminimus perteikiantis žodis „saudade“, unikalus braziliškoje portugalų kalboje.

Stadione žybsėjo šio žodžio vertimai įvairiomis kalbomis, o grupė moterų dainavo „Mulher Rendeira“ („Nėrinių mezgėja“), primenančią apie šalies afrikietiškąjį paveldą. Brazilija vergiją panaikino tik 1888 metais ir buvo paskutinė tai padariusi Amerikos šalis.

Per žaidynes nestigo įsimintinų momentų – tiek Brazilijos sportininkams, rungtyniavusiems namuose, tiek atletams iš viso pasaulio. Vis dėlto buvo kai kurių nemalonių epizodų – pavyzdžiui, kai amerikietis plaukikas Ryanas Lochte (Rajenas Loktis) išgalvojo istoriją, kad buvo apiplėštas, nors iš tikrųjų būdamas girtas kartu su kitais JAV sportininkais apgadino degalinės tualetą ir buvo sudrausmintas apsaugininkų.

Buvo ir keistų incidentų: viename šuolių nuo tramplino baseine žydras vanduo netikėtai virto ryškiai žaliu. Taip pat kilo rūpesčių dėl Rio de Žaneiro atvirų vandenų didelio užterštumo – didžiausios ekologinės problemos per šias žaidynes.

Pasibaigus olimpiadai Brazilijos žmonių dėmesys vėl nukryps į problemas, jau senokai varginančias šią 200 mln. gyventojų turinčią šalį. Ekonomiką yra apėmusi didžiausia per kelis dešimtmečius recesija, o vėliau šią savaitę Senatas pradės nagrinėti nušalintos prezidentės Dilmos Rousseff (Dilmos Rusef) apkaltos bylą ir turbūt galutinai pašalins ją iš posto. Lyderė gegužę buvo apkaltinta pažeidusi federalinio biudžeto taisykles, kad pagerintų savo įvaizdį prieš rinkimus.

Daugelis prognozuoja, kad žaidynės Tokijuje, viename turtingiausių ir kosmopolitiškų miestų, vyks sklandžiau negu Rio de Žaneire. Deja, Japonijoje taip pat nerimaujama, kad olimpiada gali našta, dar labiau nusmukdysiančia jau ne vieną dešimtmetį braškančią ekonomiką. Tokijo gubernatorė Yuriko Koike (Juriko Koikė) simboliškai perėmė olimpinę vėliavą iš TOK prezidento Th. Bacho ir Rio de Žaneiro mero Eduardo Paeso (Eduardu Paiso).

Daugelis žmonių, pradedant Brazilijos gyventojais, baigiant TOK nariais, dar kelis mėnesius analizuos šių žaidynių pamokas. Vis dėlto sekmadienį dauguma jautė palengvėjimą, kad žaidynės apskritai pavyko, nors ir būta kai kurių nesklandumų. Prieš prasidedant olimpiadai niekas negalėjo prognozuoti visiškos sėkmės. Zikos viruso protrūkis atgrasė kai kuriuos sportininkus ir turistus; nuogąstavimus dėl saugumo didino nusikalstamumas Rio de Žaneiro gatvėse ir pastarosios ekstremistų atakos visame pasaulyje. Nerimauta, kad politinė krizė ir su ekonomikos nuosmukis gali apkartinti pasaulinę sporto šventę.

„Mes labai ištvermingi; neliko jokių svarbių dalykų, kuriais nebūtume pasirūpinę“, – sakė Rio de Žaneire gyvenanti 36 metų vertėja Augusta Porto (Augusta Portu). „Galime svetingai priimti žmones, nors pastaruoju metu patyrėme didelių problemų“, – aiškino ji.