Po nuosprendžio Lietuvoje – laikas apmąstymams

Lietuvai nereikalingi. Apmaudas, neviltis, ramybės neduodantis klausimas – kodėl? Tokiomis nuotaikomis šiuo metu gyvenusių Deivido Stagniūno ir Katherine Copely dalią dar labiau apsunkino čiuožėjos trauma.

Čiuožėjas jaučiasi išduotas

Lapkritį iš Prezidentūros atskriejusi žinia, kad amerikietei Katherine Copely nebus suteikta Lietuvos pilietybė, ledo šokių porai reiškė palaidotą olimpinę svajonę. Lietuvai nereikalingas – tokią žinią kartu Prezidentė pasiuntė ir 24-erių vaikinui iš Kauno. Deividas Stagniūnas tai suprato kaip pasityčiojimą iš didžiosios dalies jo gyvenimo darbo.

"Jaučiuosi išduotas ir taip jausiuosi turbūt visada. Net jeigu ateityje kas nors pasikeis ir mes su Katherine turėsime galimybę startuoti Sočio olimpinėse žaidynėse. Tačiau to, ką praradome dabar, mums jau niekas nesugrąžins", – prislėgtu balsu dienraščiui kalbėjo D.Stagniūnas.

Niekas nežino, kaip žlugusi olimpinė svajonė pakeis ledo šokėjų ateitį. Kol kas neatmestas nė vienas variantas. Net ir tai, kad pora iširs. "Apie ateitį kol kas negaliu pasakyti nieko", – atsiduso D.Stagniūnas.

Ar gali būti, kad jis atsisakys Lietuvos pilietybės ir taps JAV piliečiu? "Dabar mano galvoje tiek daug minčių... Variantų yra daug, tik reikia priimti protingą sprendimą", – neskuba D.Stagniūnas.

Treniruojasi vienas

Skubėti nebėra kur – dėl įskilusio K.Copely kairės kojos šlaunikaulio kaklelio pora nedalyvaus Europos čempionate ir neaišku, ar čiuoš pasaulio pirmenybėse. Fantastiškai "Grand Prix" varžybose Obersdorfe prasidėjęs sezonas, kur Lietuvos ledo šokėjai iškovojo bronzos medalius, jiems gali būti pasibaigęs.

Kol Katherine gydosi traumą, D.Stagniūnas Detroite treniruojasi vienas. Darbas Deividui labiausiai padeda užsimiršti. Jis kasdien eina į treniruotes, kur kartu treniruojasi pasaulio jaunimo čempionai, pasaulio suaugusiųjų čempionato prizininkai ir ketvirtosios vietos laimėtojai. Atlikdamas testus ant žemės, lietuvis tarp jų yra geriausias, jo fiziniai duomenys – puikūs.

Deivido dvasią bando pakelti ir nuolat porą palaikanti Detroito lietuvių bendruomenė. Tačiau geriausias čiuožėjo sielos gydytojas tikriausiai bus laikas.

"Iš tiesų sulaukėme didelio Detroito lietuvių palaikymo, taip pat jautėme ir Lietuvos žmonių paramą. Tikrai esame visiems dėkingi, kurie palaiko mūsų porą ir rašo mums gerus žodžius. Ačiū jiems", – susijaudino D.Stagniūnas.

Vis tiek mokysis lietuviškai

Ne ką geriau jautėsi ir 21-erių K.Copely, sužinojusi, kad Lietuva nenori, kad ji būtų jos piliete. Merginą draskė prieštaringi jausmai, ji tarsi jautėsi kalta ir prieš Deividą, ir prieš savo šeimą, kuri investavo į dukrą ir jos partnerį didžiules lėšas. O dar ir viso gyvenimo svajonė dužo.

Amerikoje K.Copely ir D.Stagniūno pora pagal pajėgumą būtų trečia, o tai reiškia, kad jai būtų atvertos durys į visas svarbiausias varžybas. JAV jau yra suteikusi pilietybę kitos šalies čiuožėjams, todėl tikėtina, kad ir lietuvis D.Stagniūnas būtų pasveikintas kaip JAV pilietis.

Nepaisant visko, Katherine stengėsi išaugoti nors truputėlį optimizmo.

– Katherine, Lietuvos Prezidentės sprendimas nesuteikti jums Lietuvos pilietybės šalyje buvo sutiktas prieštaringai. Kokia buvo jūsų reakcija? – dienraštis pasiteiravo K.Copely.

– Sprendimas buvo triuškinamas. Aš verkiau. Pirmąsias kelias savaites kiekvieną kartą pagalvojusi apie tai apsiverkdavau. Mano šeima, kuri mums labai padėjo tiek finansiškai, tiek emociškai, taip pat buvo priblokšta. Dabar jaučiuosi truputį geriau, bet vis tiek stengiuosi verčiau apie tai negalvoti.

– Jūsų ir Deivido olimpinė svajonė žlugo. Olimpiada jums reiškė labai daug?

– Kiekvienam sportininkui dalyvauti olimpinėse žaidynėse yra pati didžiausia garbė. Tik nedidelė dalis jų įveikia atrankos į olimpines žaidynes barjerus. Užtenka pažiūrėti, kiek mažai lietuvių dalyvauja žiemos olimpiadoje.

– Ar po tokio Lietuvos sprendimo nesvarstėte galimybės mesti sportą ir galbūt pradėti čiuožti profesionaliai?

– Labai sunku būna išgirsti, kad, nepaisant to, jog dėjai visas įmanomas pastangas, tavo svajonė vis tiek yra atimama iš tavęs. Kalbėjausi su šeima apie savo ateitį. Norėčiau toliau varžytis, treniruotis, mokytis ir dalyvauti šokių ant ledo šou.

– Pati matote bent vieną priežastį, dėl kurios negalite būti Lietuvos piliete?

– Suvokiu tuos argumentus, kad negyvenu Lietuvoje ar čia nesitreniruoju. Bet tą patį daryti tenka daugybei sportininkų. Vienintelis būdas tobulėti čiuožėjui yra treniruotis ten, kur yra geriausi treneriai, ir nesvarbu, kur tai būtų. Jeigu Lietuva turėtų aukščiausios klasės trenerių, mes būtume čia.

– Nesijaučiate apgauta Lietuvos, kuri jus atstūmė, nors dėl jos aukojote savo jėgas ir pinigus?

– Suprantu, kaip svarbu yra laikytis įstatymų ir valdžios įsitikinimų. Manau, kad Deividas buvo apgautas labiau nei aš – šiaip ar taip, tai jo tėvynė. Mes tiesiog norėjome įžengti į olimpinį stadioną laikydami Lietuvos vėliavą...

– Detroite pradėjote mokytis lietuvių kalbos. Ar ketinate toliau tai daryti?

– Taip, mokysiuosi kalbėti lietuviškai. Tai sunku, bet man patinka toks iššūkis.

– Ar planuojate ir ateityje šokti su Deividu ir laukti 2014 m. Sočio olimpiados ir palankesnio Lietuvos valdžios požiūrio?

– Dabartinis mūsų planas yra nesustoti ir artimiausiais sezonais toliau žengti į priekį. Viskas, ką mes galime padaryti, yra sunkus darbas ir viltis, kad tapti Lietuvos piliete man bus įmanoma.

Komentaras

Lilija Vanagienė

Atsimenu istoriją, kai Lietuvos pilietybės reikėjo Margaritai Drobiazko prieš 1992 m. Albervilio olimpiadą. Tada buvo kitoks laikas, todėl tikrai netikėjau, kad po šitiek metų bus taip sudėtinga, netgi sudėtingiau nei anuomet, gauti Lietuvos pilietybę. O K.Copely tikrai dėjo pastangas, pradėjo lankyti krikščioniškąją lietuvių mokyklą Detroite, bendravo su visa lietuvių bendruomene, kuri čiuožėjus priėmė labai šiltai. Net kunigas per mišias spalį linkėjo jiems sėkmės. O K.Copely tėvai į poros ateitį investavo labai daug pinigų. Juk iš pradžių Deividas neturėjo jokio finansavimo iš Lietuvos, tik gerokai vėliau jį pradėjo remti Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, olimpinis centras, čiuožimo federacija.

Prezidentės sprendimas buvo labai skaudus Katherine. Tačiau jis dar skaudesnis buvo Deividui – jis pasijuto tėvynei nereikalingas. Iš pradžių jo reakcija buvo siaubinga, jam atrodė, kad nebeverta toliau sportuoti – visas darbas jam pradėjo atrodyti beprasmiškas. Bet laikas eina, gyvenimas tęsiasi, tikiuosi, Deividas atsigaus psichologiškai. Bent jau kol kas pora jokių pokyčių neplanuoja, ketina dalyvauti Europos ir pasaulio čempionatuose, kad tik sveikatos būtų. Nes dabar Katherine gydosi labai rimtą traumą. Tai, kad jie negalės dalyvauti Europos čempionate, neaišku, ar spės atsigauti ir iki pasaulio čempionato, porai tik dar labiau viską apsunkina, nes dalyvavimas varžybose padėtų užmiršti kitas nuoskaudas. Pagal visą pasirengimą sezonui, fantastiškus startus "Grand Prix" varžybose, jiems šis sezonas turėjo būti pats geriausias. Vis dėlto tikiu, kad pora įveiks šį sunkų periodą. Deividas treniruojasi visa jėga ir laukia, kada jo partnerė pasveiks.

Aš jau laukiu Sočio olimpiados. Kai Katherine išmoks lietuviškai, tikiuosi, kliūčių nebeliks. O kalbos apie tai, kad jie nesitreniruoja Lietuvoje, yra nerimtos. Argi mūsų slidininkai turi sąlygas treniruotis Lietuvoje? Galai nesueina.