Olimpinis šansas: kas šimtą metų ar tik kartą?

Breikas tikisi grįžti

Viena ryškiausių mūsų olimpinių vilčių Paryžiuje – septyniolikmetė Dominika Banevič, breiko pasaulyje žinoma kaip B-Girl Nicka, jau pelniusi ir pasaulio, ir Europos auksą, – dabar turi, ko gero, vienintelę progą pasipuošti ir olimpiniu medaliu. Olimpinėse žaidynėse breikeriai varžysis pirmą kartą, kas žino, gal ir paskutinį. Po ketverių metų Los Andželo olimpinių žaidynių programoje breiko nebeliks.

„Kadangi Paryžiuje šokis, menas, kultūra – aukšto lygio, prancūzai pasirinko breiką. Blogai, kad kitoms olimpinėms žaidynėms sporto šakas rinktis reikia šioms dar neįvykus, tad amerikiečiams nebuvo progos pamatyti, kiek breikas populiarus, įdomus žiūrovams, tad jie pasirinko, jų supratimu, masiškesnes sporto šakas, pavyzdžiui, kriketą, kuris labai populiarus Indijoje, gal taip siekdami pritraukti daugiau tarptautinės auditorijos. Tačiau tikimės, kad Paryžiaus žaidynėse visi pamatys, koks breikas įdomus, ir jis į olimpines žaidynes grįš po aštuonerių metų“, – viliasi Lietuvos sportinių šokių federacijos Breiko lygos direktorius Mindaugas Radvila.

Jis tikisi, kad 2032-aisiais į Brisbaną (Australija) Lietuva galėtų išsiųsti gausesnę breikerių komandą, nes D. Banevič pasiekimai įkvepia ir kitus. „Kaip buvo ir po Rūtos Meilutytės auksinio starto Londono olimpiniame baseine: jei kurioje nors sporto šakoje daug pasiekiame, ja susidomi daugiau žmonių, pradeda treniruotis. Jau dabar Dominikos pasiekimai daro įtaką: pastaruosius penkerius metus įvairiuose breiko turnyruose, Lietuvos čempionatuose dalyvių skaičius kaskart stipriai auga, ir tai sutampa su jos pasiekimais“, – sako M. Radvila.

Bet ar breikeriai dar turės olimpinį šansą? Remiantis Olimpine chartija, olimpinių žaidynių varžybų programą kiekvienoms olimpinėms žaidynėms nustato Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK). Bet, aiškina Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) sporto direkcijos ir olimpinės misijos vadovas Einius Petkus, nuo Tokijo olimpinių žaidynių organizaciniams komitetams leidžiama pasirinkti papildomų sporto šakų prie tų 28-ių, kurios tradiciškai yra įtrauktos į olimpinę programą.

E. Petkaus manymu, breiko įtraukimas tik vienoms žaidynėms – geriau nei nieko, bet būtų geriau, jei liktų programoje ilgesniam laikui, bent kelioms žaidynėms. Pavyzdžiui, dabar kyla problemų dėl finansavimo: olimpinėms sporto šakoms skiriamas didesnis finansavimas iš valstybės biudžeto, kad sportininkai siektų aukštesnio meistriškumo, stengiamasi sudaryti geresnes sąlygas treniruotis, tam reikia infrastruktūros, samdyti trenerius. Tačiau po vieno olimpinio ciklo breikas vėl taps neolimpine šaka.

„Bet tai palikta pasirinkti žaidynių organizatoriams“, – aiškina LTOK atstovas.

Kodėl: pasak E. Petkaus, pakeitimai olimpinių žaidynių programoje priklauso nuo laikmečio, nuo šalies, kurioje rengiamos žaidynės, siekiant pritraukti daugiau žiūrovų, jaunimo. I. Gelūno / BNS nuotr.

Po 128 metų

Tokijuje 2021-aisiais varžėsi penkios naujos ar į olimpines sugrįžtančios sporto šakos: beisbolas ir softbolas (moterų beisbolas), karatė, riedlenčių sportas, sportinis laipiojimas ir banglenčių sportas.

Šiemet Paryžiuje iš jų liko banglentės, laipiojimas ir riedlentės, neliko karatė, softbolo ir beisbolo. Vienintelis debiutas – breikas.

Los Andželas 2028-ųjų olimpinėse nenorėjo breiko, tačiau pasirinko penkias kitas naujoves – sugrąžino į programą beisbolą ir softbolą, kriketą ir lakrosą, o debiutuoti parinko amerikietiško futbolo „flag“ atmainą. Kriketas grįš po 128 metų: olimpinėje programoje jis buvo tik kartą – 1900-aisiais, kai Paryžius pirmą kartą buvo olimpinių šeimininkas. Lakrosas grįš po 120 metų pertraukos: šis Šiaurės Amerikoje populiarus žaidimas 1904 m. debiutavo JAV, Sent Luiso mieste, surengtose olimpinėse žaidynėse, paskui dar buvo 1908-aisiais.

Kodėl vienos sporto šakos tai įtraukiamos į olimpinių programą, tai iš jų išbraukiamos, tai vėl sugrįžta? Deklaruojama, kad olimpinės žaidynės modernėja, tačiau lakrosas ir kriketas grįžta tik po 120 ir 128 metų pauzės.

„Lakrosas labai populiarus Amerikoje, čia vyksta jo čempionatai ir stadionai būna pilni. „Vėliavėlių“ amerikietiško futbolo atmainos įtraukimą gal lėmė kitos priežastys, pavyzdžiui, kad gali žaisti ir merginos, ir vaikinai, kad tai nekontaktinis sportas. Kriketas – viena populiariausių sporto šakų pasaulyje, beisbolas – taip pat, ypač Amerikoje. Pasirenkama gerai apgalvojus, pagal populiarumą pasaulyje ir šalyje, kur vyksta olimpinės žaidynės, siekiant įtraukti daugiau žiūrovų“, – mano E. Petkus.

Mokomės lakroso

Los Andželo olimpinių žaidynių programos naujovės Lietuvai kur kas mažiau palankios nei Paryžiuje debiutuojantis breikas, kur turime pasaulinę žvaigždę. Ar Lietuva, strateguodama sporto politiką, atsižvelgia į naujus olimpinius vėjus, ar siekia ugdyti jų sportininkų, kad jie galėtų atstovauti Lietuvai? „Vyksta čempionatai, vienokiu ar kitokiu lygiu siekiama meistriškumo. Bet, žinoma, olimpinės žaidynės – aukščiausias lygis, jį pasiekti nėra lengva. Vis dėlto neretai nauja sporto šaka olimpinėje programoje būna jaunų žmonių sportas, tarp jų ir Lietuvoje gali atsirasti tokių, kurie sparčiai progresuos ir praeis atranką į olimpines“, – tikisi E. Petkus.

Egzotiškiausias mums lakrosas, kalbininkų siūlytas vadinti vartiniu tenisu, taip pat Lietuvoje jau turi savo gerbėjų, tiesa, kol kas nedaug. Lakrosas – komandinė sporto šaka, kurioje žaidėjai naudoja raketlazdę su tinkleliu jos gale, skirtu sugauti, nešti ir mesti kamuoliuką į priešininkų komandos vartus. Jis atsirado Šiaurės Amerikoje: etniniai žemyno gyventojai indėnai jau XII a. žaidė į lakrosą panašius žaidimus. Toks, koks žaidžiamas dabar, atsirado Kanadoje apie 1840 m.

„Neįtikėtinai jaudinantis įvykis. Olimpinės žaidynės lakroso gerbėjams visada buvo svajonė, o dabar svajonė tapo realybe. Neįtikėtina būti pasaulio didžiojo sporto renginio dalimi“, – paklaustas, kaip vertina lakroso įtraukimą į Los Andželo olimpinių žaidynių programą, sako Ryanas Dutkus – asociacijos „Lietuva Lakrosas“ įkūrėjas ir prezidentas.

Jis – Kanados lietuvis, o šioje šalyje lakrosas labai populiarus. Beje, užatlantėje lietuvių išeivių palikuonys net yra susibūrę į lakroso komandą. Jis pasakoja pats šia sporto šaka užsiimantis jau daugiau nei 30 metų. Dabar jau kelerius metus jį populiarina ir Lietuvoje.

„Europoje lakrosas nėra labai populiarus, tad buvo iššūkis jį populiarinti ir Lietuvoje. Bet jame derinamos jums labai gerai pažįstamos ir čia populiarios sporto šakos – yra ir krepšinio, ir futbolo, ir ledo ritulio elementų,“ – aiškina R. Dutkus.

Pirmąja lakroso sostine Lietuvoje tapo Kėdainiai, kur su tautiečių iš anapus Atlanto pagalba šio žaidimo ėmė mokytis ne tik moksleiviai, bet net ir darželinukai. Lakroso entuziastai skaito paskaitas, supažindina su šia sporto šaka ir kitose Lietuvos vietovėse. Pernai moterų lakroso komanda pradėjo treniruotis Vilniuje. Rugpjūčio pabaigoje ši sporto šaka vėl bus pristatyta sporto festivalyje Vilniuje.

Žinoma, iki olimpinio turnyro Lietuvai toli. „Norint patekti į olimpines žaidynes, kaip ir kitose sporto šakose, reikia žaisti turnyruose ir laimėti. O lakroso varžybose Los Andžele dalyvaus tik šešios komandos. Aukščiausio meistriškumo yra Kanados, JAV, Jungtinės Karalystės, Japonijos atstovai. Iki olimpinių Lietuvos laukia ilga kelionė. Mūsų planas – suburti komandą, kuri tai išbandytų“, – sako R. Dutkus.

Vis dėlto ar po Los Andželo žaidynių lakroso neištiks breiko likimas? „Dabar tai – olimpinė sporto šaka, bet viena iš tų, kurias žaidynes priimančiam olimpiniam komitetui leidžiama pasirinkti. Vis dėlto labai tikiuosi, kad tai taps įprasta žaidynių programos sporto šaka“, – sako R. Dutkus.

Sugrįžimas: Los Andžele lakrosas į olimpines žaidynes grįš po 120 metų pertraukos: ligi tol šis Šiaurės Amerikoje populiarus žaidimas jose buvo 1904 ir 1908 m. Redakcijos archyvo nuotr.

Penkiakovė – be žirgų

Olimpinėse žaidynėse ne tik atsiranda naujų sporto šakų, bet keičiasi ir esamos. 2024-ųjų Paryžiaus olimpiada bus paskutinė, kurioje šiuolaikinėje penkiakovėje atletai varžysis jojimo rungtyje. Los Andžele ją pakeis ekstremalus bėgimas su kliūtimis. Penkiakovės metamarfozių jau buvo: bandant jas padaryti kuo patrauklesnes žiūrovams, vis trumpėjo varžybų trukmė.

Ši Lietuvai olimpinėse žaidynėse viena sėkmingiausių, o Tokijuje padovanojusi vienintelį medalį sporto šaka ne kartą buvo minima net olimpinių mirtininkų sąraše. Gal tik atsinaujinimai ją ir išgelbėjo nuo išbraukimo iš olimpinės programos. O kaip jau Los Andžele Lietuvos rezultatus gali paveikti naujausi pakeitimai, sulaukiantys ir nemažai kritikos? „Esu įsitikinęs, kad Lietuvos penkiakovininkai ir šios sporto šakos vadovybė tam rengiasi visu pajėgumu. Jaunimo ir jaunių čempionatai jau buvo vykdomi su nauja rungtimi“, – sako E. Petkus.

Buvo klaustukų ir dėl kitos tradicinės olimpinėse žaidynėse sporto šakos – sunkiosios atletikos – ateities, tačiau ir ji kol kas išliko programoje.

Atsiranda baimių, kad gali būti revizuotas ir kitų tradicinių sporto šakų dalyvavimas olimpinėse žaidynėse. Į programą Tokijuje kaip eksperimentą įtraukus trejetų krepšinį, pasigirdo nuogąstavimų, ar taip nerepetuojama didžiojo krepšinio atsisakymo. Po Tokijo trejetų krepšinis olimpinėse liko, bet ir didžiajam krepšiniui kol kas pavojaus varpų negirdėti.

„Tokių diskusijų negirdžiu, bet pats principas toks: stengiamasi nepadidinti sportininkų, dalyvaujančių olimpinėse varžybose, skaičiaus, tad gal kartais tai lemia rungčių pasirinkimą, o gausesnėms komandoms kyla didesnis pavojus prarasti olimpinį statusą. Bet yra tam tikrų tradicijų, olimpinių žaidynių pamatai, ir ne taip lengva jose pakeisti sporto šaką ar rungtį“, – mano E. Petkus.

Kelia diskusijų ir klausimas, ar gerai, kad olimpinio futbolo, skirtingai nei kitų sporto šakų, turnyras prestižu nusileidžia pasaulio čempionatams, mat galiojančios taisyklės neleidžia rinktinėms atsivežti visų didžiausių savo žvaigždžių.

„Ir olimpiniame futbole yra žvaigždžių. Bet Tarptautinės futbolo federacijos ir TOK priimtas toks sprendimas, ir yra, kaip yra“, – sako E. Petkus.

Pasaulyje populiarus regbis olimpinių programoje varžėsi keturis kartus, paskutinįkart – prieš 100 metų Paryžiuje. Tačiau 2016 m. į olimpinę programą įtraukta šio žaidimo atmaina – septynetų regbis. Tiesa, klasikinio regbio turnyrai trunka gerokai ilgiau nei septynetų.

„Gal kitur septynetų regbis labai populiarus, o toks formatas labai tinkamas olimpinėms žaidynėms“, – svarsto E. Petkus.

Pokyčiai: 2024-ųjų Paryžiaus olimpiada bus paskutinė, kurioje šiuolaikinėje penkiakovėje atletai varžysis ir jojimo rungtyje. Los Andžele jojimą pakeis ekstremalus bėgimas su kliūtimis. J. Kalinsko / BNS nuotr.

Priklauso nuo daug ko

LTOK atstovo įsitikinimu, pakeitimai olimpinių žaidynių programoje svarstomi nuosekliai ir atsakingai, ir kiekvienas jų turi pagrindimą: „Pasirinkimai priklauso nuo laikmečio, nuo šalies, kurioje rengiamos žaidynės. Pavyzdžiui, vienur krepšinis populiarus, mums – religija, o kai kuriose šalyse, net kur išvystytas sportas, mažiau žinomas, bet ten populiarios mūsų mažiau mėgiamos sporto šakos. O breikas ar riedlentės gal buvo įtrauktos siekiant pritraukti daugiau jaunesnio amžiaus žmonių ir dėl grožio, atraktyvumo žiūrovams.“

Pasirinkimai priklauso nuo laikmečio, nuo šalies, kurioje rengiamos žaidynės.

TOK yra numatęs pagrindinius kriterijus, pagal kuriuos sporto šaka gali patekti į olimpines žaidynes. Ji turi atitikti Olimpinę chartiją, būti populiari pasaulyje, turėti TOK pripažintą tarptautinę federaciją, standartinę sporto įrangą ir inventorių, turėti objektyvią sistemą sportininko ar komandos pasiektiems rezultatams vertinti, pripažinti Pasaulio antidopingo kodeksą ir jo laikytis.

Atsižvelgiama ir į lyčių lygybę, jos patrauklumą jaunimui, atraktyvumą žiūrovams. Ne paslaptis, kad svarbus ir komercinis aspektas, patrauklumas reklamos užsakovams, televizijoms.

Vis dėlto kokie skiriamieji bruožai tarp olimpinių ir visų sporto šakų? E. Petkus sako niekada į tai nesigilinęs, bet, jo manymu, olimpinės gal populiaresnės, turinčios gilesnes tradicijas.

Atsisveikina ir grįžta

Vis dėlto olimpinės žaidynės – ne guminės ir negali trukti mėnesiais. Pirmose vasaros olimpinėse žaidynėse varžėsi tik devynių sporto šakų atletai, o Paryžiuje – 32-ų. Nors sporto šakų jose vis daugėja, nemažai jų iš programos gal amžiams, o gal laikinai dingsta.

Tik kartą – 1900-aisiais, kai Paryžius pirmą kartą buvo olimpinių šeimininkas, – į programą įtraukta baskų pelota (žaidimas su teniso ir skvošo elementais). Anuomet vienintelį kartą buvo surengtos kriketo, kroketo, bočės, kelių rūšių automobilių, sunkvežimių (tarp jų – ugniagesių automobilių), motociklų, aitvarų leidimo, sportinių balandžių varžybos, jojikai varžėsi, kurio žirgas peršoks aukščiau ir toliau. Tiesa, dabar TOK kai kurių šių varžybų kaip oficialios 1900 m. olimpinių žaidynių dalies nepripažįsta.

1904 m. olimpinėse žaidynėse buvo nėrimo į tolį nejudinant galūnių rungtis.

1908 m. Londone įtraukta rakečių rungtis (teniso ir skvošo atmaina), sugrąžintas delninis tenisas („jeu de paume“) ir polas. Pastarasis su pertraukomis buvo penkeriose žaidynėse, paskutinįkart 1936-aisias.

Tiek pat kartų varžytasi ir virvės traukime, bet pastaruosius 104 metus – nebe. Ketveriose olimpinėse buvo kopimo virve rungtis, paskutinį kartą – 1932 m. XX a. pradžioje dvejose žaidynėse lengvaatlečiai šoko į tolį ir aukštį iš vietos, dukart buvo surengtos ir trišuolio iš vietos varžybos.

Buvo išbraukta net ir tokia klasikinė sporto šaka kaip šaudymas iš lanko, bet po daugiau nei penkių dešimtmečių 1972 m. ji grįžo. Kitoms pauzė truko dar ilgiau. Golfas grįžo po 112 metų 2016-aisiais. Kaip jau minėta, dabar Los Andžele po 120 metų laukiama sugrįžtant lakroso ir po 128-ių – kriketo.

Kažin kiek reikės laukti sugrįžtant breiko? Ir ar sulauksime?