Olimpinis Lietuvos kelias: po 100 metų – vėl į Paryžių

Reikšmė valstybingumui

Raudonu kilimu Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre žengė ryškiausios mūsų šalies sporto žvaigždės, bendruomenę sveikino Prezidentas Gitanas Nausėda.

„Lietuvos olimpinio judėjimo ir Tautinio olimpinio komiteto istorija neatsiejama nuo mūsų valstybingumo istorijos. Kiek Lietuva buvo laisva ir nepriklausoma, tiek mes aktyviai siekėme dalyvauti olimpinėse žaidynėse ir skleidėme vilties žinią visam pasauliui. Prisiminkime ir pagerbkime sportininkus, kurie savo dideliu talentu ir ryžtu visiems laikams įsirašė sporto pasaulio metraščiuose. Artėjant Paryžiaus olimpinėms žaidynėms, mūsų akys ir vėl kryps į Lietuvos atletus. Linkime jiems sėkmės ir pergalingų startų“, – sakė G. Nausėda.

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), į šį renginį subūręs sporto bendruomenę, kvietė prisiminti reikšmingiausias pastarojo šimtmečio pergales ir ką iš tikrųjų reiškė sportiniai pasiekimai kelyje Nepriklausomybės link.

„Olimpinės žaidynės – milijardus žiūrovų pritraukiantis forumas, mūsų sportininkai – mūsų ambasadoriai. Tačiau tai tik ledkalnio viršūnė, yra ir daugybė kitų su olimpizmu susijusių veiklų, kurias toliau tęsime pradėję ir antrą šimtmetį. Tikiu, dar ilgai būsime greitesni, aukštesnės moralės, stipresnės dvasios, vieningi“, – kalbėjo LTOK prezidentė, Sidnėjaus olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė.

Sveikino T. Bachas

Iškilmių vakarą susitiko olimpiečiai Lina Kačiušytė, Vida Vencienė, Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Robertas Žulpa, Gintautas Umaras, Romas Ubartas, Virgilijus Alekna.

Renginyje dalyvavo ir Baltijos šalių nacionalinių olimpinių komitetų vadovai, nuotoliniu būdu sveikinimus siuntė Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Thomas Bachas.

„Mūsų šalys nuėjo panašų formavimosi ir vystymosi kelią. Sunkiu mūsų valstybei metu nuoširdžiai dėkojame už pagalbą Ukrainai, jos žmonėms, ypač už paramą mūsų sportininkams. Mus labai įkvepia jūsų palaikymas ir principinga pozicija dėl agresorių sukelto karo“, – teigė Ukrainos olimpinio komiteto viceprezidentė Marija Bulatova.

Prancūzijos akcentai

1924-ųjų Paryžiaus vasaros olimpiadoje kartu su Lietuvos futbolininkais dalyvavo ir dviratininkai Juozas Vilpišauskas, Isakas Anolikas.

Prancūzija mūsų olimpinėje istorijoje užima ypatingą vietą. 1992 m. Albervilyje surengtose žiemos žaidynėse po 64 metų pertraukos mūsiškiai vėl žengė į olimpinį stadioną jau kaip nepriklausomos šalies atstovai.

Teisę varžytis šią vasarą Paryžiuje vyksiančioje olimpiadoje jau iškovojo 39 Lietuvos sportininkai.

Iki šiol olimpinėse žaidynėse dalyvavo 421 mūsų šalies atletas – 382 vasaros ir 39 žiemos sporto šakų atstovai.

Aukso medalius yra iškovoję 27 sportininkai, po du aukščiausios prabos trofėjus – rankininkė Aldona Česaitytė-Nenėnienė, krepšininkė Angelė Rupšienė, dviratininkas G. Umaras ir disko metikas V. Alekna.

Pastarąjį kartą olimpinį medalį Lietuvai padovanojo šiuolaikinės penkiakovės meistrė L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė, 2021-aisiais laimėjusi Tokijo žaidynių sidabrą.

Istorija: sporto fotografas A. Pliadis (kairėje) yra įamžinęs daugybę dukart olimpinio čempiono V. Aleknos pergalių. R. Šeškaičio ir M. Repečkos / LTOK nuotr.

Naujos galimybės

„Kiekviena mūsų sporto bendruomenės grandis svarbi: pradedant olimpiečiais, treneriais, aptarnaujančiu personalu ir baigiant kiekvienu sirgaliumi. Tačiau sportas nėra tik apie rekordus ir žmogaus galimybių ribas. Olimpinis sportas visapusiškai ugdo visuomenę kaip pati geriausia savitarpio supratimo, empatijos ir disciplinos mokykla“, – kalbėjo D. Gudzinevičiūtė.

Anot LTOK vadovės, artėjanti Paryžiaus olimpiada atskleis naują sporto istorijos puslapį.

„Pirmą kartą bus pasiekta visiška lyčių lygybė: dalyvaus 50 proc. vyrų ir 50 proc. moterų. Tai didelis visos sporto bendruomenės laimėjimas, – sakė D. Gudzinevičiūtė. – Žvelgiant į pastarąjį šimtmetį įdomu stebėti gerokai stumtelėtas į priekį sportininkų galimybių ribas. Tą rodo olimpiniai rekordai, o įtakos turi kompleksinės priežastys: pradedant efektyvesnėmis treniruotėmis, kai mokslo žiniomis paremta nuosekli metodika leidžia pasiekti sportinės formos piką būtent per patį svarbiausią startą, ir baigiant techniniais niuansais, tokiais kaip vis tobulėjantys komponentai, pavyzdžiui, dviračių treko varžybose.“