Olimpinė čempionė vėl šventė pergalę

Rezultatas – 48:16

Vakar surengtuose LTOK rinkimuose olimpinė čempionė D. Gudzinevičiūtė surinko 48 balsus, o kitas kandidatas, buvęs Lietuvos olimpinio fondo (LOF) direktorius, dabartinis Vilniaus sporto centro direktorius, Irklavimo ir triatlono federacijų viceprezidentas Mantas Marcinkevičius – 16.

D. Gudzinevičiūtė vadovauja LTOK nuo 2012-ųjų.

Penkeriose olimpinėse žaidynėse dalyvavusi šaulė darbą LTOK pradėjo dar būdama aktyvi sportininkė. 2000 m. Sidnėjuje iškovojusi olimpinį auksą ji tapo LTOK generalinės asamblėjos nare. Vėliau D. Gudzinevičiūtė išrinkta LTOK sportininkų komisijos pirmininke, 2004 m. tapo LTOK vykdomojo komiteto (VK) nare.

2013 m. D. Gudzinevičiūtė buvo išrinkta į Europos olimpinių komitetų asociacijos (EOK) vykdomąjį komitetą. 2018 m. Buenos Airėse LTOK prezidentė išrinkta Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) nare. 2021 m. D. Gudzinevičiūtė išrinkta EOK viceprezidente.

Ne saujelė priešų

„Dabartinė LTOK vadovybė daug padarė šalies sportui, tačiau dvylika  metų eiti tas pačias pareigas – daugiau nei pakankamai. Natūralu, kaip ateina metas keisti komandos trenerį, taip ir LTOK reikalingi pokyčiai. Laikas modernesniems valdymo metodams“, – prieš rinkimų procedūrą kalbėjo M. Marcinkevičius.

Jis akcentavo tris pagrindines problemas: netinkamas finansavimo ir sporto medicinos sistemas ir nepakankamą dėmesį jaunųjų talentų ugdymui.

„Mes – ne saujelė priešų“, – tvirtino M. Marcinkevičius ir pristatė savo bendražygių komandą: olimpiečius Vytautą Janušaitį, Eglę Balčiūnaitę ir Roką Milevičių, buvusį krepšininką Giedrių Gustą, verslininką, anksčiau dirbusį Dviračių sporto federacijoje Elijų Čivilį, Lietuvos orientavimosi sporto federacijos vykdomąjį direktorių Vilių Aleliūną.

Anot M. Marcinkevičiaus, jis pasikliauja savo patirtimi – kas ir kaip vyksta LTOK, tad žinąs, ką reikėtų daryti, kad būtų geriau.

„Jeigu būsiu išrinktas, pažadu, kad per ketverius metus tikrai apsilankysiu visų federacijų čempionatuose, svarbiuose renginiuose. Būsiu pasiekiamas, kai jums manęs reikės, o ne man jūsų“, – LTOK generalinės asamblėjos dalyviams kalbėjo M. Marcinkevičius.

Istorija: 2012-aisiais D. Gudzinevičiūtė perėmė LTOK vairą iš A. Poviliūno. / V. Skaraičio / BNS nuotr.

Patvirtino komandą

D. Gudzinevičiūtė pabrėžė: reikia tobulinti sporto sistemą šalyje, aktyviai bendradarbiauti su sporto bendruomenėmis, savivaldybėmis.

„Dvejojau dėl ketvirtos kadencijos. Aiškinausi situaciją su Tarptautinio olimpinio komiteto vadovu Thomu Bachu, su Europos olimpinių komitetų atstovais. Olimpinė chartija nenumato kadencijų skaičiaus, yra IOC rekomendacijos – trims ar keturioms“, – sakė LTOK prezidentė.

Ji sulaukė pastabos, kad į savo komandą pakvietė praeityje už korupciją teistą Bokso federacijos ir Sporto federacijų sąjungos prezidentą Darių Šalugą.

Vis dėlto D. Šaluga tapo LTOK viceprezidentu, šios pareigos taip pat patikėtos Stalo teniso asociacijos vadovei Ingai Navickienei ir Savivaldybių sporto vadovų asociacijos prezidentui Gintarui Jasiūnui.

LTOK generaliniu sekretoriumi patvirtintas Irklavimo federacijos prezidentas, olimpinis vicečempionas Mindaugas Griškonis. LTOK iždininku antrai kadencijai paskirtas Tinklinio federacijos prezidentas Darius Čerka.

Seimas ir lūkesčiai

– Ar tai paskutinė jūsų kadencija? – paklausė žurnalistai D. Gudzinevičiūtės.

– Tai ne mano vienos, o kolektyvinis sprendimas. Kas bus po ketverių metų, negaliu pasakyti. Greičiausiai – taip, gana, yra jaunesnių. Manau, pamatysime, ar atsiras kandidatas, kuris tiktų mūsų bendruomenei.

Po Seimo rinkimų tikimės pozityvių pokyčių, nevyriausybinės organizacijos turėtų būti geriau girdimos.

– Ar imsitės LTOK prezidento kadencijų ribojimo?

– Mes nepakeitėme įstatų dėl kadencijų dėl visiškai kitų priežasčių, nes tai ne problema. Pagrindinė problema – vykdomojo komiteto narių rotacija, šiuo klausimu Olimpinėje chartijoje nurodyti tam tikri išskirtiniai reikalavimai.

– Šalies dziudo bendruomenė susiskaldžiusi, bet į vykdomąjį komitetą pasiūlėte šios sporto šakos federacijos vadovę Sandrą Jablonskytę. Kodėl?

– Ar iš tikrųjų yra susiskaldymas? Padėtis lyg pasikeitė, viskas ten vyksta, mano akimis, gana sklandžiai. S. Jablonskytė išrinkta federacijos vadove demokratiškai, neturiu pagrindo abejonėms.

– Ar LTOK veikla priklausys nuo Seimo rinkimų rezultatų?

– Tikimės pozityvių pokyčių, nes manau, kad nevyriausybinės organizacijos turėtų būti geriau girdimos. Su tuo susidūrėme ne kartą. Valstybės institucijos organizuoja nemažai įvairių susitikimų, pasitarimų, tačiau vyrauja imitacija, kad atsižvelgiama į pastabas, derinami pasiūlymai. Tai pasakytina ir apie Sporto įstatymą.

Pokyčiai LTOK komitete

Išrinktas naujas LTOK vykdomasis komitetas. Prieš rinkimus iš kandidatų sąrašo buvo išbrauktas M. Marcinkevičius ir jo komandos nariai – esą neturėjo savo sporto federacijų įgaliojimų.

Tad iš anksto už LTOK VK borto kartu su M. Marcinkevičiumi liko G. Gustas, R. Milevičius, V. Janušaitis, E. Balčiūnaitė, E. Čivilis, V. Aleliūnas.

Naują LTOK VK kartu su D. Gudzinevičiūte, D. Šaluga, I. Navickiene, G. Jasiūnu, M. Griškoniu ir D. Čerka sudarys S. Jablonskytė (Dziudo federacijos prezidentė), Saulius Binevičius (Plaukimo federacijos prezidentas), Vytautas Palujanskas (Fechtavimo federacijos prezidentas), Edgaras Stankevičius (Futbolo federacijos prezidentas), Saulius Galadauskas (asociacijos „Penki žiedai“ prezidentas), Vaidas Budrauskas (asociacijos „Hockey Lietuva“ generalinis sekretorius), Gintarė Šakytė (Žirginio sporto federacijos generalinė sekretorė).

Iš buvusios LTOK VK sudėties liko D. Gudzinevičiūtė, I. Navickienė, G. Jasiūnas, M. Griškonis, D. Čerka, S. Galadauskas ir V. Budrauskas.