Olimpiečius saugos nuo kaitros

  • Teksto dydis:

Živilė Vaiciukevičiūtė – viena iš devyniolikos mūsų šalies sportininkų, jau iškovojusių teisę dalyvauti Tokijo olimpiadoje. Tačiau gali būti, kad lietuvei per žaidynes teks startuoti ne Japonijos sostinėje.

Sapore bus vėsiau?

Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) planuoja 2020 m. Tokijo olimpinių žaidynių maratono ir sportinio ėjimo varžybas (20 km – Ž.Vaiciukevičiūtės rungtis) perkelti į Saporo miestą, kuriame 1972-aisiais įvyko žiemos olimpinės žaidynės.

Šiauriausia Japonijos prefektūra suteiktų sportininkams galimybę varžytis kur kas palankesnėmis sąlygomis – Sapore oro temperatūra vasaros olimpinių žaidynių metu bus 5–6 laipsniais žemesnė nei Tokijuje. Šiuos miestus skiria 800 km.

Imtis pokyčių olimpiados organizatoriai ėmėsi pasitarę su IOC ir sporto federacijų vadovais.

Galimybė perkelti maratono ir sportinio ėjimo varžybas į kitą miestą bus svarstoma spalio 30–lapkričio 1 d. Tokijuje vyksiančiame susitikime.

Laikysis rekomendacijų

"Atletų sveikata ir gerovė visuomet yra mūsų prioritetas, todėl jau ėmėmės priemonių, – sakė IOC prezidentas Thomasas Bachas. – Olimpinėse žaidynėse kai kurie sportininkai galbūt dalyvaus tik kartą gyvenime, todėl turime sudaryti jiems palankias sąlygas pademonstruoti savo geriausius sugebėjimus."

Ši iniciatyva – ne pirmoji, kurios ėmėsi IOC ir žaidynių organizatoriai. Išklausę IOC medicinos ir mokslų komisijos ekspertų darbo grupės dėl neigiamo orų poveikio rekomendacijų, jie jau nusprendė lengvosios atletikos 5 km ir ilgesnių nuotolių varžybas rengti tik vakarais.

Be to, regbio rytiniai mačai baigsis iki 12 val., o kalnų dviračių lenktynių startas prasidės ne anksčiau nei 15 val.

Bus operatyviai atsižvelgiama ir į galimas ekstremalias sąlygas per kitų sporto šakų varžybas.

Per kaitrą – jokių startų

Daugybės lengvaatlečių kritikos sulaukė neseniai Kataro sostinėje Dohoje įvykęs pasaulio čempionatas.

Dėl didelio karščio bei tvankos maratono ir sportinio ėjimo varžybos buvo rengiamos neįprastu laiku – vėlų vakarą arba vidurnaktį, tačiau ir tai negelbėjo. Ne vien Lietuvos, bet ir kitų šalių atletų rezultatai buvo prastesni nei įprastai, o kai kurie bėgikai ar ėjikai nebaigė lenktynių.

Lietuvos sporto universiteto (LSU) sporto mokslo ir inovacijų instituto mokslininkas profesorius Marius Brazaitis pritaria sportininkų ir jų trenerių nuomonei: kai karštis itin didelis, čempionatas neturėtų būti rengiamas.

Organizmo galimybės pašalinti perteklinę šilumą labai apribotos. Atletas jaučiasi tarytum termose.

"Kai tvyro daugiau kaip 34 laipsnių karštis ir jis nuo vidinės kūno temperatūros skiriasi vos trimis laipsniais, ne tik parodyti gerus rezultatus, bet ir apskritai varžytis beveik neįmanoma. Organizmo galimybės pašalinti perteklinę šilumą ir išgarinti prakaitą labai ribotos. Jis lieka ant odos, atletas jaučiasi tarytum termose. Karštis veikia ir atletų smegenis, kurios, esant 42–43 laipsnių Celsijaus vidinei temperatūrai,  atsisako vėdinti organizmą, sportininkai negali toliau varžytis – jaučia silpnumą ir skausmą galvoje, juos pykina, atsiranda raumenų mėšlungis, atletai gali netekti sąmonės. Ištirta, kad tokiomis sąlygomis vyrų greičio rezultatai prastėja maždaug 6 proc., moterų – 13 proc.", – tvirtino M.Brazaitis.

Viena išeičių – adaptacija

Mokslininkas susidarė įspūdį, kad nemažai Lietuvos lengvaatlečių karštam ir drėgnam orui Katare nebuvo pasirengę, nes pasaulio čempionatui ruošėsi įprastomis klimato sąlygomis.

"Vis dėlto buvo ir kelios išimtys. Pavyzdžiui, 50 km sportinio ėjimo varžybose 15-ąją vietą užėmęs Arturas Mastianica pasirinko tinkamą strategiją. Jis startui rengėsi panašiomis sąlygomis Australijoje, o per varžybas išnaudojo visas vėsinimo galimybes. Tai pasiteisino. Man atrodo, kad kiti mūsų lengvaatlečiai tam skyrė per mažai dėmesio. Mokslininkai akcentuoja ir vadinamąją adaptacijos atmintį. Tarkime, jei kelias savaites sportuoji karštyje, o vėliau grįžti į įprastas sąlygas, užtenka vienos karštos dienos, kad organizmas nesunkiai atgautų prieš tai pasiektą atsparumą karščiui", – sakė M.Brazaitis.

Anot LSU profesoriaus, oro sąlygos Tokijuje olimpiečiams gali būti tokios pat, kaip ir Dohoje.

"Mokslininkai diskutuoja, kaip pagerinti sąlygas atletams. Viena naujausių teorijų – sportininkai turi vėsintis ne vien per varžybas, bet ir, pavyzdžiui, prieš miegą. Karštis įvairiai veikia žmogaus organizmą, didelę įtaką daro ir poilsiui: atletas jaučiasi dirglus, jo organizmas nualintas, prastai miega, nepailsi. Nesunku nuspėti, kaip tai atsiliepia rezultatams", – teigė M.Brazaitis.

Startuos ir po stogu

Startams atvirose ar pusiau uždarose 2020-ųjų olimpiados erdvėse gali ruoštis ne vien Ž.Vaiciukevičiūtė.

Kelialapius į žaidynes taip pat jau turi lengvaatlečiai Diana Zagainova (trišuolis), Andrius Gudžius (disko metimas) ir Edis Matusevičius (ieties metimas), irkluotojai Mindaugas Griškonis, Saulius Ritteris ir Dovydas Nemeravičius bei Milda Valčiukaitė ir Ieva Adomavičiūtė, buriuotojai Viktorija Andrulytė ("Laser Radial" jachtų klasė) ir Juozas Bernotas (burlentės "RS:X"), šiuolaikinės penkiakovės meistrai Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Gintarė Venčkauskaitė-Juškienė ir Justinas Kinderis.

Japoniškos saulės keliamų grėsmių neturėtų patirti plaukikai Danas Rapšys, Andrius Šidlauskas, Simonas Bilis ir Deividas Margevičius bei gimnastas Robertas Tvorogalas.

Olimpinės žaidynės Tekančios Saulės šalyje vyks kitąmet liepos 22–rugpjūčio 9 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių