Nuotraukos ir trofėjai primins praeitį

Nuotraukos ir trofėjai primins praeitį

Jau apie metus laiko Algirdas Plungė pluša įrenginėdamas būsimus sportininkų namus Simono Daukanto gatvėje.

A.Plungė rodo marškinėlius, kuriuos vilkėdamas žaidė krepšinio olimpinis čempionas M.Paulauskas.

Vertingiausias – tautinės olimpiados medalis

Renka jis sportininkų nuotraukas, medalius, taures, ženkliukus, netgi jų aprangą. Parodė jis mūsų krepšinio žvaigždžių Modesto

Paulausko ir Šarūno Marčiulionio ne butaforinius, o tikrus marškinėlius, su kuriais jie liejo prakaitą aikštelėje. Argi neįdomu pamatyti 1946 metų pieštą garbės lapą, kuriuo buvo apdovanota lengvaatletė Emilija Augaitytė.

Bene vertingiausias būsimas eksponatas – Pirmosios Lietuvos tautinės olimpiados, kuri vyko 1938 metais, medalis. Tą medalį jam atidavė žinoma plaukimo trenerė Birutė Mitigailienė. O jai medalį padovanojo kaimynė, kuri, mirus vyrui, netyčia rado namuose.

Yra dar vienas prizas, atrodo, rastas Danės dugne. Ant gerokai sutrūnijusios lentutės pritvirtintas medalis, kuriame išgraviruoti irkluotojai. Pasak Algirdo Plungės, tai – Lietuvos irklavimo čempionato atminimo ženklas, kurį laimėjo „Santaros“ moterų lengvoji keturvietė, užimdama II vietą. Taip ir užrašyta ant geltono popieriuko kitoje lentutės pusėje. Ne kitaip bus, būsimų sportininkų namų instruktorius-metodininkas išsiaiškino kas ir kaip. Mat jau toks jis žmogus – viską daro kruopščiai, su atsidavimu ir meile savo darbui ir sportui.

- Labiausiai trūksta prieškario trofėjų, sako A.Plungė. - Manau, kad yra žmonių, kurie jų turi. Būtų gerai, kad ta neįkainojama vertybe ir su kitais pasidalintų. Su viltimi laukiu...

G.Umaras parodys čempiono dviratį

Pasirodo, kad vieni sporto veteranai būsimiems sportininkų namams atiduoda suvis savo laimėjimų ženklus ir taures, kiti – tik laikinai paskolina. Antai olimpinis čempionas Gintautas Umaras žada per sportininkų namų atidarymo iškilmes atvežti ir visiems

parodyti dviratį, kurį mindamas 1988 metais Seule jis tapo olimpiniu čempionu. Bet paskui jis tą dviratį išsivešiąs atgal – labai jam brangus tas plieno žirgelis.

Jadvyga Putinienė – ne pirma olimpietė

Beje, jeigu jau prašnekome apie Klaipėdos olimpiečius, tai A.Plungė jų suskaičiavo net trisdešimt. Šįkart reikia pasakyti, kad į tą skaičių įtraukti ir tie olimpiečiai, kurie savo sporto karjerą pradėjo Klaipėdoje, kaip, pavyzdžiui, krepšininkas olimpinis čempionas M.Paulauskas.

Ilgą laiką visi rašė ir šnekėjo, kad ietės metikė Jadvyga Putinienė yra pirmoji mūsų miesto olimpietė. Ji dalyvavo Maskvos olimpiadoje (1980 m.). Pasirodo, kad ne. Teks dabar visiems taisyti šitą klaidą. Pirmasis Klaipėdos olimpietis buvo lengvaatletis, 100 ir 200 metrų bėgikas Haris Švėminas, kuris 1928 metais dalyvavo olimpiadoje, vykusioje Amsterdame.

Šitas atradimas, atrodo, irgi A.Plungės kruopštaus darbo rezultatas, nes būsimų sportininkų namų šeimininkas parodė istorinę nuotrauką, kurioje nusifotografavę Lietuvos olimpiečiai Amsterdame. Tarp jų stovi ir klaipėdietis H.Švėminas.

Aplanke – sporto veteranų prisiminimai

Nuo vienos lentynos žiūri Anapilin neseniai išėjusio kolegos Albino Stubros nuotrauka. Dar jaunas, bet jau žinomas Lietuvos dešimtkovininkas, rutulio stūmikas bei disko metikas. Fotožurnalistas spėjo prieš mirtį atiduoti A.Plungei savo negatyvus, kuriuose užfiksuoti mūsų miesto sportininkai ir varžybų akimirkos, pergalės ir pralaimėjimai.

A.Plungė padarė dar vieną darbą. Į atskirą aplanką sudėti rašytiniai sporto veteranų prisiminimai. Kai kurių jau nėra tarp gyvųjų. Ši tema – jau atskira kalba.

Apskritai Klaipėda prieškario ir pokario metais buvo labai sportiškas miestas. Todėl tarp A.Plungės istorinių turtų yra diplomų, užrašytų ir lietuvių, ir vokiečių kalbomis. Iš nuotraukų sužinai ir ką kita: labai daug žmonių domėjosi sportu, į varžybas jų suplaukdavo minių minios.

Gaila, kad dabar taip nėra...