Krepšinio naujienų portalas „Tritaškis.lt“ tęsia rubriką „Istorinis įvykis“. Prisiminsime svarbiausius Lietuvos ir pasaulio krepšinio įvykius.
Nuo pirmųjų sezonų NBA dėjimas buvo viena iš įdomiausių ir labiausiai jaudinančių žaidimo dalių. Tačiau pastaraisiais metais dėjimų konkursai tapo nebe tokie įdomūs kaip anksčiau.
Nuo pirmųjų dienų NBA lygoje dėjimai buvo tarytum „uždraustas vaisius“. Kiekvienas, bandantis atlikti tuo metu itin retą reiškinį, baimindavosi, kad besileidžiant ant parketo juos nublokš įsibėgėjęs varžovas. Kadangi NBA dar nebuvo trijų taškų linijos, dauguma metimų buvo atliekami arti krepšio. Tų laikų krepšinis priklausė „mažiukams“ – tokiems kaip Bobas Cousy ar George‘as Yardley.
Nuo 1960 metų pradėjo dominuoti aukštaūgiai. Tokie vyrukai kaip Billas Russellas bei Wiltas Chamberlaine‘as galėjo įdėti į krepšį, tačiau jų dėjimuose dominavo jėga, o ne subtilumas bei dėjimo stilius. Tik vėlyvais 60-aisiais buvo išrastas modernus dėjimas, tačiau tai įvyko ne NBA. Amerikos krepšinio asociacijoje (ABA) rungtyniavo žaidėjai, kurie buvo per prasti NBA lygai. Tačiau būtent ABA lygoje atsirado modernūs, akiai patrauklūs dėjimai.
1971 m. Virdžinijos „Squires“ klubas pasirašė kontraktą su laisvuoju agentu, kuris revoliucionavo dėjimą – Juliumi „daktaru“ Ervingu. Pastarasis krepšį drebindavo tokiais dėjimais, kurių niekas iki tol nebuvo matęs. Jis galėjo „krauti“ nusisukęs nuo krepšio nugara, aukštai pašokęs „sugrūsti“ kamuolį viena ranka ir daryti panašius dalykus, kurie to meto krepšinyje atrodė kaip tolimas miražas. Ervingo sugebėjimai netrūko patraukti NBA klubų dėmesio – Los Andželo „Lakers“, Niujorko „Knicks“, Naujojo Orleano „Jazz“ bei Bostono „Celtics“ siekė persivilioti naująjį talentą iš ABA, tačiau jų pastangos nuėjo šuniui ant uodegos.
Ervingo dėjimus pradėjo kopijuoti net NBA žaidėjai. Pavyzdžiui Darrylas Dawkinsas. Krepšininkas niekada neišaugo iki super žvaigždės lygio, tačiau šlovę jam pelnė sulaužyta krepšio lenta prieš Kanzaso miesto komandą.
1976 m. ABA Denveryje surengė kasmetines „Visų žvaigždžių“ rungtynes. Tais metais jie pristatė naują konkursą, kuris netrukus pakeitė šį žaidimą. Dėjimų konkurse dalyvavo ryškiausios to metu ABA lygos žvaigždės, tarp kurių buvo ir Ervingas. Nugalėtojas niekam nekėlė abejonių po neįtikėtino Ervingo dėjimo – šis atsispyręs nuo baudų metimo linijos „sugrūdo“ kamuolį į krepšį. Vis tik, šis ABA dėjimų konkursas buvo paskutinis, nes tų metų vasarą ši lyga susijungė su NBA, o Ervingas buvo parduotas Filadelfijos „76ers“ klubui.
1980-ųjų pradžioje, dėjimas tapo kur kas dažnesnis reiškinys krepšinyje. Prie to daugiausiai prisidėjo geriausi to meto atletai – Davidas Thompsonas, J.Ervingas, George‘as Gervinas, D.Dawkinsas bei Darrellas Griffithas. Tačiau NBA ieškojo būdų, kaip pralinksminti savo gerbėjus tarp „Lakers“ ir „Celtics“ finalų, todėl 1984-aisiais, Denveryje, lyga pristatė savo dėjimų konkursą.
Tais metais konkurse pasirodė Ervingas, Griffithas, Larry Nance‘as, Dominique‘as Wilkinsasbei kiti. Į finalą prasimušė Ervingas bei Nance‘as. Pirmasis „daktaro“ dėjimas buvo nenusisekęs, todėl pranašumą įgijo Nance‘as. Vis tik, Ervinas griebėsi klasikos – dar kartą pademonstravo dėjimą nuo baudų metimo linijos. Deja, bet to neužteko ir pirmąjį tokio turnyro apdovanojimą namo į Fyniksą persivežė Nance‘as.
1985 m. dėjimų konkursas tapo vienu įsimintiniausių sirgalių tarpe. Atlantos „Hawks“ atstovas Wilkinsas ir Čikagos „Bulls“ fenomenas Michaelas Jordanas susigrūmė dvikovoje, apie kurią iki šiol kalba kartų kartos. Ant pjedestalo tuomet lipo Wilkinsas, tačiau konkursas pelnė šlovę jaunajam Jordanui.
1986 m. tarp geriausių kamuolio dėjimo į krepšį meistrų pasirodė žaidėjas, kuris iš pirmo žvilgsnio negalėjo „įkrauti“. 170 cm ūgio Spuddas Webbas triumfavo konkurse, finale palaužęs komandos draugą iš „Hawks“ Wilkinsą bei tapo mažiausiu tokio turnyro čempionu.
1987 ir 1988 m. dėjimų konkurse triumfavo „Bulls“ atstovas Jordanas. MJ savo dėjimais jau buvo revoliucionavęs žaidimą, tačiau jo pasirodymas konkurse pasėjo baimę jo varžovų akyse. Jordanas dar kartą pademonstravo neįtikėtinus savo šuolio sugebėjimus, kai jis nukopijavo Ervingo pasirodymą ir „sugrūdo“ kamuolį atsispyręs nuo baudų metimo linijos.
Nors 90-aisiais NBA dėjimų konkursuose buvo nuostabių akimirkų – Cedrico Ceballosodėjimas užrištomis akimis, Dee Browno pasirodymas ranka uždengiant savo akis, J.R.Rideriodėjimas tarp kojų ar Kobe Bryanto kamuolio permetimas tarp kojų bei už nugaros, tačiau konkursas tapo pasenęs ir sirgaliai nebesidomėjo juo taip, kaip anksčiau. Todėl 1998 NBA atšaukė konkursą, kuris nevyko ir 1999-aisiais, nes lygos sezonas buvo sutrumpintas dėl lokauto.
2000-aisiais Vince‘as Carteris sirgaliams vėl suteikė galimybę šypsotis, pademonstravęs dėjimą, kurio metu iki alkūnės „sugrūdo“ ranką į krepšį. 2001-2003 m. dėjimų konkurse nepasirodė jokia pirmojo ryškumo žvaigždė, todėl sirgaliams didelio įspūdžio šie pasirodymai nepaliko. 2004 m. finale susigrūmė Jasonas Richardsonas bei Fredas Jonesas. Po metų sirgaliai vėl buvo nusiteikę pasyviai, tačiau Joshas Smithas ir Amare Stoudemire‘aspademonstravo kelis anksčiau niekada nematytus dėjimus.
Pastaraisiais metais dėjimų konkursuose žiūrovus aikčioti savo dėjimais vertė mažylisNate‘as Robinsonas, Dwigtas „Supermenas“ Howardas bei Blake‘as Griffinas. Tačiau ekspertai ir sirgaliai sutartinai tvirtina – norint atgaivinti merdėjantį konkursą, būtina sukviesti pirmojo ryškumo žvaigždes.
Naujausi komentarai