Mūsiškis pagerino 19 metų gyvavusį rekordą

Klaipėdietis Artūras Matusevičius pagerino 19 metų egzistavusį šalies 50 m nėrimo su plaukmenimis rekordą. Elektrėnuose vykusiame Lietuvos čempionate 17-mečio Felicitos Vaitkutės ugdytinio pasiektas rezultatas – 16,04 sek. - septintas pasaulyje.

„Dėl šio pasiekimo per daug nenustebau. Pastaruoju metu ypač intensyviai treniravausi ir jaučiau, kad galiu pranokti save“, - neslėpdamas geros nuotaikos „Klaipėdai“ sakė rekordo autorius A.Matusevičius.

Praėjusių metų rugpjūtį Maskvoje pasaulio vicečempionu tapęs (sužibo tarp 28 šalių pajėgiausiųjų atletų) mūsų miesto vandenis prisipažino, kad povandeninis plaukimas – atgaiva sielai ir didžiausias pomėgis.

„Jei sportuoji iš širdies, negailėdamas savęs, tuomet net nereikia abejoti, kad sėkmė aplankys tave“, - teigė A.Matusevičius.

Ištįso kauniečio veidas

Plaukiko trenerė F.Vaitkutė džiaugėsi, kad ugdytinis sparčiai progresuoja. „Artūras stengiasi, atkakliai siekia savo užsibrėžtų tikslų. Per visą šios sporto šakos istoriją planetos pirmenybių prizininkais yra tapę tik keturi lietuviai. Tokie laimėjimai Klaipėdai – neeilinis įvykis“, - sakė ji.

Povandeninio plaukimo specialistė su šypsena prisiminė, kaip ištįso anksčiau 19 metų rekordu besidžiaugusio Ramūno Sipavičiaus trenerio Ryčio Ramanavičiaus veidas, kai varžybų teisėjai paskelbė naująjį šalies rekordą.

„Šis Kauno miesto ugdytinis jau kurį laiką gyvena Anglijoje, tiesiog atsitiktinai grįžo į Lietuvą. Kuriozinė situacija – treneris į baseiną įžengė būtent tuo metu, kai per garsiakalbį skelbė, jog auklėtinio rekordas jau nebeegzistuoja. Į visus žvelgė tiesiog nustebusia, juokinga veido išraiška“, - juokdamasi pasakojo F.Vaitkutė.

Elektrėnuose vykusiame šalies plaukimo čempionate iš viso klaipėdiečiai iškovojo net 13 (po tris aukso ir sidabro bei septynis bronzos) medalių. Dar prizininkais atskirose rungtyse tapo Eglė Trepėnaitytė, Filipas Zgoniaika, Martynas Laučka, Igoris Žurovas ir Sergejus Semeniukas. Įdomu pastebėti, kad pastarasis pirmą kartą įvykdė kandidato į sporto meistrus normatyvą.

Per mėnesį - 140 km

- Kaip susidomėjai povandeniniu plaukimu?, - paklausėme nuolat šalies baseinuose triumfuojančio A.Matusevičiaus.

- Iš pradžių į baseiną ateidavau paplaukioti dėl savęs, tiksliau dėl sveikatos. Šiaip su draugais baseine linksmai leisdavome laiką.

Pamačiau, jog baseine kiti plaukioja su plaukmenimis. Pabandžiau ir aš. Man patiko, tiesiog buvo neįprasta. Taip ir „užsikabinau“ bei pamėgau šį sportą.

Intensyviai treniruojuosi nuo 2002 metų, t.y. daugiau nei penkerius metus.

- Ar bandei skaičiuoti, kiek vidutiniškai kilometrų nuplauki per dieną?

- Pasiruošimo varžyboms etapu – maždaug po šešis-septynis kilometrus per dieną. Treniruojuosi penkias dienas per savaitę. Taigi, per savaitę nuplaukiu maždaug 30-35 kilometrus. O per mėnesį - maždaug 140 kilometrų. Per metus susidaro tikrai nemažas skaičius – daugiau nei 1000 kilometrų.

Kolekcijoje – per 60 medalių

- O skaičiuoji per varžybas iškovotus diplomus, medalius ir taures?

- Diplomų turiu apie 90, medalių – apie 60-70, o taurių – 5. Savo kambaryje esu paskyręs specialią vietą – lentyną – krauti iškovotiems trofėjams.

- Koks jausmas užplūsta širdį, kai atplauki pirmas ar pagerini šalies rekordą?

- Net sunku tai žodžiais nusakyti. Reikia tai pajusti. Tiesiog tuomet širdis virpa iš džiaugsmo. Tokiais momentais supranti, kad treniruotės ir visas triūsas – vertas tų akimirkų. Pajunti, kad plušai ir siekei rezultatų ne veltui.

- Ar verta Lietuvoje užsiimti plaukimu, ar įmanoma iš to gyventi?

- Mūsų šalyje gyventi vien iš plaukimo kažin ar įmanoma. Lietuvoje su visomis sporto šakomis, išskyrus krepšinį, gal dar futbolą, situacija yra ypač prasta. Tiesiog žmonės mūsų šalyje sportuoja vedini entuziazmo ir noro. Man povandeninis plaukimas – tai hobis, kuris padeda išreikšti ir realizuoti save. Jei sekasi kuri nors veikla, kodėl gi žmogui neišnaudoti savo galimybių?

Po varžybų - masažai

- Perspektyvius sportininkus finansinėmis gerovėmis dažnai vilioja užsieniečiai. Tavęs neviliojo?

- Kol kas dar ankstoka. Esu dar jaunas. Baiginėju tik 11 klasę. Be abejo, baigus mokyklą užsienyje būtų galima siekti dar aukštesnių rezultatų. Juk ten gyvenimo ir treniruočių sąlygos daug geresnės. Ateityje norėčiau sportuoti ir studijuoti užsienyje.

- O kaip dabar sekasi mokslai? Tikriausiai sunku po varginančių treniruočių prisiversti prisėsti prie knygų?

- Man mokykloje kol kas problemų nekyla – mokslai sekasi gerai. Kol kas viską spėju suderinti.

- Kaip atsipalaiduoji po varginančių treniruočių ar įtemptų varžybų?

- Tiesiog ramiai ilsiuosi. Raumenis atpalaiduoja pirtys, masažai. Labai dažnai einu į masažus, kadangi per treniruotes neretai pasitempiu kojų raumenis.

Klaipėdoje – juokingos sąlygos

- Pats lankeisi daugelyje užsienio šalių, regėjai pačių įspūdingiausių baseinų. Kaip vertini Klaipėdos baseinų situaciją?

- Mūsų mieste situacija švelniai tariant ne iš gerųjų. Treniruojamės prastomis sąlygomis. Sportininkams būtinai reikia 50 m ilgio baseino. Mes dabar treniruojamės 25 m ilgio baseine, o tarptautinėse varžybose, Europos ir pasaulio čempionatuose reikia varžytis 50 m ilgio baseine. Visiškai keičiasi plaukimo strategija, sunku taip staiga persiorientuoti.

Jei pagaliau Klaipėdoje įrengtų tinkamą sportininkams baseiną, manau, atsirastų daugiau norinčiųjų lankyti užsiėmimus. Ir be abejo, iš didesnio būrio būtų galima atsirinkti geresnių sportininkų. Dabar plaukimo treniruotes lanko tik šios sporto šakos entuziastai.

- Kaip manai, kokios savybės yra svarbiausios, siekiant sportinių aukštumų?

- Visų pirma, reikia turėti nežmogiško užsispyrimo ir ištvermės. Taip pat reikia būti psichologiškai tvirtam, kad reikalingiausiais momentais nepalūžtum.

Prisipažinsiu, kad ne kartą ir pačiam buvo sunku, kai net norėjosi visiems laikams atsisveikinti su sportu. Kai sportui atiduodi visas jėgas, intensyviai treniruojiesi, o mėnesių mėnesius rezultatai negerėja, tuomet užplūsta ne itin optimistinės nuotaikos. Tačiau tai laikina, išgyvenama. Apie atsisveikinimą su sportu pamąsto net geriausi pasaulio atletai, tačiau tokios mintys kankina tik po nesėkmingų varžybų ar silpnumo akimirkomis.

O šiaip per tą laiką esu labai pamilęs šį sportą ir tikiuosi, kad dar viskas prieš akis. Jei sėkmė nenusigręš, - ir toliau sieksiu kuo aukštesnių rezultatų. Reikia tikėtis, kad tai ne paskutinis mano pasiektas rekordas.