Jubiliatai

Mindaugas Raila – imtynininkas, treneris, komisaras

Ne taip seniai žinomą imtynių trenerį Mindaugą Railą bendradarbiai, draugai, pažįstami sveikino su pirmuoju tikru jubiliejumi - penkiasdešimtmečiu. Jis gimė, mokėsi, užaugo Klaipėdoje, turi gražių sportinio darbo nuopelnų.

Pirmąjį diplomą Mindaugas gavo, kai sėkmingiausiai pasirodė gimnastikos varžybose. Tada jis buvo 1-osios internatinės mokyklos ketvirtokas. Po dvejų metų žvalus, vikrus šeštokas turistinėse varžybose greičiausiai įveikė kliūčių ruožą. Vėliau bėgiojo, šokinėjo, važiavo dviračiu J.Songailienės ir N.Dumbausko treniruotėse. Bet tai dar buvo tik jo “pramogos”, ieškojimas savo sportinio kelio.

Kai Mindaugas mokėsi 1-ojoje profesinėje mokykloje, draugai nusivedė jį į sambo imtynių treniruotę. Susirinko daug paauglių. Treneris F. Vaičius surengė “kontrolines” varžybas. Fiziškai stiprus, koordinuotas naujokas įveikė du varžovus.

- Galėsi ateiti į treniruotes, - tada jam pasakė F.Vaičius.

Nuo tada ir prasidėjo Mindaugo sėkmingos sportinės karjeros pradžia. Keitėsi treneriai, liejosi prakaitas, stiprėjo imtynininkas, kaupėsi patirtis, brendo meistriškumas. Mindaugas pradėjo garsinti uostamiestį: Lietuvos jaunių sambo (1970 m.), jaunimo (1972 m.), suaugusiųjų (1977 m.) čempionas, daugelio varžybų nugalėtojas. Jis vienas pirmųjų tampa Klaipėdos sambo SSRS sporto meistru (1973 m.). Vėliau įvykdo SSRS dziudo sporto meistro normatyvą.

- Didžiausias mano “skriaudikas”, - prisimena jaunas dienas Mindaugas, - buvo kaunietis Antanas Songaila. Lietuvos čempionatuose penkis kartus su juo ėmiausi finale. Taip ir nepatyriau pergalės jausmo. Vis kažkas atsitikdavo, tekdavo pralaimėti.

- Kiek žinau, anksti, Mindaugai, nutraukei savo aktyvų sportą?

- Su imtynių kilimu atsisveikinau, kai man buvo 26-eri. Tada pasirodė SSRS sporto komiteto absurdiškas nutarimas. Jei iki 26-erių netapai tarptautiniu sporto meistru, sąjunginėse pirmenybėse negali dalyvauti. Taip už borto buvo palikti dar pajėgūs sportininkai. Gyvenimas patvirtino tokio nurodymo kvailumą. Daug imtynininkų pasiekė aukštų rezultatų Europoje ir pasaulyje, būdami vyresni nei 26-erių.

- O kaip klostėsi Mindaugo Railos - trenerio karjera, kuri, kiek žinau, anksti prasidėjo?

- Ji, kaip ir gimtadienis, “apvali” - sukanka 30 metų. 1974 metais atėjau į A.Petrausko vadovaujamą Jaunimo sporto mokyklą ir pradėjau valgyti dziudo trenerio duoną. Jaunas, žalias, bet mėgstantis tą sporto šaką, norintis dirbti. Sunku. Bet šalia buvo patyrę draugai. Ruošiau jaunus imtynininkus, kurie po 2-3 metų ir su manimi galynėdavosi ant kilimo. Sportininkams naudinga ir įdomu, treneris turi būti pavyzdys, mokytojas ir draugas.

Darbštus, talentingas treneris savo darbais nusipelnė pagarbos ir pripažinimo. Jo paruošti imtynių sporto galiūnai A. Jankus, A. Mačiulskis, A. Veckus, Ž. Papas (Europos jaunių pirmenybių prizininkas) D. Divinčiukovas (Europos jaunimo pirmenybių prizininkas), ypač R. Rocevičius (SSRS ir Pasaulio jaunimo pirmenybių nugalėtojas (1984 m.). Pasaulio taurės laimėtojas (1987, 1989 m.), Europos čempionas (1994 m.) ir I. Bogačiova (septynis kartus Europos ir du kartus pasaulio pirmenybių prizininkė) išgarsino Lietuvą už jos ribų.

Mindaugui suteiktas nusipelniusio Lietuvos trenerio, trenerio eksperto, tarptautinės kategorijos trenerio vardai.

- Mindaugai, buvote penkerius metus SSRS sambo jaunimo rinktinės treneris. Tai didelis Lietuvos atstovo pasiekimas.

- Buvau antrasis treneris. Visam darbui vadovavo gabus, darbštus specialistas Jurijus Borosočkinas. Patekau į tą akiratį todėl, kad talentingas mano auklėtinis Ričardas Rocevičius skynė pergales, laimėjo SSRS jaunių, o po trejų metų jaunimo čempionatus.

Man tas darbas buvo naudingas: įgavau didelės patirties, į treniruočių stovyklas, be Ričardo, atsiveždavau dar du tris perspektyvius sportininkus. Turiu pasakyti, kad rinktinėje vyko didelė konkurencija. Prisipažinsiu, kai kada tuo klausimu reikėjo ir man gudrauti. Prisimenu: artėjo pasaulio jaunimo čempionatas, vyrai iki devinto prakaito dirbo, jau reikėjo jiems ir sumažinti krūvį, bet Jurijus netikėtai paskelbė: “Rytoj bėgsime maratoną”. Pašiurpau: imtynininkas turės bėgti 42 kilometrus 195 metrus ir po savaitės kovos pasaulio čempionate. Ir tada aš nusikaltau: dešimt kilometrų nubėgusį Ričardą slapčia “įsimečiau” į mašiną, užmaskavęs ant galinės sėdynės, atvežiau į finišą. Žinote, kaip baigėsi ši “ištvermės” treniruotė? Bent keli imtynininkai taip “nusikalė”, kad iki čempionato neatgavo jėgų ir netapo pasaulio jaunimo čempionais.

- Kadaise tave treniravo Dmitrijus Čelpanovas, dabar kartu su juo dirba tavo auklėtinis Jonas Tilvikas, kuriam šiemet buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio trenerio vardas.

- Taip. Ir tuo džiaugiuosi. Ne tik Jonas tapo treneriu. Tokią duoną kurį laiką valgė mano auklėtiniai Alfredas Strelčiūnas (beje, pirmasis Irinos Bogačiovos treneris), Leonardas Jonikas.

Dabar treniruoju jau buvusių savo auklėtinių atžalas: Valdą Kanapecką, Vytautą Plokštį, kurie yra Lietuvos sambo ir dziudo čempionai bei prizininkai. Beje, Vytauto tėvas Artūras dar ir pats ateina pasitreniruoti, padeda sūnui.

- Šiuo metu esi ne tik Sporto centro treneris, bet ir Klaipėdos aukštesniosios policijos mokyklos dėstytojas.

- Toje mokymo įstaigoje dirbu nuo 1992-ųjų. Šiuo metu esu Kovinio ir fizinio rengimo skyriaus komisaras. Grūdinu policininkus, mokau juos šaudybos ir kovinių veiksmų, reikalingų tvarkos saugotojams atliekant savo tarnybines pareigas.

- Dirbi su jaunaisiais imtynininkais, jie neblogai pasirodo Lietuvos čempionatuose, tarptautinėse varžybose. Kokie vaikai šiandien ateina sportuoti?

- Palyginti su mano laikais, jie gerokai fiziškai silpnesni. Reikia ilgai dirbti, kol dešimt kartų prisitraukia ant skersinio. Turime treniruočių salę, bet ji vienintelė prie “Žemynos” vidurinės mokyklos (Mažojo Kaimelio rajone). Patekti ten iš pietinės miesto dalies ir nepatogu, ir brangu. Tėvai dažniausiai neturtingi, tris keturis kartus per savaitę vaikui kelionei į treniruotes skirti keturis penkis litus nepajėgia. Taip ir užsidaro ratas. Varganai gyvename.

- Truputį apie savo asmeninį gyvenimą.

- Esu baigęs Kauno kūno kultūros institutą, Klaipėdos universiteto magistrantūrą. Po kelių mėnesių su žmona Eligija minėsime 30 vedybinio gyvenimo metų sukaktį. Išauginome sūnų Giedrių (1976 m. ), džiaugiamės šešiamečiu anūku Edgaru.

- Ačiū už pasakojimą.

Pastaba paraštėje: Mindaugas Raila turi labai tvarkingus savo darbo užrašus. Ten tiksliai surašytos sportininkų pavardės, kada, kurie ir kokius rezultatus pasiekė. Dalį tų užrašų “išslaptiname”. Per 30 treniruočių metų paruošta: Lietuvos jaunių čempionų - 75, jaunimo čempionų - 25, suaugusių čempionų - 25, prizininkų - 351, SSRS jaunių, jaunimo, suaugusių pirmenybių prizininkų - 11.