M. Griškonio nepalaužė nei ligoninė, nei karantinas

  • Teksto dydis:

Rio de Žaneiro olimpiniam vicečempionui Mindaugui Griškoniui daug nerimo sukėlė šių metų vasarį Graikijoje vykusi treniruočių stovykla – prieš išvyką namo jam staiga pakilo temperatūra. Kai grįžo, liga nesitraukė, gydytojai įtarė gripą.

Lietuvos irkluotojai, savaitę pailsėję namie, kovo 5-ąją, prieš pat koronaviruso pandemiją, išvyko į antrąją treniruočių stovyklą Graikijoje ir Italijoje, o Mindaugas liko namie. Jį toliau kamavo temperatūra, blogai jautėsi.

„Savaitę buvo ieškoma ligos, buvau gydomas nuo visko. Kai pagaliau priežastį pavyko nustatyti, paaiškėjo, kad pasigavau kažkokią infekciją. Atsidūriau Santariškių klinikose. Į ligoninę patekau pirmą kartą. Kaustė didelė baimė, nes tuo metu Tokijo žaidynės dar nebuvo nukeltos, o aš vartojau antibiotikus.

Pragulėjau pusketvirtos savaitės, sugriuvo visi mano pasirengimo olimpinėms žaidynėms planai, nors iki tol viskas vyko sklandžiai. Nežinojau, kaip greitai atsigausiu ir galėsiu treniruotis, nes buvo nusilpusi imuninė sistema“, – pasakoja Mindaugas.

Gulėti, žinoma, nusibodo. Jau po kelių dienų pakilęs iš lovos palatoje bandė sportuoti. Tačiau sulaukė griežto gydytojų verdikto: reikia gulėti ir gydytis. Tuo metu jo gyvenimo draugė lengvaatletė Diana Lobačevskė išvyko į treniruočių stovyklą Portugalijoje. Tada buvo paskelbta, kad dėl koronaviruso pandemijos nukeliamos Tokijo olimpinės žaidynės. Nebaigusi treniruočių stovyklos į Lietuvą pargrįžo Diana ir rado vis dar ligoninėje gulintį Mindaugą.

Atsigavęs po infekcijos M. Griškonis vėl galėjo sportuoti, o norui nesutrukdė ir paskelbtas karantinas – olimpietis kartu su Diana aktyviai gali treniruotis namų sąlygomis. Praėjusių metų gruodžio mėnesį jie įsikėlė į naujus namus Antakalnyje, kuriuose – beveik idealios sąlygos sportuoti.

„Gyvename ir prie miesto, ir pačiame mieste. Gražiame pušyne yra dviračių takas, kuriuo galiu ilgai važinėti, o Diana – bėgioti. Namie turiu irklavimo ir dviračių treniruoklius, atlieku nemažus krūvius. Su beveik šešerių dukrele Atėne dažnai einame pasivaikščioti į pušyną, ji jau mina dviračio pedalus. Negaliu tik irkluoti“, – šypteli Mindaugas.

Olimpietis išmoko ir žoliapjove naudotis, ko anksčiau nebuvo daręs. „Naujuose namuose daug tvarkausi, tai man visai kita smegenų veikla nei irklavimas“, – sako Mindaugas.

Kai kalba pakrypsta apie Tokijo olimpines žaidynes, kuriose teisę startuoti Mindaugas jau yra iškovojęs, jis sako: „Olimpinių žaidynių nukėlimas man naudingas. Šiemet sukanka 20 metų, kai atėjau į irklavimą, jau 18 metų, pradedant nuo jaunių grupės, kasmet dalyvauju pasaulio ir Europos čempionatuose, nė vienų metų nesu praleidęs.

Koronavirusas sustabdė čempionatus. Olimpinių žaidynių nukėlimas, ligoninė, karantinas – man lyg priverstinės atostogos. Niekada gyvenime neturėjau tokios ilgos pertraukos. Tačiau gal ir gerai. Nuo didelių krūvių pailsėjo organizmas, atslūgo tvyrojusi įtampa, atsigavau psichologiškai.“

Olimpinis vicečempionas – Lietuvos irklavimo federacijos (LIF) Vykdomojo komiteto narys, atsakingas už sportininkus. Jis džiaugiasi, kad Lietuvos rinktinėje – gana stiprūs porinio irklo meistrai, bet kol kas joje nėra talentingo ir pajėgaus jaunojo vienvietininko, pasaulio ar Europos savo amžiaus grupių čempionatų prizininko.

Jis negaili šiltų žodžių buvusiai ilgametei federacijos generalinei sekretorei Ingai Daukantienei, kurios pasitraukimą iš LIF vadina didele netektimi. „Norėtųsi, kad kitąmet per federacijos rinkimus generaliniu sekretoriumi būtų išrinktas kompetentingas žmogus, kuriam irklavimas būtų artimas, o ne koks tiesiog verslininkas ar pardavimo vadybininkas“, – sako irkluotojas.

Pekine ir Londone – aštuntas tarp vienvietininkų, Rio de Žaneire – antras porinių dviviečių varžybose. Ar šiuos rezultatus įmanoma pagerinti Tokijuje? Sportininkas tik šypteli ir sako, kad sportas – nenuspėjamas.

„Tas patekimas į ligoninę davė daug peno apmąstymams – buvau sveikut sveikutėlis, treniravausi dukart per dieną, ir staiga pasigavau kažkokią bacilą… Jeigu Tokijo olimpinių žaidynių metais būsiu sveikas, nepersekios traumos, mano didžiausia svajonė – irkluoti finale ir kovoti dėl medalių“, – prasitaria M. Griškonis.


Šiame straipsnyje: irkluotojasMindaugas Griškonis

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių