Keliautojas Karolis Mieliauskas papasakojo, kas buvo sudėtingiausia kelionėje ir ką matė šiaurėje.

– Kas jus įkvėpė šiai kelionei ir kaip jai ruošėtės?

– Aš jau daug metų važiuoju žiemomis. Kaip motociklininkas, aš labai nemėgstu, kai sezonas baigiasi, bet jis nesibaigia ir labai lengvai gali tęstis. Jau beveik dešimtmetį kiekvieną žiemą kažkur važiuoju, ir to užtenka.

– Pasirinkote ekstremalią kelionę, juk čia ne lietuviška žiema?

– Ne lietuviška, bet Lietuvoje būtų kiek ekstremaliau važiuoti dėl to, kad dygliuotos padangos nemėgsta asfalto, o pas mus asfaltas nuvalytas visiškai. Tuo tarpu suomiai augina ledą ir važiavimas yra ledu. Tai Lietuvoje būtų ekstremaliau, ir net nerekomenduoju, niekada nevažinėju Lietuvoje motociklu žiemą.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kas buvo ekstremaliausia kelionėje, kas daugiausia sunkumų sukėlė?

Lietuvoje būtų ekstremaliau, ir net nerekomenduoju, niekada nevažinėju Lietuvoje motociklu žiemą.

– Buvo žmonių, kurie pirmą kartą važiavo šaltyje. Pradėjome važiuoti Helsinkyje ir lijo lietus, buvo net plius 3–4 laipsniai šilumos. Ir jie klausė, kaip čia bus. Aš jau esu išmokęs, kad važiuojant į Šiaurę niekada nereikia pergyventi, kad bus per mažai šalčio, ledo ar sniego. Po keturių dienų – minus 30 laipsnių ir pūga, ir tamsu. Bet nesvarbu, kaip ilgai važiuoji, šaltis randa kelią į vidų ir tada yra ką veikti.

– Pristatykite maršrutą ir kokia kompanija išsiruošė? Ar buvote nusimatę kelionės tikslą?

– Kadangi trys iš penkių žmonių nebuvo važiavę šaltyje, tai tikslas buvo šiauryn. Mintyse turėjau didesnių tikslų, bet sakiau, pažiūrėkime, kaip seksis. Orų sąlygos gali labai stipriai lemti. Startavome Suomijos pietuose Helsinkyje, ir pirmas iš tikslų buvo Rovaniemis, arba, kitaip tariant, poliarinio rato riba, kur gyvena Kalėdų Senelis. Kitas tikslas – Nordkapas. Tai šiauriausias Europos taškas, į kurį galima nuvažiuoti keliais. Vasarą iki Nordkapo važiuoju 1,6 tūkstančio kilometrų nuo Helsinkio, žiemą – virš 2 tūkstančių, dėl to, kad žiemą važiuojame ne pagrindiniais keliais. Net ir Suomija pagrindinius kelius nutirpdo, bet ne pagrindiniuose keliuose nėra eismo ir yra daug ledo.

– Kiek tokių entuziastų yra buvę, kurie motociklais bandė įveikti tokį atstumą žiemos metu?

– Kiekvieną žiemą tikrai kažkas tai daro. Sutikome kelis žmones: du airius ir du vokiečius. Vokiečiai buvo vyras ir žmona. Tikriausiai rastų daug daugiau moterų, užlipusių į Everestą, negu moterų, atvažiavusių motociklu į Nordkapą žiemą. Nedaug žmonių ten važiuoja.

– Ar buvo „vyšnaitė ant torto“ kelionėje?

Jeigu mums pasiseka nuvykti iki Nordkapo, kas ir nutiko šį kartą, jau tada imame „vyšnaitę ant torto“. Iš Nordkapo reikia nuvažiuoti iki Tromso, miesto šiaurės vakaruose Norvegijoje. Mūsų atveju tai reiškia tris dienas pūguotu, snieguotu keliu. Sėdome į lėktuvą ir skridome 1,5 valandos, apie 1,5 tūkstančio kilometrų, dar labiau į šiaurę ir nusileidome Svalbardo archipelage, Špicbergeno saloje. Anot „Vikipedijos“, tai šiauriausia nuolat apgyvendinta vieta Žemėje, iki Šiaurės ašigalio tik 650 km.

– Ar ten turėjote motociklus?

– Ne, neturėjome. Ten persėdome ant sniego motociklų ir kilome aukštyn į kalnus užšalusia upės vaga su siekiu pamatyti horizontą aukštai iš kalnų. Vasario 15 diena yra ta diena, kai sugrįžta saulė po poliarinės nakties. Kitaip tariant, bandėme liudyti poliarinės nakties pabaigą. 11.21 val. saulė turėjo patekėti 15 minučių. Buvo šiek tiek debesų, matėme juos gelsvus. Taip jau tvirtai saulės nematėme, bet taip vainikavome poliarinės dienos pabaigą ir uždėjome „vyšnaitę ant torto“ savo kelionėje.

– Kaip važiuojant motociklu yra išdalinamas atstumas? Kas kiek laiko stojate? Ar yra kažkokie konferenciniai pokalbiai su kolegomis, ar tuo metu daugiau nieko nevyksta?

– Važiuojame, grožimės, kai kurie bando mankštintis. Paprastai sustojame maždaug kas valandą. Kas motociklais važinėja vasarą, žino, kad apie 1,5 valandos yra ta riba, kai paprastai stoja. Žiemą stojame truputį dažniau, bet jeigu temsta, pūga, norisi pasiekti tikslą greičiau. Buvo viena iš dienų, kai 3 valandas važiavome be sustojimo, nes sustojus 15 minučių, gauni papildomai tamsos, papildomai daugiau sniego, daugiau kančios...