Klaipėdoje varžysis penkių šalių plaukikai

Rytoj į „Gintaro“ plaukimo baseiną žada sugužėti per 150 Lenkijos, Latvijos, Estijos, Rusijos ir Lietuvos vyresniųjų plaukikų. Toks tarptautinis turnyras mūsų mieste organizuojamas antrą kartą, ir, pasak organizatorių, tai jau taps tradicija.

Olimpietis M.Bružas per profesionalaus sporto karjerą varžėsi daugelyje užsienio šalių baseinų ir supranta, kad būtent dėl prastų sąlygų Klaipėdos jauniesiems talentams - užkirstas kelias į sporto aukštumas. Nuolat šalies rekordus gerinantys Klaipėdos veteranų klubo „Nendrė“ plaukikai Mindaugas Rukavičius (kairėje) ir olimpietis Mindaugas Bružas įsitikinę, kad Klaipėdos valdžia plaukimo sportui privalo skirti gerokai didesnį dėmesį.

Nors Klaipėdoje baseinų būklė, kaip ne kartą rašėme, yra tiesiog apgailėtina, tačiau mūsų plaukikai nepasiduoda, visais įmanomais būdais stengiasi populiarinti ir neleisti merdėti šiai sporto šakai.

„Mes nuolat vykstame į kaimyninių valstybių tarptautinius turnyrus. Ir kitų šalių atstovai ne kartą užsiminė, kad norėtų ir Klaipėdoje pasivaržyti. Tiesą pasakius, iš pradžių dėl apgailėtinų baseinų net buvo gėda kviestis kaimynus“, - dienraščiui pasakojo veteranų plaukimo klubo „Nendrė“ vadovas ir varžybų organizatorius Mindaugas Bružas.

Atlantos olimpiados dalyvis (tuomet, 1996 metais, iškovojo 18 vietą) neslėpė, jog pirmą kartą gimtajame mieste suorganizavęs tarptautines varžybas buvo maloniai nustebintas. „Maniau, kad pavyks pritraukti gal pusšimtį plaukikų, o dalyvavo - per 120“, - džiaugėsi už kelių dienų 31-ąjį gimtadienį švęsiantis vandens sporto entuziastas.

Šeštadienį „Gintaro“ baseine antrąkart rengiamų tarptautinių varžybų registracija prasidės nuo 14 val. O 16 val. bus paskelbtas varžybų startas.

Savo jėgas plaukdami galės išbandyti visi anksčiau sportavę Klaipėdos vandeniai. Registruotis ir teirautis galima tel. 8 619 83644 (atsilieps Mindaugas Bružas) arba elektroniniu paštu: [email protected].

Planuose - baseinas su sienele

- Šiemet varžybose planuojate sulaukti dar daugiau dalyvių nei pernai. Kaip sutilpsite tokiame ganėtinai mažame baseine?, - pasiteiravome M.Bružo.

- Jau pernai buvo tikra „košė“ . Bet ką daryti? Mieste nėra baseinų, nėra kito pasirinkimo. Nuolat minu savivaldybės ir sporto funkcionierių slenksčius. Daugelį metų aš ir kiti sportininkai prašome įrengti Klaipėdoje tinkamą baseiną.

Kiek girdėjau, pagaliau reikalai pajudėjo iš mirties taško. Valdininkai jau tvirtina prie Lietuvos krikščioniškojo fondo aukštosios mokyklos (LCC) 50 m ilgio baseino projektą.

- Bet panašios kalbos sklinda jau daugelį metų...

- Na, jau iš tikro kažkas vyksta. Prieš kelias dienas teiravausi ir valdžios atstovai sakė, kad jau yra keturi statybų rangovai. Gal jau po maždaug dvejų metų turėsime 50 m ilgio baseiną.

Pagal planą turėtų būti dešimt takelių su slankiojančia sienele. Tą sienelę galima atslinkti į vidurį ir padaryti du baseinus po 25 metrus. Viename baseine būtų galima rengti varžybas, o kitame – apšilti.

Galėsime rengti varžybas ir pagal Europos ir pasaulio standartus - ilgame (50 m) baseine.

Juokinga, bet iš pradžių valdžia kūrė planus įrengti 60 m baseiną. Gerai, kad dar paklausė patarimo. Nė neįsivaizduoju, ką su 60 m baseinu būtume veikę. Juk per varžybas plauki, pavyzdžiui, 100 ar 200 m, bet ne 120 ar 240 m.

Jei artimiausiu metu jau tikrai vyks baseino statybos, mes, plaukikai, galime mielai patarti, pasakyti ko reikia, koks turi būti baseino gylis ir panašiai.

Valdininkai sėdi savo kabinetuose ir gal nelabai įsivaizduoja visus tuos dalykus. Juk sportininkai matę įvairiausių baseinų, domisi tuo ir, manau, žino daugiau.

Aš mielai patarčiau. Bet jei jų mąstymas bus toks: „Ai, čia padarom pusę velnio pelkę ir bus gerai, atsikabins“, tai tuomet vargu ar bus galima kalbėti apie plaukimo sporto progresą.

Lenkia maži miesteliai

- Daug esi keliavęs po užsienio šalis, matęs įvairiausių baseinų. Atvirai papasakok, kaip pats vertini šiandieninę Klaipėdos baseinų ir plaukimo sporto susidariusią situaciją?

- Apgailėtina. Pavyzdžiui, nuvažiuoji į Vokietijos, Skandinavijos, Anglijos ar į daugelį kitų užsienio šalių mažus miestelius, o ten sau įrengta po tris keturis įspūdingus baseinus. Nors ir kituose miesteliuose gyvena vos 15 ar 20 tūkstančių gyventojų.

Daug kur užsienyje sudarytos visos sąlygos - baseinai įrengti pagal šiuolaikinius standartus, erdvi sporto salė, vandens pramogėlės ir panašiai. Stengiamasi, kad tik žmonės kultivuotų plaukimo sportą.

O kas pas mus daroma? Daugelį metų judame vietoje. Prieš kelias dienas nuvažiavau į vadinamąjį „Dinamo“ baseiną (Gulbių g. 8), o ten ant durų parašyta: „Atsiprašome, baseinas iki rugsėjo 1 dienos nedirba“.

Tai kaip suprantu, pas mus 20 trenerių dirba penkiuose takeliuose. Norint normaliai ugdyti plaukimą, viename takelyje turi plaukioti ne po 15-20 žmonių, o daugiausiai - po 5 žmones.

Tokiomis sąlygomis vaikai nebesitreniruoja, o tiesiog plaukia pasroviui. Net neįsivaizduoju, esant tokiai situacijai, apie kokius aukštus rezultatus galima kalbėti?

Valdžia pati pastūmėja vaikus šlaistytis gatvėse ir valkatauti. Vos ne taip: „Eikit į kiemus ir darykit, ką tik norit“. Košmaras. Kiemuose apstu rūkančių ir geriančių nepilnamečių.

Ant galvos byrėjo betonas

- Įdomu, o kaip buvo Tavo aktyviojo sporto laikais (prieš 10-15 metų)?

- Iš pradžių treniravomės „Dinamo“ baseine, vėliau - Paryžiaus Komunos gatvėje esančiame baseine (jau daugelį metų nebeveikia, tačiau ir nerenovuojamas - aut. past.). Jau maždaug 15 metų tinkai ir statybų nuolaužos nuo lubų byrėjo. Pavojinga būdavo ir plaukioti, baisu buvo susižaloti.

Vėliau mūsų treniruotės persikėlė į „Gintaro“ baseiną. Tačiau ir čia – „ne pyragai“. Treniruoklių salė – pusės kambario dydžio. O plaukikui kūno kultūra – labai svarbi.

Mes tiesiog nuolat buvome priversti švaistyti pinigus stovykloms. Kodėl, pavyzdžiui, mes negalime Klaipėdoje surengti Lietuvos ar Europos čempionato? Kuo plaukimas prastesnis nei kitos sporto šakos? Juk mūsų mieste yra pajėgių plaukikų. Gera geografinė padėtis - šalia jūra. Tačiau esmė tame, kad mes neturime pagrindinės bazės – tinkamo baseino.

Jei būtų geresnės sąlygos, vaikų ir jaunuolių susidomėjimas ir aktyvumas gerokai išaugtų.

Kartais atrodo, kad plaukimo sportas mūsų mieste tampa tik istorija. Nieko gero... Valdžia į mus žiūri pro pirštus. Kai kurie funkcionieriai net yra pasakę: „Šalia - jūra, eikit ir plaukiokit, ko jūs dar norite“. Tai gal ir krepšininkai tegul ant medžio pasikabina lanką ir eina žaisti krepšinį. Tyčiotis mes visi galime, bet viską reikia daryti su saiku.

Tiesiog aš esu šios sporto šakos entuziastas, myliu plaukimo sportą ir noriu, kad ateityje jaunajai kartai būtų sudarytos tinkamos sporto sąlygos.