Išskirtinis interviu su J.Kazlausku: lietuviams trūko individualybių

Katovicų "Novotel" viešbutyje sutikti lietuviai buvo atviri – čia stebėti finalinių Europos vyrų krepšinio čempionato kovų jie atvyko dėl vienintelio likusio lietuvio – Graikijos rinktinės stratego Jono Kazlausko.

Atėjęs susitikti su mūsų dienraščio ir portalo žurnalistais J.Kazlauskas spinduliavo gera nuotaika ir vidine ramybe – nors su kluptelėjimais, jo vadovaujama graikų rinktinė pateko į Europos čempionato ketvirtfinalį, kuriame šiandien kausis su Turkijos krepšininkais.

Geriausiu Lietuvos krepšinio treneriu vadinamą J.Kazlauską trikdė tik labai prastos komandų gyvenimo sąlygos Katovicuose. Rinktinės net neturi normalių sąlygų vaizdo peržiūroms – viena patalpa "Novotel" viešbutyje skirta keturioms komandoms, o J.Kazlauskui peržiūroms kasdien reikia bent šešių valandų. Todėl jis vaizdo aparatūra apstatė mažytį savo kambarį, kuriame vietos po to beveik visai neliko.

– Treneri, įdomu, kokia kalba mąstote rungtynėse? – pradėjome pokalbį su J.Kazlausku.

– Krepšinis – anglakalbių sugalvotas žaidimas. Bet visi mano užrašai yra lietuviški, tik paskiau mintyse viską verčiu į anglų. Rungtynėse dviem kalbom mąstyti būtų sunku.

– Ar esate patenkintas savo komandos rezultatais ir žaidimu?

– Patys graikai man sako, kad jie patenkinti. Bet iš tiesų reikėtų jų klausti, nes kai treneris užsienietis, kartais negali žinoti, ką kas galvoja ir sako. Šiaip graikai nesitikėjo, kad komanda taip žais, prieš čempionatą visi labai nerimavo, nes, palyginti su praėjusiu Europos čempionatu, netekome penkių žaidėjų. Aš jiems sakiau neverkti nuo pat pradžių, nes kitaip išvis negalėsime žaisti. Ir dabar žaidžiame, sakyčiau, ne taip jau blogai, todėl graikai patenkinti. Blogai sužaidėme tik su rusais, ypač rungtynių pradžią. Jas ir mačą su prancūzais pralaimėjome vienu metimu. Krepšinyje nebeužtenka gerai žaisti, reikia ir sėkmės. Nors ir tragiškai startavome dvikovoje su rusais, rungtynes jau buvome perlaužę, išsiveržę į priekį. Bet dviejose atakose mums tiesiog nepasisekė.

– Graikų žurnalistai sakė, kad, išskyrus Vassilį Spanoulį, jūsų rinktinė, beje, kaip ir Lietuvos, neturi lyderio.

– Turbūt svarbiausia, kad komandoje nėra rotacijos. Kai tik prasideda keitimai, tai iškart atsiliepia žaidimui. Gal tik mūsų priekinė linija lygesnė. Bet abu įžaidėjus Spanoulį ir Nikolaosą Zizį jau išvarginau, todėl rungtynėse su prancūzais taupiau juos, kiek tik galėjau rizikuoti, galvojant apie pergalę. Buvo rungtynių, kai jie žaidė po 36 min., o kai reikia per devynias dienas sužaisti šešerias rungtynes, tai yra per daug.

– Ar pritariate, kad graikams tekusi Turkijos rinktinė ketvirtfinalyje yra geriausias variantas?

– Manau, kad turkai geriausiai žaidė iš F grupės komandų. Blogai sužaidė tik vienerias rungtynes su slovėnais. Visi varžovai yra stiprūs, visi turi savo pliusų ir minusų, daug kas priklauso nuo jų stiliaus. Įsivaizduojate, kokio pajėgumo yra Europos čempionatas, jeigu tokia Lietuva nepateko į aštuoniukę? Ispanai buvo ties iškritimo riba. Tai kiek komandų gali žaisti dėl medalių? Visos. Europoje yra gal dešimt komandų, kurių jėga priklauso nuo to, kokią dieną kokia koja išlips iš lovos, kaip jai pasiseks. Todėl rinktis varžovus būtų juokinga.

– Graikų rinktinę gerokai atjauninote. Ar spėjote jai perteikti savo žaidimo sampratą?

– Turėjau tam tik šešias savaites. Graikijoje labai stipri žaidėjų sąjunga, yra susitarimas tarp jos ir federacijos, kiek krepšininkai turės atostogų. Čia nėra taip, kaip Lietuvoje, kai gali anksčiau pradėti pasirengimą. Bet atnaujinta komanda – viena problema. Antra - pirmą kartą šį sezoną žaidėjai į rinktinę susirinko ne tik iš "Panathinaikos" ir "Olympiakos" klubų, bet ir iš silpnesnių ekipų, todėl kandidatų ratas gerokai išsiplėtė. Plius prisidėjo du jauni žaidėjai iš Amerikos – Kostas Kofosas ir Nickas Calathesas, kurie apskritai žaidžia skirtingą krepšinį. Tad viską sujungti nebuvo taip lengva. O Kofosas Europos čempionate buvo iškritęs kelias dienas – stipriai apsinuodijo.

– Ar jums iškelti konkretūs tikslai šiame Europos čempionate?

– Niekas nekėlė tų tikslų, nes visi supranta, kad komanda pasikeitusi. Bet mes norime kautis, užimti kuo aukštesnę vietą, o kaip ten išeis, matysime. Mano manymu, graikai visada turi kautis dėl medalių ir neverkti dėl netekčių.

– Kurios rinktinės Europos čempionate jus stebino?

– Dar rugpjūtį vykusiame Akropolio turnyre pasakiau, kad rusai palieka labai gerą įspūdį. Pirmiausia – tai labai talentinga komanda, aukšta, atletiška, galinti pataikyti. Ir Viktoro Chriapos netekimas juos psichologiškai atpalaidavo – laimėsime, tai laimėsime, nelaimėsime – nieko baisaus. O kai rusų neslegia psichologinė įtampa, jie gali bet ką nugalėti. Man patiko ir atjaunėjusi vokiečių komanda. Mums su jais buvo pačios sunkiausios rungtynės, vokiečiai sugebėjo mus taip išvarginti, kad po to jėgų pritrūkome kovodami su rusais.

– Treniruoti graikus ir kinus turbūt didžiulis skirtumas ir ypač psichologine prasme?

– Aišku, skirtumas – nenusakomas, nors įtampa visur yra. Žmonės Europoje nesupranta, kas yra Kinija, jiems tik atrodo, kad kinai nemoka krepšinio žaisti. Bet kokią jauti įtampą toje milžiniškoje valstybėje, žodžiais net neišreikši. Be to, treniruojant kinus man reikėjo aiškinti elementarius dalykus, ko nereikia treniruojant lietuvius ar graikus.

– Kinijoje du jauni krepšininkai jūsų dėka pateko į NBA. Drąsiai komandą atjauninote ir Graikijoje?

– Buvo dar vienas kandidatas Papanikolau, bet jau negalėjau jo imti, nors, žiūrint į ateitį, gal tai būtų naudinga. Komandoje jau yra du devyniolikmečiai, ir, paėmus dar trečią, su kuo reikėtų žaisti? Negalėjau pavesti žaidėjų, kurie su manim atvyko kautis už Graikiją ir nori pergalių.

– Norėtųsi jūsų pasiteirauti ir apie gimtosios šalies krepšinį. Kaip manote, kas nutiko Lietuvos rinktinei?

– Mačiau lietuvių žaidimą, tačiau jų rungtynių neanalizuosiu. Tik galiu pasakyti, kad, mano manymu, problemos buvo labiau psichologinės, nei kokios kitos.

– Kas labiau jus nustebino – Lietuvos rinktinės žaidimas ar rezultatas?

– Matote, pralaimėjus vienas rungtynes, psichologiškai gali gauti labai didelį smūgį. Čia neturi savaitės laiko, kad atsigautum. Ir komandai trūko individualybių, stipresnio charakterio, kuris galėtų perlaužti žaidimo eigą. Tas brangiai kainavo. Lietuvos čempionatas turėtų būti stipresnis, kad susiformuotų ir stiprūs žaidėjų charakteriai. Graikų charakteris kitoks, bet tai jau nacionalinis bruožas. Jie labai ambicingi, jeigu kas ant galvos lipa, graikai iškart reaguoja. Graikijos čempionate retai baigiasi rungtynės aiškiu skirtumu. O lietuviai, jeigu jau nesiseka, nuleidžia nosį, tegul duoda dar daugiau.

– O jūs ar dar neperėmėte graikiško charakterio?

– Nemanau. Juk ten nuolat negyvenu.

– Lietuva didžiausių problemų turi dėl įžaidėjų. Kaip manote, kodėl?

– Tai, kad Lietuvoje yra krepšinis, reikia dėkoti ne federacijai, ne kažkam, o šalies krepšinio mokykloms. Jos augina žaidėjus. Bet buvo prasidėjęs vajus, kai labai daug vaikų pradėjo veržtis į krepšinio mokyklas, priimti vaikus pagal ūgį. Kaip 7 ar 9 metų vaikui gali pasakyti, kad jis yra netinkamas? Kaip gali žinoti, kas iš jo išaugs ar neišaugs? Patreniruok metus dvejus, o po to automatiškai nubyra tie, kurie nesutverti krepšiniui. Bet pas mus buvo prasidėję – tas turtingas, tas aukštas... Per daug buvo nukreiptas žvilgsnis į tuos aukštesnius. Tai kažkiek kainavo. Antras dalykas, mes prarandame žaidėjų ir dėl Amerikos. Kiek jų iš ten grįžta arba grįžta būdami vidutiniokais? Kas iš jų nuvažiuoja į labai gerus koledžus? Pradžioje buvo du – Karnišovas ir Jasikevičius. Bet jų išvažiavo šimtai. O kur kiti? Taip, jie galvoja apie mokslus, dar ir krizė Lietuvoje prisidėjo, bet taip mes praradome labai daug žaidėjų. Kai Europos čempionatui Lietuvoje bus pastatyta daugiau arenų, galbūt pakils Lietuvos čempionato lygis. Pažiūrėkite, kokios kovos vyksta, tarkime, Adrijos lygoje, kur komandos kaunasi iki paskutiniųjų sekundžių. Kiek pas mus tokių rungtynių? O būtent jose ir turi grūdintis jaunimas.

– Iki kada galioja jūsų sutartis su Graikija?

– ... (juokiasi).

– Klausiame dėl to, kad Lietuvos krepšinio rinktinės trenerio kėdė jau laisva, o portalo www.kaunodiena.lt lankytojai apklausoje, kas turėtų perimti rinktinės vairą, balsavo už jus. Jūs surinkote du trečdalius balsų.

– Trenerio darbas toks, kad jokia sutartis nepadės, jeigu nebus rezultatų. Tad rašytis ilgos sutarties nėra prasmės.

– Linkime jums sėkmės treniruojant graikus, bet visi krepšinio mėgėjai laukia jūsų sugrįžtant į Lietuvą.

– Dėkui.