Irklavimą prisiminus ir ateičiai palikus

Irklavimą prisiminus ir ateičiai palikus

Buvęs klaipėdietis Romualdas Lankas, nūnai gyvenantis Trakuose, rašo knygą apie Klaipėdos irkluotojus.

Pirmoji (1949 m.) LTSR akademinio irklavimo čempionė Zosė Šablinskaitė- Pitrėnienė. Romualdo Lanko nuotrauka

Kruopščiai renka faktus apie prieškario ir pokario irklininkus klaipėdiečius. Kad liktų istorijai. Šito darbo imtis paakino jį žinomas akademinio irklavimo treneris Liudas Mileška.

Kaip ten buvo, kaip ten ne, bet Romualdas sutiko. Gal sutiko todėl, kad jis pats penkiolika (!) metų irklavo, o jei tiksliau – buvo vairininkas. Jis bene su Antanu Burbuliu ilgiausiai išsėdėjo valtyje. Buvo Lietuvos rinktinės narys, TSRS sporto meistras.

Bet šiandien jam rūpi tie, kas nepelnytai užmiršti. Ar dabar kas iš mūsų gali žinoti ir prisiminti Gintą Krutulį – TSRS jaunių čempioną, kuris ir prikalbino Romualdą, vaikų namų augintinį, sėsti į valtį.

Klaipėdiečių asų keturvietėje irklavo ir Vytautas Gudelis, ir Aloyzas Rindokas, ir Romas Ročys, ir Petras Varneckis, bet ilgiausiai Antanas Burbulis ir Romualdas Lankus.

Kai vilnietė verslininkė Rima Karalienė išleido albumą apie irklavimą, Liudas Mileška pasakė Romualdui: išleiskim ir mes, apie klaipėdiečius.

Teko gilintis į vokiškus laikraščius, literatūrą. Surasta ir sužinota, kad prie 1884 metais įkurto (įregistruoto) „Neptūno“ buriavimo klubo 1885 metais prisijungė ir buriuotojai.

Jam labai rūpi tie vyrai, kurie iš Vilniaus parirklavo į Klaipėdą dvi akademines keturvietes su vairininku. Vienai vadovavo Mykolas Gelažius, kitai – Stasys Arbušauskas. Vakar, kai mudu kalbėjomės, Romualdas žadėjo susitikti su to žygio dalyviais Vytautu Rigertu, Rimu Kalpoku, Henriku Kazlausku ir Ferdinandui Rankaičiu. Visi šie trys vyrai buvo vieni iš pirmųjų pokario Klaipėdos buriuotojų.

O ar žinom mes, kad klaipėdietė Zosė Šablinskaitė yra pirmojo LTSR akademinio irklavimo čempionato, vykusio 1949 metais, nugalėtoja. Šiandien jai – 78 metai. Išvažiavo iš Klaipėdos į kaimą, (dirbo „Trinyčiuose“) taip visi jos sportai ir baigėsi.

O gal šitos moters gyvenimas, susietas su sportu, būtų visai kita vaga pasisukęs...

TSRS jaunių čempionėmis 1958 metais tapo mūsų merginų keturvietė su vairininke: J.Dapkevičiūtė, A.Misevičiūtė, I.Sliesoraitytė, A.Dragūnaitė ir vairininkė V.Leliūnaitė.

Sovietijos jaunių nugalėtojais tais pačiais metais tapo mūsiškiai E.Mejeris, J.Marčiauskas ir vairininkas R.Kupšys.

Paprasta žmonių kalba kalbant, būtų labai gerai, kad apie miesto kiekvienos sporto šakos istoriją rastųsi kas parašo.