Į Ispaniją išvykstantis vilnietis tikisi grįžti į „Žalgirį“ (interviu)

Mindaugui Kuzminskui dar tik 23 metai, tačiau per savo profesionalo karjerą jis jau spėjo padirbėti su 10 skirtingų trenerių. Didžiausią pėdsaką jo karjeroje paliko du strategai – Antanas Sireika ir Joanas Plaza. Du krepšinio specialistai, didžiausią dėmesį skiriantys psichologijai.

Plaza 23 metų 205 cm ūgio puolėją krepšinio paslapčių mokys jau antrą sezoną iš eilės. Vos atvykęs į Lietuvą ir ėmęs treniruoti Kauno „Žalgirio“ komandą, J. Plaza sužavėjo ne tik daugelį krepšinio gerbėjų, bet ir patį M. Kuzminską. Žalgirietis nusprendė pasekti jo pėdomis bei sudaryti kontraktą su Malagos „Unicaja“ ekipa.

Tuo tarpu į A. Sireikos treniruojamą „Šiaulių“ klubą vilnietis atvyko, kuomet jam tebuvo 18 metų. Europos čempionas Kuzminską subrandino kaip žaidėją. Treneris troško, kad, palikęs Saulės miestą, puolėjas nesėdėtų ant atsarginių suolelio „Žalgiryje“.

Draugiškus tarpusavio santykius treneris ir jo auklėtinis išlaikė iki šiol. M. Kuzminskas tinklalapiui „BasketNews.lt“ atskleidė, kad Sireikos patarimo klausė ir prieš priimdamas sprendimą vykti į „Unicaja“ ekipą.

M. Kuzminskas pirmadienį išskrenda į Malagą, kur bus pristatytas vietos žurnalistams ir krepšinio gerbėjams. Tai bus pirmasis jo sezonas užsienyje. Trejus metus „Žalgirio“ garbę gynęs Kuzminskas praėjusį sezoną Eurolygoje vidutiniškai pelnydavo po 7,1 taško ir atkovodavo po 3,1 kamuolio per rungtynes.

Tinklalapiui „BasketNews.lt“ buvęs žalgirietis pasakojo apie naują iššūkį jo gyvenime, žaidimą Kaune, savo charakterį, Plazą, įgytą diplomą, laukiančią rinktinės stovyklą bei kitus dalykus.

– Mindaugai, kaip praleidote atostogas Kuboje? – tinklalapis „BasketNews.lt“ paklausė M. Kuzminsko.

– Norėjosi pamatyti kitą pasaulį. Ypač Kubą, kol ten dar vyrauja visai kitokia valstybinė santvarka, nei čia. Gaila, kad negalėjome ten pabūti ilgiau. Per tą trumpą laiką visko pamatyti nepavyko. Džiaugiuosi, jog ten išvykome ir radau laiko kiekvieną rytą pasportuoti. Manau, atostogos išėjo į naudą tiek pasaulio pažinimo, tiek sporto prasme.

– Kodėl tiek ilgai užsitęsė derybos su „Unicaja“?

– Tai yra vienas svarbiausių žingsnių mano gyvenime, todėl norėjau viską tikrai gerai apsvarstyti bei susidėlioti. Galų gale reikėjo išsiskirti su „Žalgiriu“, kad būtų gerai tiek man, tiek klubui.

– Vadinasi, su „Žalgiriui“ išsiskyrėte taikiai?

– Tikrai taip. Tai ir buvo vienas mano prioritetų. Esu labai dėkingas klubui už tuos tris sezonus, kuriuos praleidau „Žalgiryje“. Be „Žalgirio“ nebūčiau sulaukęs ir kitų pasiūlymų. Tikrai norėčiau ateityje vėl žaisti „Žalgiryje“, todėl nesinorėjo su niekuo pyktis. Tiek aš norėjau gero komandai, tiek ji man. Džiugu, jog išliko tikrai geri santykiai.

– Ar su Pauliumi Motiejūnu sudarėte skolos grąžinimo planą?

– Taip, sudarėme. Per kiek laiko turėtų grąžinti? Tai yra konfidenciali informacija, bet skola bus grąžinta ne iš karto, o per ilgesnį laiką.

– Ar J. Plazos persikėlimas į Malagą buvo pagrindinis faktorius priimant sprendimą?

– Vienas pagrindinių. Rinkdamasis komandą pasižiūri, kokie žaidėjai rungtyniauja tavo pozicijoje, kas yra treneris ir t.t. Prie to prisideda ir tai, kad tai bus mano pirmasis sezonas už Lietuvos ribų. Todėl džiugu, jog važiuoju į klubą, kur jau žinosiu trenerio sistemą, komandos žaidimo braižą. Aišku, renkantis prisidėjo ir tai, kad „Unicaja“ žaidžia Eurolygoje. Turėjau ir finansiškai patrauklesnių pasiūlymų, bet, manau, jog šiuo metu pinigai man yra svarbus, tačiau ne pats svarbiausias dalykas.

– Kuo jums asmeniškai imponuoja J. Plazos žaidimo filosofija?

– Imponuoja tuo, jog daug žaidžiau (juokiasi – Red.). J. Plaza yra greito puolimo šalininkas, o toks žaidimas man yra parankus. Su šiuo treneriu šiemet daug dirbdavau papildomai, o ir savo asistentams – šiuo atveju Sauliui Štombergui liepdavo mus daugiau individualiai treniruoti. Aš dar nesijaučiu toks senas, jog negalėčiau patobulėti. J. Plaza pažadėjo man, kad ir Malagoje turėsiu su kuo dirbti individualiai. Žvelgiant į ateitį, tai yra labai gerai.

– Ar J. Plaza buvo išskirtinis treneris jūsų karjeroje?

– Kiekvienas treneris yra savotiškai išskirtinis ir iš kiekvieno galima kažko išmokti. Kalbant apie kitus „Žalgirio“ trenerius, nors ir nežaisdavau daug, tačiau vis tiek užsigrūdindavau, sustiprėdavau psichologiškai. Kas be ko, šis treneris man davė daugiausiai.

– Kada prasidėjo jūsų kalbos su  J. Plaza dėl persikėlimo į „Unicaja“?

– Su Plaza sezono metu nekalbėjome apie persikėlimą į Malagą. Nemanau, kad tai būtų etiška daryti. Apskritai, nesvarsčiau kitų pasiūlymų, kol nesibaigė sezonas. Dar jam nepasibaigus buvo rašyta, jog sudariau sutartį su „Unicaja“, tačiau tai tebuvo tuščios kalbos. Turbūt žmonėms jau buvo nusibodę skaityti apie mane ir kontraktą su Malagos klubu. Apie tai rašė gal keturis kartus, nors tuo metu dar net nebuvo jokių kalbų su „Unicaja“. Aš kurį laiką dar laukiau, kas bus paskirtas nauju „Unicaja“ treneriu, o kai juo tapo Plaza, viskas pakrypo link Malagos.

– Kaip jaučiatės palikdamas komandą, kuriai atidavėte trejus metus ir buvote kone mėgstamiausias jos fanų žaidėjas?

– Blogas jausmas. Aš džiaugiausi žaisdamas „Žalgiryje“. Pirmą kartą pasirašęs, o antrą kartą pratęsęs sutartį su „Žalgiriui“, buvau be proto laimingas. Visgi žaidi Lietuvos krepšinio sostinėje, o tave visą laiką palaiko daug žiūrovų. Gaila, kad susiklostė tokia situacija, jog reikia išvažiuoti. Galbūt ateityje vėl grįšiu. Norisi pasakyti didelį ačiū „Žalgiriui“ ir ypač visiems žaliai baltiems fanams. Sunkių akimirkų yra buvę ir man, tačiau sirgaliai vis tiek palaikydavo. Skaudu, gaila, bet gyvenimas nestovi vietoje.

– „Žalgirį“ palikote vien dėl prastos klubo finansinės būklės ar tiesiog norisi žengti žingsnį į priekį bei toliau žaisti J. Plazos treniruojamoje komandoje?

– Susidėjo visi faktoriai. Tiek dėl finansų, tiek ir save norisi išbandyti kitame lygyje. „Unicaja“ žais ir Eurolygoje, ir stipriame Ispanijos čempionate, kur visos komandos yra galingos. Džiugu, kad spėjau pabaigti universitetą, nes jo nebaigus nesinorėjo niekur važiuoti.

– Ar kalbėjote su J. Plaza apie kito sezono tikslus arba jūsų vaidmenį komandoje?

– Apie vaidmenį komandoje nekalbėjome. Manau, jog tai priklauso nuo manęs. Jeigu gerai žaisiu ir būsiu geros sportinės formos, viskas bus gerai. Tačiau, jeigu nesugebėsiu atsiskleisti, net treneris nepadės. Matau, kokius krepšininkus jis renka į komandą. Dauguma jų jau yra žaidę Plazos ekipose, tad žaidimo braižas turėtų išlikti toks pat – aktyvi gynyba ir greitas puolimas.

– Ar su kuo nors konsultavotės prieš vykstant į Malagą?
– Taip, kalbėjau su labai daug kuo – Martynu Pociumi, Rimantu Kaukėnu, Darjušu Lavrinovičiumi, Robertu Javtoku. Visi sakė, kad Ispanijoje lengva nebus, bet rekomendavo ten nuvykti ir pabandyti.

– Ar nesvarstėte žaisti „Žalgiryje“, bet už mažesnį atlyginimą?

– Šiek tiek apie tai kalbėjome. Būčiau likęs Kaune, jeigu čia liktų ir treneris Plaza. Kaip ir sakiau, pinigai man nėra svarbiausias dalykas. Iliasas Zourosas man taip pat imponavo kaip treneris, tačiau jau buvau pasiekęs žodinį susitarimą su „Unicaja“ ir nesinorėjo jo laužyti.

– Jūsų buvęs treneris Antanas Sireika labiausiai troško, jog, palikęs „Šiaulius“,  nesėdėtumėte ant suolo „Žalgiryje“. Ar to nebijote Malagoje?

– Manau, jog didžiausias mano šuolis ir patekimas į „Žalgirį“ įvyko A. Sireikos dėka. Kuomet svarsčiau komandų pasiūlymus, paskambinau treneriui A. Sireikai ir su juo pasitariau. Paklausiau, ką jis apie tai galvoja. Treneris man taip pat pasiūlė važiuoti į Malagą, kadangi pažinosiu trenerį, o pirmam sezonui užsienyje tai yra didelis pliusas. Aišku, bijau, kad teks sėdėti ant suolo, bet kaip sakoma – bijai vilko, neik į mišką.

– Kaip į tokį jūsų sprendimą žaisti Malagoje reagavo šeima?

– Kiekvienas turėjo savo nuomonę, bet sprendimą priėmiau aš. Jie turėjo tik patariamąjį balsą, o kuomet nusprendžiau rinktis „Unicaja“, visi tik palaikė mane.

– Ar gyvenimo draugė Eglė keliaus kartu?

– Tikėkimės, kad taip. Ji universitete studijuoja ispanų kalbą, tačiau dar liko vienas kursas. Galbūt bandysime ketvirtą kursą pabaigti Malagoje per „Erasmus“ programą. Būtų tikrai smagu, kadangi taip jau sutapo, jog ji studijuoja ispanų kalbą.

– Vadinasi, turėsite vertėją.

– (juokiasi – Red.) Tikiuosi ir pats kiek pramokti šią kalbą.

– Per pastarąsias kelias dienas savo mylimąsias vedė net trys krepšininkai - Renaldas Seibutis, Martynas Pocius, Mindaugas Katelynas. Ar jūs apie vedybas dar negalvojate?

– (Juokiasi – Red.) Dar ne, dar ne. Jie vyresni ir buvo ilgiau draugavę su savo žmonomis.

– „Unicaja“ pateko į trečiąjį Eurolygos burtų krepšelį ir nesusitiks su „Žalgiriu“ pirmame rate. Ar norėjote jau reguliariame sezone grįžti į Kauną?

– Taip, norėjosi, bet ką padarysi, kad taip įvyko. Apskritai norėtųsi į Lietuvą grįžti kuo dažniau, tad tikiuosi, jog Vilniaus „Lietuvos rytas“ pateks į Eurolygą ir pavyks su juo žaisti vienoje grupėje (juokiasi – Red.).

– Kaip vertinate banguotą praėjusį sezoną?

– Pasirodėme neblogai. Manau, tik nusisukus sėkmei nepatekome į Eurolygos ketvirtfinalį, kadangi Madrido „Real“ ekipai du kartus pralaimėjome minimaliu skirtumu. Apmaudžiai suklupome ir Atėnuose bei Stambule. Treneris sakydavo, kad, žaidžiant su tokiomis komandomis, viskas sprendžiasi mačo pabaigoje. Tai lyg monetos metimas – arba tau pasiseks, arba ne. Jeigu būtume iškovoję porą pergalių, galbūt viskas būtų pasisukę kitaip.

Dėl Eurolygos truputį gaila, bet kituose frontuose pasirodėme tikrai gerai. Laimėjome LKL, o VTB Vieningoje lygoje iškovojome trečią vietą, taip aplenkdami nemažai gerų komandų su daug didesniais biudžetais. Sezonas buvo geras, bet galėjo būti geresnis. Finansinės bėdos taip pat prie to prisidėjo. Atrodo stengiesi į tai nekreipti dėmesio, bet pasąmonėje vis tiek kirba tie dalykai. Dešimtbalėje sistemoje sezoną įvertinčiau aštuoniais balais.

– Jūsų karjeros kreivė per pastaruosius dvejus metus stipriai šovė į viršų. Kur įvyko lūžis?

– Krepšinis labai susijęs su psichologija. Kai tu daug nežaidi ir išeini į aikštę penkioms minutėms, norisi parodyti viską, ką gali. Tuomet perdegi ir nieko nepavyksta. Kai prieš šį sezoną pamačiau, kad Kauno klubas komplektuoja tokią galingą komandą, maniau, jog gausiu dar mažiau šansų pasireikšti. Tačiau treneris suteikė man galimybę ir aš ją išnaudojau. Tas persilaužimas įvyko galvoje, bet padedant treneriui.

– Esate vienas labiausiai sirgalių mėgstamų Lietuvos krepšininkų, su žurnalistais visuomet bendraujate nuoširdžiai, dalyvaujate įvairiose socialinėse akcijose. Koks esate ten, kur nėra kamerų ir ten, kur yra tik artimiausi žmonės bei draugai?

– Manau, jog visur esu toks pat. Stengiuosi visada šypsotis, būti optimistiškai nusiteikęs ir tiek. Man visuomet smagu pabendrauti su sirgaliais, nes ir pats kažkada rinkdavau parašus ar įsiamžindavau su krepšininkais. Netgi turiu bendrą nuotrauką iš mažens su Marko Popovičiumi, su kuriuo teko žaisti kartu. Pats visa tai esu praėjęs, todėl nekyla jokių problemų bendraujant. Kalbant apie bendravimą su žurnalistais, turbūt taip esu išauklėtas. Galbūt toks geras mano charakteris kartais ir kliudo aikštelėje, bet nebus taip, kad pasakysiu, jog nuo rytojaus būsiu piktas ir toks būsiu. Koks esu, toks esu. Brolis irgi toks pat – šypsosi, nuoširdus, bendraujantis.

– Neseniai Vytauto Didžiojo universitete (VDU) apgynėte ekonomikos bakalaurą. Kaip manote, kur gali praversti šis diplomas krepšininkui?

– Apskritai nesu iš tų žmonių, kurie sako, jog diplomas gali praversti. Manau, kad gyvenime gali praversti žinios, kurias įgijau universitete. VDU tikrai išmokau nemažai ir tik gyvenimas parodys, ar tai man kur nors pravers, ar ne. Dabar tikrai nesigailiu ir norėčiau toliau tęsti mokslus bei studijuoti magistrą nuotoliniu būdu.

– Ne už kalnų Lietuvos rinktinės stovykla. Beveik visi krepšinio gerbėjai yra įsitikinę, kad šiemet debiutuosite rinktinėje. Kaip pats reaguojate į tokias kalbas?

– Visai nereaguoju. Kaip jau sakiau, viskas priklausys nuo manęs paties. Treneriai į Slovėniją vešis tik tuos krepšininkus, kurie tuo metu geriausiai atrodys. Europos čempionatas nėra klubinis sezonas, kur per metus gali turėti ir nuopolių, ir pakilimų. Per kelias savaites turi pademonstruoti savo geriausią sportinę formą. Patekimas į rinktinę būtų mano svajonės išsipildymas.

– Ką planuojate veikti iki rinktinės stovyklos?

– Dabar skrisiu į Malagą, kur reikės praeiti medicininę apžiūrą. Toliau sportuosiu individualiai ir ruošiuosi rinktinės stovyklai..