- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Penktadienį Palangoje prasidėjusiame Lietuvos lengvosios atletikos čempionate siautė uraganiniai vėjai, tačiau bėgimo takelyje uraganą „lenkė“ greičiausias šalies žmogus Rytis Sakalauskas. Lietuvos lengvaatlečių autoritetas ir rinktinės kapitonas 100 m įveikė per 10,29 sek. bei įvykdė Europos čempionato normatyvą.
Tokio aukšto rezultato R.Sakalauskas nedemonstravo nuo 2012-ųjų. Tiesa, 2014 metų Europos komandiniame čempionate 100 m prie pernelyg palankaus vėjo sprinteris įveikė per 10,23 sek.
Planas įvykdytas. Planas, kurį R.Sakalauskas sukūrė su prieš porą mėnesių anapilin išėjusiu profesoriumi Aleksu Stanislovaičiu – lengvaatlečio gyvenimo mokytoju.
„Su amžiną atilsį treneriu Aleksu Stanislovaičiu, mano gyvenimo mokytoju, taip ir planavome – su kiekvienu startu eiti link formos. Pradžiai tikslas buvo normatyvas į Europos čempionatą, o ten bandyti vykdyti normatyvą į olimpines žaidynes. Džiaugiuosi, kad taip įvyko ir kad tų žinių, kurias per 10 metų man perdavė treneris, užtenka eiti į priekį ir nedėti žingsnio atgal“, – pasakojo R.Sakalauskas.
Lengvaatletis neslėpė, kad pastarieji mėnesiai jo gyvenime buvo itin sudėtingi bei už pagalbą dėkojo aplinkiniams.
„Net nesitikėjau, kad yra tiek daug gerų žmonių, kurie savo geru žodžiu, gerais darbais labai daug prisidėjo prie šio starto. Gal net ne mano indėlis į tokį rezultatą buvo didžiausias, o tų žmonių, kurie buvo šalia, stūmė ir ragino nepasiduoti, – prisipažino R.Sakalauskas. – Džiaugiuosi, kad turiu tris savaites iki Europos čempionato, nes laiko trūko labai. Šį sezoną viskas labai anksti, tos trys savaitės man yra kaip išsigelbėjimas. Tikiu, kad turiu potencialo ir Europos čempionate parodysiu, ko aš pats iš savęs tikiuosi.“
Puikius rezultatus pasiekė bei kiti ant prizininkų pakylos užkopę sprinteriai. Lietuvos vicečempionu tapo Ugnius Savickas, o bronzos medalį iškovojo Kostas Skrabulis. Abu sportininkai pasiekė vienodus rezultatus bei abu pagerino asmeninius rekordus – 10,44 sek.
Tradiciškai sėkmingai ieties metimo sektoriuje pasirodė Edis Matusevičius. Net ir mesdamas prieš vėją sportininkas pasiekė solidų rezultatą, pagerino šalies čempionatų rekordą – 79,62 m – bei antrus metus iš eilės tapo Lietuvos čempionu.Toliau nei 79 metrus (toks yra Europos čempionato normatyvas) E.Matusevičius metė jau ketvirtą kartą šį sezoną.
Sidabro medalį iškovojo Skirmantas Šimoliūnas (71,07 m), bronzos – Modestas Masteika (61,49 m).
Tuo tarpų vyrų šuolių į aukštį sektoriuje užfiksuota staigmena: Europos vicečempionas Raivydas Stanys nesugebėjo apginti Lietuvos čempiono titulo ir liko antras (210 cm). Varžybų nugalėtoju tapo jo treniruočių partneris Adrijus Glebauskas, kuris įveikė 215 cm aukštį.
„Antrą kartą karjeroje aplenkiau Raivydą, pirmasis buvo prieš 2-3 metus Lietuvos studentų čempionate. Žinojau, kad tikrai galiu šokti 220 cm, bet oro sąlygos šiandien buvo labai prastos, – pirmu čempiono titulu džiaugėsi A.Glebauskas. – Raivydo nenurašau, treniruotėse jis man atrodo vis stipresnis ir stipresnis, bet ir pats esu gerai pasiruošęs, nors ir nesiseka su traumomis. Reikia sutvarkyti techniką ir tada drąsiai galima galvoti apie daugiau nei 220 cm.“
Europos čempionato normatyvą R.Stanys įvykdė dar pernai, tačiau kelialapį į Rio de Žaneirą garantuos tik sėkmingas startas Amsterdame. Tiesa, Lietuvos čempionate pasirodyti geriau šuolininkui į aukštį sutrukdė skausmai.
„Nesijaučiau visiškai sveikas, Kauno čempionate stipriai susimušiau kulną, o sekančiose varžybose iš to noro šokinėjau kentėdamas didelį skausmą. Kiekvieną dieną dėjau kompresus stovykloje, stengiausi nejudinti tos vietos. Palangoje danga minkšta, tad jaučiau didelius skausmus ir nėjo savęs atskleisti, kam esu pasiruošęs, – paaiškino R.Stanys. – Kodėl dalyvavau Lietuvos čempionate? Esu tvirto charakterio ir nemėgstu nuleisti rankų. Fizinė būklė yra gera, tikiuosi, kad čia nėra nieko baisaus, o tik sumušimas.“
Analogiškoje moterų rungtyje favoritės statusą pateisino Airinė Palšytė. Sportininkė pirmais bandymais įveikė 180 cm, 185 cm ir 190 cm aukščius, tačiau 195 cm peršokti nepavyko. Lietuvos čempionės titulą vos 23 metų sportininkė iškovojo jau šeštą kartą.
„Tik ką baigėsi antra mano treniruočių stovyklos savaitė. Po varžybų Turkijoje turėjau šiokių tokių bėdų, dėl ko reikėjo sumažinti krūvius. Pastarąsias savaites dirbu pilnu pajėgumu, pirmadienį per treniruotę šokau 188 cm, o šiandien – 190 cm. Galėjau daugiau, tačiau viskas yra gana neblogai. Tie bandymai 195 cm buvo „įmami“, – rezultatu nenusivylė A.Palšytė.
Sportininkė šį sezoną dar nedalyvavo jokiose komercinėse varžybose ir kryptingai ruošiasi svarbiausiems metų startams – jau po trijų savaičių vyksiančiam Europos čempionatui bei Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms. Beje, ir šalies čempionate, po didelio fizinio krūvio treniruočių stovykloje, A.Palšytė įveikė didesnį aukštį nei Europos čempionato normatyvas.
„Šios varžybos buvo tarsi treniruotė. Į stovyklą atvažiavau pasiruošusi dirbti šimtu procentu, dar turiu savaitę darbo ir stengsiuosi nekartoti buvusių klaidų, kai po Lietuvos čempionato gavau traumą. Visas dėmesys dabar skiriamas Europos čempionatui, judu į priekį, o šios varžybos buvo tik tarpinė stotelė“, – tikino A.Palšytė.
Moterų ieties metimo varžybose triumfavo Liveta Jasiūnaitė (57,06 m), aplenkusi jau dvidešimtą Lietuvos čempionatų medalį iškovojusią Indrę Jakubaitytę (51,98 m). Dar įspūdingesnį medalių kraitį „susigrobė“ Austra Skujytė: čempione šuolių į tolį rungtyje (6,08 m) tapusi daugiakovininkė iškovojo 31-ą apdovanojimą šalies pirmenybėse. Kiti jos medaliai iškovoti 100 m barjeriniame bėgime, šuolių į aukštį, rutulio stūmimo, disko ir ieties metimo rungtyse bei septynkovėje.
Lietuvos čempionatas baigsis šeštadienį.
Rezultatai:
Moterys.
100 m. 1.Karolina Deliautaitė (Kaunas/Klaipėda) 11.50, 2.Diana Džavachidis (Vilnius) 11.96, 3.Akvilė Andriukaitytė (Šakiai) 11.97.
Finaliniame bėgime 7 sprinterės bėgo greičiau už asmeninius rekordus, bet rekordai liks neoficialiais, nes vėjas (3.1 m/s) viršijo leistiną. Karolina Deliautaitė 2013 ir 2015 metais buvo antra, 2014 metais – trečia.
400 m. 1.Eva Misiūnaitė (Kaunas) 54.24, 2.Modesta Justė Morauskaitė (Vilnius) 55.72, 3.Erika Krūminaitė (Klaipėda) 55.77.
Eva Misiūnaitė tarp 400 m bėgimo prizininkių jau šeštus metus iš eilės, o aukso medalis – antras (buvo laimėjus 2014 metais). Modestai Justei pakartoti pernykštę pergalę nepavyko.
1500 m. 1.Milda Vilčinskaitė (Vilnius/Kaunas) 4:30.57, 2.Evelina Miltenė (Šiauliai) 4:31.74, 3.Monika Vilčinskaitė (Vilnius/Kaunas) 4:33.04.
Kaip ir pernai – tarp prizininkių abi seserys Vilčinskaitės: Milda sidabrą iškeitė į auksą, Monika liko trečia.
100 m b/b. 1.Sonata Tamošaitytė (Kaunas) 13.99 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas), 2.Irma Mačiukaitė (Pasvalys) 14.07 (asmeninis rekordas), 3.Greta Plečkaitytė (Kaunas) 14.29.
Sonata Tamošaitytė laimėjo Lietuvos čempionatą dešimtą kartą (2006-2011, 2013-2016).
Aukštis. 1.Airinė Palšytė (Vilnius) 1.90 (pakartotas geriausias Lietuvos sezono rezultatas), 2.Urtė Baikštytė (Šiauliai) 1.70, 3.Gretė Lukošaitytė (Šiauliai) 1.65.
Šeštas Airinės aukso medalis. 1.80, 1.85 ir 1.90 m įveikta pirmais šuoliais, 1.95 m – nepakluso.
Tolis. 1.Austra Skujytė (Kaunas) 6.08, 2.Karina Lipeckaja (Vilnius) 5.79, 3.Kristina Židonytė (Kaunas/Pasvalys) 5.67.
Lietuvos čempionatuose šuolius į tolį Austra laimėjo ketvirtą kartą (anksčiau – 2005, 2007, 2012 metais). Skaičiuojant visus medalius visose rungtyse – tai jau 31-as jos apdovanojimas Lietuvos čempionatuose (100 m b/b, aukštis, tolis, rutulys, diskas, ietis, septynkovė).
Rutulys. 1.Giedrė Kupstytė (Vilnius/Jurbarkas) 16.03, 2.Laura Gedminaitė (Vilnius/Tauragė) 15.90, 3.Larisa Voroneckaja (Vilnius) 13.39.
Giedrė tarp prizininkų – ketvirtus metus iš eilės, čempionė – antrus.
Ietis. 1.Liveta Jasiūnaitė (Kaunas) 57.06, 2.Indrė Jakubaitytė (Kaunas) 51.98, 3.Viktorija Barvičiūtė (Panevėžys) 50.84.
Livetai tai antras aukso medalis (buvo laimėjusi 2013 metais). Indrė ieties metime laimėjo dvidešimtą Lietuvos čempionatų medalį (tarp jų – 7 aukso).
4×100 m. 1.COSMA (M.Elenska, K.Lipeckaja, G.Plečkaitytė, S.Tamošaitytė) 48.51, 2.Panevėžys/Šakiai (A.Strumbylaitė, U.Bačianskaitė, U.Rutkauskaitė, A.Andriukaitytė) 48.66.
Vyrai.
100 m. 1.Rytis Sakalauskas (Kaunas) 10.29 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas), 2.Ugnius Savickas (Vilnius) 10.44 (asmeninis rekordas), 3.Kostas Skrabulis (Vilnius) 10.44 (asmeninis rekordas).
Rytis Sakalauskas įvykdė Europos čempionato normatyvą ir laimėjo septintą aukso medalį 100 m bėgime.
400 m. 1.Rokas Pacevičius (Kaunas) 47.77, 2.Gediminas Truskauskas (Vilnius) 48.15, 3.Daniel Golovacki (Kaunas/Švenčionys) 48.77 (asmeninis rekordas).
Rokas Pacevičius nugalėjo antrus metus iš eilės, Truskauskas – antras kaip ir pernai.
1500 m. 1.Simas Bertašius (Vilnius/Raseiniai) 3:52.36, 2.Šarūnas Mockus (Šiauliai/Šiaulių r.) 3:55.52, 3.Aleksandr Malyško (Vilnius) 3:59.67 (asmeninis rekordas).
Antras Bertašiaus medalis bėgant 1500 m – pernai buvo antras.
110 m b/b. 1.Rapolas Saulius (Vilnius) 14.13, 2.Rokas Ickys (Šiauliai) 14.76 (asmeninis rekordas), 3.Martynas Vrašinskas (Kaunas/Klaipėda) 14.90.
Rapolas Saulius apgynė čempiono vardą. Martynas Vrašinskas trečią kartą iš eilės laimėjo bronzą.
Aukštis. 1.Adrijus Glebauskas (Kaunas) 2.15, 2.Raivydas Stanys (Kaunas) 2.10, 3.Mantas Liekis (Kaunas/Klaipėda) 2.05.
Raivydui Staniui nepavyko laimėti septinto Lietuvos čempiono aukso medalio. Glebauskas, 2013 metais buvęs trečias, 2014-15 metais – antras, Lietuvos čempionatą laimėjo pirmą kartą. Glebauskas ir Liekis pakartojo asmeninius stadionų rekordus (manieže yra šokę ir aukščiau).
Tolis. 1.Marius Vadeikis (Kaunas) 7.60, 2.Tomas Vitonis (Kaunas) 7.27, 3.Tomas Lotužis (Vilnius/Skuodas) 7.26.
Po 7 metų Marius Vadeikis vėl tapo Lietuvos čempionu. Vitonis čempionato prizininkas penktus metus iš eilės.
Rutulys. 1.Šarūnas Banevičius (Klaipėda) 18.35, 2.Mantas Laurinavičius (Panevėžio r.) 17.75, 3.Vytenis Ivaškevičius (Vilnius) 16.67.
Šarūnas per paskutinius čempionatus tris kartus tapo čempionu, du kartus – vicečempionu. Mantui ir vyteniui tai pirmieji Lietuvos čempionato apdovanojimai.
Ietis. 1.Edis Matusevičius (Vilnius) 79.62 (Lietuvos čempionatų rekordas), 2.Skirmantas Šimoliūnas (Kaunas) 71.07, 3.Modestas Masteika (Šakiai) 61.49.
Edis Matusevičius laimėjo antrus metus iš eilės. Skirmantas Šimoliūnas trečius metus paeiliui – antras.
4×100 m. 1.COSMA I (G.Rupeika, R.Sakalauskas, K.Skrabulis, U.Savickas) 40.28 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas), 2.COSMA II (M.Vrašinskas, Ž.Adomavičius, D.Žalga, M.Šeštokas) 41.66, 3.Panevėžys (D.Dobrega, G.Bžeskis, D.Barcys, D.Juška) 42.62.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ukrainiečio triumfas: Usykas įveikė Fury ir apgynė tris pasaulio čempiono diržus9
Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Saudo Arabijoje įvykusioje dviejų sunkiasvorių dvikovoje ukrainietis Oleksandras Usykas ir vėl įrodė savo pranašumą prieš britą Tyoną Fury. ...
-
Banevič sąskaitoje – dar vienas medalis1
Dar vienas ryškus Dominikos Banevič – Bgirl Nickos pasirodymas visam pasauliui. Vos prieš kelias dienas išrinkta geriausia Lietuvos sportininke, 17-metė breiko šokėja iškovojo bronzą pasaulio čempionate. Tiesa, pav...
-
Strolia pasiekė sezono rekordą, iš IBU taurės – fantastiška žinia moterų rinktinei
Ansi Le Gran-Bornane (Prancūzija) prasidėjo trečiasis pasaulio biatlono taurės etapas, kuriame ketvirtadienį sezono rekordą užfiksavo Vytautas Strolia. ...
-
Europos čempionato atrankos burtai Lietuvos rankininkėms lėmė dar nesutiktas varžoves
EHF būstinėje Vienoje ištraukti 2026 m. Europos moterų rankinio čempionato atrankos turnyro burtai. ...
-
Lietuvos moterys įspūdingai pasirodė pasaulio biatlono taurėje, Kočerginos pozicija – rekordinė
„Nusipirkau bilietus rytdienai namo“, – nusijuokė Natalija Kočergina, prieš pasaulio biatlono taurės etapo Ansi Le Gran-Bornane (Prancūzija) sprintą nesitikėjusi patekti į geriausiųjų 60-uką. ...
-
Rusijos čiuožėjai galės dalyvauti 2026 metų žiemos olimpinėse žaidynėse4
Rusai galės dalyvauti 2026 metų žiemos olimpinių žaidynių dailiojo čiuožimo varžybose kaip neutralūs sportininkai, penktadienį pranešė už šią sporto šaką atsakinga organizacija. ...
-
Vilnius didina sporto projektų finansavimą – planuojama paskirstyti 1,3 mln. eurų
Sporto projektų finansavimo paskirstymui Vilniaus miesto savivaldybės skiriama suma didinama 100 tūkst. eurų, sieks 1,3 mln. eurų. ...
-
Sporto metų akordai – titulai, patirtys, lūkesčiai1
„Olimpinio Los Andželo link žengiame su didelėmis ambicijomis ir planais, o iki Milano ir Kortinos žiemos žaidynių lieka tik vos daugiau nei metai. Būkime energingi, susitelkę ir sklidini šviesios vilties“, – linkėjo Lietuvos ...
-
Sėkminga darna: skambūs startai ir socialinės iniciatyvos1
„Metai buvo sėkmingi. Mūsų sportininkai grįžo su medaliais iš Europos ir pasaulio čempionatų, iškovojo netgi tų trofėjų, kurių iki šiol neturėjome“, – sakė Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto (LKSK) preziden...
-
Dėl užrašo „Make russia small again“ iš varžybų diskvalifikuota Dūdaitė: tai pilietinė pozicija
Diskvalifikacijos dėl užrašo ant marškinėlių „Make russia small again“ (liet. „Padarykite rusiją vėl maža“) sulaukusi funkcinio sporto atstovė Kornelija Dūdaitė nesigaili dėl prarastos progos pasiekti pergalių....