- Rokas Pušinis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos futbolo federacija (LFF) pasigyrė, kad atliko vos ne žygdarbį gelbėdama Vilniaus "Vėtros" stadioną. Tačiau nutylėjo, kad pati atėmė klubo turtą ir atsikratė dar vieno buvusio maištininko.
Ar teisingi pažadai?
"Tai nebuvo lengvas žingsnis. Federacija prisiima nemažą finansinę naštą, – pareiškė Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas Liutauras Varanavičius po to, kai, susitarusi su finansų partneriu "DnB Nord" banku, LFF perėmė "Vėtros" stadioną. – Visi puikiai atsimename, kai dėl vietos ir nacionalinės valdžios abejingumo sporto objektams ne vienas stadionas virto prekybos centru ar daugiabučių kvartalu."
LFF vadovas pažadėjo, kad stadione žais ne tik profesionalūs Vilniaus futbolo klubai ir rinktinės, bet ir mėgėjai, vaikų komandos.
Pažadai gražūs, bet ar jie teisingi? Pirmiausia, futbolo aikštė vasarą per vieną savaitę gali atlaikyti daugiausiai dvejas, o rudenį – vienas rungtynes. Jei aikštėje vyks daugiau rungtynių, ji taps arimu.
Be to, ar vien iš meilės futbolui LFF perėmė nemažų investicijų pareikalavusį ir tapusį patrauklų dabar jau neegzistuojančios komandos turtą? Norėdami atsakyti į šį klausimą, prisiminkime dvejų metų senumo istoriją.
Klubai protestavo
2008 m. lapkričio 28 d. "Vėtra" su Klaipėdos "Atlantu", Marijampolės "Sūduva", Vilniaus "Žalgiriu", FBK "Kaunas" ir FBK "Šilutės sportas" pasirašė kreipimąsi į LFF vykdomąjį komitetą.
"Nacionalinė futbolo klubų asociacija, išnagrinėjusi 2008 m. futbolo čempionatą, nustatė, kad pasitaikė šiurkščių šalies Futbolo federacijos pažeidimų:
1. Pažeistas šališkumo principas, atimant teisę iš Teisėjų asociacijos skirti teisėjus A lygos varžyboms. 2. Futbolo federacija, neatsižvelgdama į A lygos klubų interesus, neįtraukė į vykdomojo komiteto sudėtį nė vieno atstovo iš Nacionalinės futbolo klubų asociacijos. 3. Pažeidžiama transferų politika, nes futbolo jaunimo rinktinių treneriai neužsiima žaidėjų ugdymu, bet vykdo tiktai žaidėjų kaitų politiką pervedant žaidėjus iš vieno klubo į kitą.
Šie pažeidimai sudarė sąlygas nešvariam futbolo žaidimui. Dėl to kai kurių klubų žaidėjai ir jų vadovai dalyvauja lažybų kontorų žaidimuose ir įtraukia į tai futbolo teisėjus, trenerius bei žaidėjus. Tai apriboja futbolo vystymąsi ir menkina jo vardą visuomenėje.
Susidarius tokiai situacijai, klubų vadovai nemato galimybių toliau dalyvauti LFF organizuojamuose Lietuvos futbolo čempionatuose ir turnyruose", – rašė kreipimosi autoriai.
Po šio kreipimosi trys klubai paliko A lygą. "Vėtra" nepasitraukė, bet LFF strategams akivaizdžiai nepatiko, kad Vilniaus klubas dalyvavo maište prieš federaciją.
LFF atsako "Vėtra" sulaukė prieš šių metų A lygos čempionatą – iš komandos buvo atimti 6 taškai dėl finansinių įsipareigojimų nevykdymo. Vėliau klubas papildomai neteko dar 3 taškų ir buvo pašalintas iš čempionato. Tačiau ir to nepakako. Reikėjo perimti ir "Vėtros" stadioną.
Sutartis už nugaros
Ieškodama finansinio partnerio stadionui ir jo infrastruktūrai plėtoti, 2005 m. "Vėtra" perleido stadioną UAB "DnB Nord Lizingas" ir nuo tų metų vykdė finansinius įsipareigojimus.
Klubas siekė išsipirkti stadioną ir jo infrastruktūrą, tačiau dėl krizės 2010 m. pateko į sudėtingą finansinę padėtį. Susidarė įsiskolinimų žaidėjams ir išperkamosios nuomos įmonei.
"Padėtis buvo sudėtinga, bet ne beviltiška. "DnB Nord" bankui garantavau, kad iki šių metų pabaigos grąžinsime visą "Vėtros" skolą. Mums pavyko susitarti su viena banko institucija, patikėjusia "Vėtros" klubo perspektyva ir pasiryžusia padengti mūsų klubo skolą. Spalio 22 d. gavome patvirtinantį raštą dėl reikiamos sumos finansavimo. Po trijų dienų tą raštą gavo ir "DnB Nord" bankas. Tačiau mūsų entuziazmas greit išblėso. Derybos su šiuo banku toliau nevyko, viskas buvo išspręsta už mūsų nugaros", – tvirtino "Vėtros" klubo įkūrėjas ir prezidentas Romas Stašauskas.
Jo teigimu, apie "Vėtros" skolos grąžinimą buvo pranešta ir LFF, tačiau ji susitarė su "DnB Nord" banku ir įsigijo "Vėtros" stadioną. Pasak R.Stašausko, šios sporto bazės kaina tikrai neatitinka realios rinkos kainos. Daugiau kaip 3 mln. litų, investuotų į stadioną ir jo infrastruktūrą, netekusiam "Vėtros" klubui, slegiamam finansinių įsipareigojimų, dabar užkirstos visos galimybės atgimti ir pritraukti rėmėjų.
Be stadiono ir skolingi
"Labai skaudu dėl to, kas įvyko. Jei būtume nesuradę reikiamos pinigų sumos, tada mūsų pretenzijos būtų nepagrįstos. Tačiau kai ateiname su pinigais ir norime grąžinti skolą, bankas kažkodėl jos neima.
Stadionas parduotas ne už rinkos, o už likutinės vertės kainą. Be to, beveik 1 mln. litų "pakabintas" ant mūsų organizacijos už baudą, neišmokėtą likutinę dalį, delspinigius ir kitus dalykus. Ši suma buvo įtraukta į pasiūlymą bankui, siūlėme dar 100 000 litų kaip moralinę kompensaciją už visus dalykus. Visa skola būtų grąžinta, atsiskaityta su žaidėjais ir klubo darbuotojais. Dabar jau stotume ant kojų, bet viskas sužlugdyta", – kalbėjo R.Stašauskas.
Klubas kreipėsi į vieną advokatų kontorą. Su tokiu atveju dar nesusidūrę teisininkai sprendžia, ką toliau daryti.
Raštu dėl negarbingų LFF veiksmų prieš "Vėtrą" informuoti ir Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Klemensas Rimšelis bei Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Žilvinas Šilgalis.
"Tokios aplinkybės verčia manyti, kad Lietuvos futbolo problemos yra lemiamos ne tiek išorinių ar struktūrinių priežasčių, kiek LFF vadovų veiksmų, pamiršusių, kad LFF ir jos organai privalo laikytis lojalumo, sąžiningumo ir sportiškumo, žaidimo pagal taisykles principų. Vargu ar LFF, kaip ir futbolas Lietuvoje, taps stipresnis, jei dar vienas klubas bus sužlugdytas dėl priežasčių, visai nesusijusių su sportu", – rašoma šiame dokumente.
"Kreipėmės ir į federaciją. Tikimės, kad gal dar pavyks susigrąžinti savo turtą. Šioks toks dialogas užsimezgė, bet bijau, kad jis gali būti tik dėl akių. Vilnius – nedidelis miestas, kalbos greitai sklinda. Girdėjome, kad už mūsų nugarų LFF atstovai jau kalba apie persikraustymą į "Vėtros" stadioną. Kodėl tada LFF prezidentas L.Varanavičius žiniasklaidos atstovams pareiškė, kad jis sutiktų atiduoti stadioną klubui už tą pačią įsigijimo kainą?" – sakė R.Stašauskas.
Pirmasis buvo "Vilnius"
"Vėtros" klubas – ne pirmasis ir turbūt ne paskutinis, išnykęs iš šalies futbolo žemėlapio. Toks pat likimas prieš kelerius metus ištiko ir kitą sostinės klubą "Vilnių".
Jo buvęs prezidentas Algimantas Breikštas įsitikinęs, kad klubas buvo sužlugdytas dėl to, kad jam atstovavo perspektyvūs futbolininkai, kurie sudarė pusę šalies jaunimo rinktinės.
"Federacijos funkcionieriai manė, kad tai aukso kasykla, todėl stengėsi sunaikinti klubą. Jie tikėjosi parduoti geriausius žaidėjus ir užsidirbti kokią kapeikėlę. Tačiau tų žmonių žinios apie futbolą buvo menkos. Jie nesuprato vieno dalyko – jaunimas kelis metus dar turėjo juodai padirbėti Lietuvos stadionuose, kad taptų gerais futbolininkais. "Vilnių" išdraskė, jaunus žaidėjus sugadino, o patys pinigėlių neužsidirbo", – kalbėjo A.Breikštas.
Paklaustas, kodėl "Vilniaus" klubas neatitiko licencijavimo reikalavimų, pašnekovas tik nusijuokė: "Licencijavimas – kaip antklodė: nori užsikloji, nori – nusikloji. Ten tiek punktų prirašyta, kiek jų nerasi Konstitucijoje ar kitame įstatyme. Man neliko jokios širdgėlos dėl futbolo. Anksčiau išgyvendavau, kovodavau, norėjau teisybės, geresnio teisėjavimo ir daug kitų gerų dalykų. Tačiau mano ir LFF nuomonės išsiskyrė, nes aš norėjau išspausti maksimalią kokybę iš to, ką Lietuvoje buvo įmanoma išspausti. LFF atstovai tik skleidžia propagandą, kad yra profesionalai. Buvusioje SSRS irgi reikėjo skleisti propagandą, nes galėjai likti be posto ir algos. Reikėtų federacijos vykdomojo komiteto narių paklausti, kiek jie savo pinigų skyrė futbolui. Manau, kad dešimt ar daugiau kartų mažiau, negu gavo."
Stadionas turi būti grąžintas savininkams
Algimantas Liubinskas, buvęs Lietuvos futbolo rinktinės vyriausiasis treneris, Vilniaus miesto savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas
Ši istorija turi pasibaigti futbolo naudai. Spaudoje LFF prezidentas L.Varanavičius pareiškė, kad sutiktų grąžinti stadioną "Vėtrai", jei jos prezidentas R.Stašauskas sumokės tiek, kiek federacija skolinga bankui už šį turtą. Taip ir turėtų būti. R.Stašauskas daug nuveikė, investavo lėšų, kad "Vėtra" turėtų jaukų, gerai prižiūrėtą futbolo stadioną. Jį atimti būtų nelogiška ir nesąžininga. Federacija galėtų valdyti stadioną tik tuo atveju, jei kas konkrečiai pareikštų, kad toje vietoje nori statyti gyvenamuosius ar kitos paskirties pastatus. Tačiau stadionas turi tarnauti tiktai futbolui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Fantastiškas tinklininkių žygis tęsiasi: trečia pergalė iš eilės ir kelialapis į finalą
Lenkijoje vykstančiame pirmajame Europos jaunių (iki 16 metų) merginų tinklinio čempionato atrankos etape – EEVZA čempionate – puikų pasirodymą tęsia Lietuvos rinktinė. ...
-
Seserys A. ir A. Butkutės: medalių mes neskaičiuojame1
Iš pasaulio šotokan karatė čempionato su medaliais grįžusios seserys Andrėja ir Austėja Butkutės žino, kad nuo prasto maisto jos tampa lėtesnės, o praleista treniruotė atitolina nuo tikslo. ...
-
2025-ųjų sausį pradės įkaitusiose dykvietėse1
Dakaro raliui ruošiasi rekordinis Lietuvos lenktynininkų desantas: kitąmet Saudo Arabijoje ketina startuoti keturiolika mūsų šalies atstovų, tarp jų yra šių bekelės varžybų debiutantų. ...
-
A. Baronas lieka vadovauti Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijai
Ketvirtadienį vykusiuose Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos (LŠPF) prezidento rinkimuose, surengtuose Kaune, antrai kadencijai buvo perrinktas Aistis Baronas. ...
-
„Kauno sporto apdovanojimai 2024“: laukiama sporto favoritų nominacijų
Septintą kartą skelbiami geriausių Kauno miesto atletų, komandų, trenerių, sporto renginių ar naujai sužibėjusių talentų rinkimai. ...
-
LTOK prezidentė apie A. Reed suteiktą pilietybę: tai svarbi pergalė už ledo arenos ribų2
Šalies prezidentui Gitanui Nausėdai suteikus Lietuvos pilietybę ledo čiuožėjai Allison Reed, viena pirmųjų į šį sprendimą sureagavo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. Pasak jos, tai svarbi L...
-
G. Nausėda suteikė pilietybę ledo šokėjai A. Reed15
Prezidentas Gitanas Nausėda suteikė Lietuvos pilietybę šokėjai ant ledo Allison Reed (Elison Ryd) – šalies vadovas ketvirtadienį pasirašė tą numatantį dekretą. ...
-
E. Čechas Italijoje pagerino Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku rekordą
Italijos Bormio mieste surengtame antrajame ISU Pasaulio jaunimo greitojo čiuožimo trumpuoju taku taurės etape naują Lietuvos suaugusių rekordą užfiksavo Ernestas Čechas. ...
-
Bokso ringe jėgą įrodė ne visi favoritai
Lietuvos bokso rinktinėje naujame olimpiniame cikle bus ir naujų, ir gerai pažįstamų veidų. Tai parodė Kaune keturias dienas griaudėjęs šalies bokso čempionatas, kuriame netrūko staigmenų ir skambių sugrįžimų. ...
-
Sėkmingas biatlonininkių testas Norvegijoje: Italijos legenda liko už L. Žurauskaitės nugaros1
Savaitgalį Šjušene (Norvegija) vyko biatlono sezono atidarymo „Skiskyting“ varžybos, kuriose Norvegijos elitui iššūkį bandė mesti Italijos, Belgijos, Slovakijos, Lenkijos bei Lietuvos biatlonininkės. ...