Iš Europos petankės čempionato – su bronzos medaliais: padarėme daugiau nei tikėjomės

Įvairios emocijos

Buvusiai sporto pedagogei, docentei E.Karbočienei tai jau trečias tokio formato čempionatas. „Pavasarį dalyvavome Danijoje (Kopenhagoje) vykusiame pasaulio čempionate, tačiau pasirodėme kukliai.  Į šį čempionatą, – prakalbo šiaulietė apie bronzinį pasirodymą, – vykau tikėdamasi geresnių rezultatų, bet medalių tikrai nesitikėjau. Žinojau, kad I.Bagdanavičienė tikrai labai gera žaidėja, todėl kruopščiai varžyboms ruošiausi, treniravausi“.

E.Karbočienė papasakojo, kaip kopė pusfinalio link: „Iškovotos trys pergalės kvalifikaciniame žaidime atvėrė kelią į aštuntfinalį, kurį prieš Latvijos komandą laimėjom 13:7. Tuomet ir pajutau, kad reikia dar pastangų norint laimėti ketvirtfinalį  prieš Suomijos komandą. Buvo įtemptos ir ilgos (apie dvi valandas ) trukusios varžybos, kurios baigėsi rezultatu 13:10 mūsų  pergale“.

„Išgyvenom įvairių emocijų, – tęsė šiaulietė, – bet puikaus partnerės žaidimo, tinkamų sprendimų ir jų išpildymo, dėmesio koncentracijos ir bendrų pastangų dėka atkeliavom į pusfinalį. Pusfinalyje pranašesnės buvo Monako žaidėjos. Bet žaisti pagrindinėje arenoje, kur tave palaiko šimtai petankės gerbėjų didžiulis džiaugsmas ir įsimintinos emocijos“.

Pusfinalyje Lietuvos dvejetas 2:13 nusileido Monako duetui ir iškovojo bronzos medalius, o tai – „superįvykis Lietuvos petankės istorijoje“.

Banguotas, bet profesionalus

I.Bagdanavičienė pasakojo, kad jos orientyras buvo prieš mėnesį vykusio Europos moterų trejetų čempionato rezultatai: tuomet pirmą kartą Lietuvos moterų rinktinei pavyko patekti į 16-uką ir galutinėje įskaitoje užėmė 9 vietą.

Žaidimą pakeliui į bronzą ji apibūdino kaip banguotą, bet profesionalų. „Sekėsi tai geriau, tai blogiau, bet išlaikėme motyvaciją, susikaupimą, šaltą protą, nenuvertinome nė vieno varžovo ir su visais kovojome iki pabaigos. Padarėme daugiau nei tikėjomės“, – džiaugsmo neslėpė žaidėja,  gimusi ir augusi Birštone, bet dabar su vyru gyvenanti Prienų rajone. 

Europos moterų dvejetų petankės pirmenybės surengtos pirmą kartą.  Čempionate žaista ir vyrų bei moterų vienetų bei mišrių dvejetų rungtis.

Nesužibėjo, bet užsikabino

Bronzinio dueto planuose – trumpas poilsis ir siekis toliau treniruotis ir tobulėti, „kad tai nebūtų pirmas ir paskutinis medalis“. 

„Noriu asmeniškai savo patirtimi ir pasiekimais įkvėpti kitas Lietuvos petankės bendruomenės (ir dar neprisijungusias prie jos) moteris burtis į treniruotes ir siekti aukso. Mūsų rezultatas parodė, kad tikslingai dirbant anksčiau ar vėliau svajonės išsipildo“, – drąsinopardavimų vadybininke dirbanti I.Bagnavičienė, pati petanke susidomėjusi visiško atsitiktinumo dėka.

Prieš trylika metų tėčio draugų komandoje susirgo vienas iš žaidėjų, kurį ir buvo paprašyta pakeisti. „Tame turnyre užėmėme paskutinę vietą, bet jau tada supratau, kad šis azartiškas sportas labai įtraukia ir lavina daug asmeninių žmogaus savybių, tokių kaip koncentracija, susikaupimas, tolerancija, visapusiškumas, bendravimas ir bendradarbiavimas komandoje, ištvermė ir pan. Šios savybės padeda ne tik sporte, varžybose, bet ir darbe, gyvenime. Sužavėjo pati petankės atsiradimo istorija ir plati geografija – tarptautinių turnyrų ir čempionatų dėka suradau draugų ir bendraminčių visame pasaulyje“, – vardijo moteris.

E.Karbočienės kaip petankės žaidėjos karjera taip pat prasidėjo ne itin sėkmingai. Pirmame turnyre prie devynerius metus ji su komanda užėmė  priešpaskutinę vietą, tačiau žaidimas, jo atmosfera, emocijos paskatino ieškoti kitų žaidėjų sėkmės priežasčių ir sekti jų pavyzdžiu.

„Neužilgo pasirodė rezultatai, o tai dar daugiau stimuliavo žaisti. Petankės sportas tuo ir patrauklus, kad yra visapusiškas, labai techniškas, reikalaujantis įvairių žmogaus  gebėjimų.  Be to, jis daugiau vasaros sportas, vykstantis atvirame ore. Žaidimo metu vyksta psichologinė ir techninė bei taktinė kova tiek su priešininku, tiek su pačiu savimi. Esu laiminga, kad galiu žaisti, dėkoju  komandos draugei Irmai, komandos vadovei Doringai Burneikienei, šeimai  už palaikymą ir patarimus bei petankės bendruomenei, kuri domėjosi,  mus palaikė, tikėjo mūsų sėkme“, – dėkojo šiaulietė.

„Kiekvienas, kuris mano, kad sportas ne jam – tegul prisijungia prie Lietuvos petankės asociacijos petankistų bendruomenės ir visiškai pakeis nuomonę apie sportą“, – agitavo išbandyti I.Bagdanavičienė.