„Baltija“ - čempionė. Ateitis - miglota
Kaip ir buvo pranašauta, miesto futbolo pirmenybių čempione tapo „Baltija“.
Prano Ivaškevičiaus treniruojama bendrovės „Baltijos“ laivų statyklos komanda surinko 22 taškus ir dar iki pirmenybių pabaigos užsitikrino aukso medalius.
Sidabras atiteko „Plikiams“ (20 taškų), o šit dėl bronzos apdovanojimų dar turės tarpusavyje pasirungti „Argus“ (11 taškų) ir „Glestum“ (10 taškų). Taigi be medalių liks tik viena komanda, nes pirmenybėse dalyvavo tik... keturios ekipos.
Kaip besuksi, kaip bežiūrėsi, - mažoka. Stačiai reikėtų šaukti iki pamėlynavimo, bet kad niekas pavojaus varpų nemuša. Miesto sporto vadai, atrodo, tik didžiuoju sportu rūpinasi ir yra paskendę finansiniuose rūpesčiuose. Klaipėdos apskrities ir miesto futbolo federacija, kaip matyti, tenkinasi tokia padėtimi, kokia yra dabar.
Kada žmogui sportuoti, jei ne jaunystėje! O jūs tik pažiūrėkit, kas pas mus dedasi. Klaipėdoje yra net aštuonios aukštosios mokyklos: du universitetai – Klaipėdos bei Lietuvos krikščioniškojo fondo aukštoji mokykla ir dar šešios kolegijos. Ir nė viena iš jų neturi savo futbolo komandos. Pridėjus dar šešias profesines mokyklas, Aukštesniąją policijos mokyklą, pasienio saugotojus ir karo jūrininkus – štai jau net 17 potencialių komandų galėtų rungtyniauti miesto pirmenybėse. Žaistų jose vidutiniškai nuo 18 iki 23 metų vyrai. Pati jėga, pats noras sportuoti, rungtyniauti!
Bet nėra nei šito reikalo skatintojų, nei entuziastų, kurie imtųsi organizacinio darbo, kaip kadaise „Sirijaus“ gamykloje ėmėsi jau amžinatilsį Romas Šiupinys, atvedęs komandą iš miesto iki Lietuvos pirmenybių. Kaip tokiais atvejais sakoma, iš nieko nukalė komandą.
Ir vėl lenda yla iš maišo: pagrindiniu futbolo skatintoju ir organizatoriumi turėtų būti Klaipėdos apskrities ir futbolo federacija.
Akivaizdu, kad ji neapžioja šito kąsnio. Tai galgi vertėtų pasvarstyti tokį variantą – imti ir padalinti tą jungtinę federaciją į dvi atskiras. Viena rūpintųsi miesto futbolo reikalais, kita – apskrities. Tai, manyčiau, yra nesunkiai padaromas dalykas. Tik vėlgi – kas šito imsis, jei visiems gerai, kaip dabar yra.
Anksčiau buvę „Granito“, „Atlanto“, „Sirijaus“ ir „Aro“ futbolininkai, baigę profesionalų karjerą, ėjo žaisti į miesto pirmenybes. Noras žaisti buvo didesnis už nuspardytas kojas, ištampytus raiščius, braškančius kelius ar maudžiančią nugarą.
„Baltijoje“ žaidė buvęs Lietuvos rinktinės kapitonas Saulius Mikalajūnas, andainykščiai „Atlanto“ žaidėjai Kęstutis Pečiulis ir Raimondas Vainoras (dar ir dabar žaidžia), „Nesėje“ rungtyniavo Vladas Grigaravičius, „Klasco“ spalvas gynė atėję iš „Sirijaus“ Valerijus Kiseliovas, Andrejus Bojarinovas ir kiti. Už „Plikių“ komandą ir šiandien išeina rungtyniauti daugkartinis Lietuvos čempionas Vidas Dančenka.
Tokių, kaip jis, - ne vienas. „Argus“ dar tebežaidžia buvę meistrų komandų žaidėjai Rolandas Bubliauskas, Audrius Žuta, Romas Volungevičius, Saulius Atmanavičius ir kiti. O kaip nepaminėti, kad „Argus“ vartuose stovėjo plačiai žinomas futbolo meistras Algimantas Briaunys, o puolėju žaidė... Vacys Lekevičius, saugu plušo Igoris Pankratjevas.
Kas tuo norėta pasakyti ir akcentuoti? Ogi tai, kad žalias jaunimėlis, atėjęs žaisti į miesto pirmenybes, turėtų iš ko pasimokyti meistriškumo ir gudrybių.
Bet kad nėra kam tą jaunimą atvesti į futbolo aikštę. Štai kur didžiausia mūsų bėda, gėda ir apsileidimas. Tiesiog srutinas dalykas, jau išplaukęs į paviršių.
Naujausi komentarai