- LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors irklentės populiarėja, Lietuvoje jos dar nėra pasiekusios net populiarėjimo pradžios. Taip mano vandens sporto entuziastas Girmantas Neniškis. „Lietuvoje irklentės dar nėra pasiekusios net pradinės populiarėjimo stadijos. [...] Žmonių, turinčių irklentes, daugėja, bet jų dar nėra tiek daug, kad tai būtų masinis užsiėmimas“, – LRT RADIJUI sako G. Neniškis.
Kitas irklenčių entuziastas Ignas Kazlauskas pripažįsta, kad kartais gali išgąsdinti irklenčių kainos, nes jos nėra labai mažos. Jis pabrėžia, kad įsigyti irklentę kainuoja mažiau, nei užsiimti kitomis vandens sporto šakomis, o, saugant ir prižiūrint inventorių, juo galima džiaugtis labai ilgai. Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad lietuviams irklentė neturėtų būti svetima, nes ji – tarsi modernus luotas.
Tinka bet kokiame vandens telkinyje
Anot I. Kazlausko, prieš penkerius metus apie irklentes Lietuvoje žinojo tik užkietėję vandens sporto entuziastai – tie, kurie plaukiojo burlentėmis, banglentėmis. Jo teigimu, seniau daugeliui žmonių būtų buvę sunku paaiškinti, kas apskritai yra irklentė. „Irklenčių sportas labai jaunas. Amerikoje pagrindinis lūžis įvyko tik 2007 m. Žinoma, Europa šiose naujovėse atsilieka nuo Amerikos, o Lietuva – nuo Europos“, – tvirtina I Kazlauskas.
Jo aiškinimu, irklentė yra tiesiog moderni luoto interpretacija. Jis primena, kad lietuviai ir dauguma kitų tautų nuo seniausių laikų plaukiojo luotais, taigi tai nėra visiškai svetima. „Tai darė ir Afrikos tautos. Visos civilizacijos, kurios gyveno arba dirbo, medžiojo šalia vandens, naudojosi panašiomis transporto priemonėmis. Irklentė tiesiog yra labai didelė banglentė, ant kurios stovima ir irkluojama kanojos tipo irklu“, – nurodo I. Kazlauskas.
Jam antrina ir G. Neniškis, kurio nuomone, irklentės yra vienas iš labiausiai prieinamų vandens sportų, nes tuo galima užsiimti bet kokiame vandens telkinyje. Be to, valdyti irklentę gali nesunkiai išmokti bet kokio amžiaus ir fizinio pasirengimo žmogus. Pasak G. Neniškio, tai yra pagrindinės priežastys, kodėl šis vandens sportas taip sparčiai populiarėja ir Lietuvoje.
„Galima tuo užsiimti jūroje – gaudyti bangas. Galima plaukti prieš srovę arba pasroviui upėje, galima plaukti ežere. Tai – vienas pagrindinių aspektų, kuo irklentė skiriasi nuo burlenčių, jėgos aitvarų. Realybė yra tokia, kad visame pasaulyje žmonės medžioja vėją ir laukia vėjuotų dienų, tačiau, jų belaukiant, galima veikti kažką kito. Tai – pagrindinis impulsas, dėl kurio pradėjo populiarėti irklentės“, – sako G. Neniškis.
Havajams prilygsta Kuršių nerija
G. Neniškis atkreipia dėmesį, kad, norint plaukioti skirtingais vandens telkiniais, derėtų pasidomėti irklenčių paskirtimis, nes ne visos irklentės pritaikytos plaukioti bet kur. Jis pateikia pavyzdį, kad irklenčių profesionalai pasaulyje gaudo net ir 10 metrų aukščio bangas, tačiau tam reikalingos specialios irklentės.
„Pas mus Lietuvoje tokių bangų nėra, bet tikrai yra entuziastų, kurie važiuoja prie jūros kiekvieną dieną, kai tik pamato gerą bangų prognozę. Lygiai taip pat savo malonumui galima plaukioti ežeruose, pavyzdžiui, Trakuose, netoli Vilniaus, Kauno mariose, upėse“, – siūlo G. Neniškis.
I. Kazlauskas tikina, kad Havajuose labai populiarus plaukimas pavėjui, o Lietuvoje tam puikiai tinka Kuršių marios, tačiau perspėja, kad, norint tam pasiryžti, reikia turėti patirties, išmokti „skaityti“ vandenį, teisingai suplanuoti dideles distancijas, įvertinti savo galimybes.
„Ištvermės sportas dar nelabai išsivystęs Lietuvoje. Tuo galima užsiimti bet kokiame vandens telkinyje: atviroje jūroje, ežere, upėje. Tai – sporto rūšis, kur sportininkai irkluoja ilgas distancijas“, – priduria G. Neniškis.
Galima sutalpinti į kuprinę
Anot G. Neniškio, didžiausią perversmą irklenčių sporto padarė atsiradusios pripučiamos irklentės. Pašnekovo teigimu, anksčiau šia sporto šaka daugiausia domėjosi tie, kurie jau turėjo galimybę persivežti irklentes. Tačiau, turėdamas pripučiamą irklentę, žmogus ją gali tiesiog įsidėti į kuprinę ir keliauti į pasirinktą vietą.
„Kai atsirado galimybė turėti kompaktišką, pripučiamą lentą, kurią tu gali susipakuoti, įsidėti į kuprinę ir su ja skristi, važiuoti traukiniu, šis sportas labai sparčiai pradėjo populiarėti visame pasaulyje“, – tikina G. Neniškis.
Pasak I. Kazlausko, irklentės nėra itin pigios, tačiau, lyginant su kitomis vandens sporto šakomis, pavyzdžiui, jėgos aitvarais, jos gana nebrangios ir ilgaamžiškesnės, nes aitvarai plyšta, juos reikia dažniau keisti.
„Nusipirkus irklentę, prižiūrint, tausojant, ja galima labai ilgai džiaugtis. Be to, patys naujausi irklenčių modeliai labai dažnai turi ir lizdus burėms, todėl, nusipirkę pripučiamą irklentę, galite įsistatyti burę ir turėti puikią rekreacinę burlentę. Tai taip pat atpigina vandens pramogas“, – įsitikinęs I. Kazlauskas.
Tinka ne tik plaukioti
I. Kazlauskas atkreipia dėmesį, kad irklentės gali būti panaudojamos ne tik plaukioti. Ant jų vandenyje vyksta ir jogos užsiėmimai, mankštos. Šio sporto entuziasto aiškinimu, irklenčių joga daug naudingesnė, nes įsitempia giliųjų raumenų grupės.
„Dažniausiai bent jau paprastesni jogos pratimai ant irklentės atliekami neatsistojus. Daryti pratimus ant irklentės yra sudėtingiau, nei tiesiog daryti pratimus, bet išmokti atsistoti ant irklentės labai paprasta – kojos dreba tik 15 minučių“, – tikina I. Kazlauskas.
G. Neniškio nuomone, Lietuvoje irklentės dar nėra pradėjusios populiarėti, nes tik šiais metais Lietuvoje pradėjo veikti keli nuomos punktai. „Lietuvoje irklentės dar nėra pasiekusios net pradinės populiarėjimo stadijos. [...] Žmonių, turinčių irklentes, daugėja, bet jų dar nėra tiek daug, kad tai būtų masinis užsiėmimas“, – teigia G. Neniškis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Fantastiškas tinklininkių žygis tęsiasi: trečia pergalė iš eilės ir kelialapis į finalą
Lenkijoje vykstančiame pirmajame Europos jaunių (iki 16 metų) merginų tinklinio čempionato atrankos etape – EEVZA čempionate – puikų pasirodymą tęsia Lietuvos rinktinė. ...
-
Seserys A. ir A. Butkutės: medalių mes neskaičiuojame1
Iš pasaulio šotokan karatė čempionato su medaliais grįžusios seserys Andrėja ir Austėja Butkutės žino, kad nuo prasto maisto jos tampa lėtesnės, o praleista treniruotė atitolina nuo tikslo. ...
-
2025-ųjų sausį pradės įkaitusiose dykvietėse1
Dakaro raliui ruošiasi rekordinis Lietuvos lenktynininkų desantas: kitąmet Saudo Arabijoje ketina startuoti keturiolika mūsų šalies atstovų, tarp jų yra šių bekelės varžybų debiutantų. ...
-
A. Baronas lieka vadovauti Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijai
Ketvirtadienį vykusiuose Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos (LŠPF) prezidento rinkimuose, surengtuose Kaune, antrai kadencijai buvo perrinktas Aistis Baronas. ...
-
„Kauno sporto apdovanojimai 2024“: laukiama sporto favoritų nominacijų
Septintą kartą skelbiami geriausių Kauno miesto atletų, komandų, trenerių, sporto renginių ar naujai sužibėjusių talentų rinkimai. ...
-
LTOK prezidentė apie A. Reed suteiktą pilietybę: tai svarbi pergalė už ledo arenos ribų2
Šalies prezidentui Gitanui Nausėdai suteikus Lietuvos pilietybę ledo čiuožėjai Allison Reed, viena pirmųjų į šį sprendimą sureagavo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. Pasak jos, tai svarbi L...
-
G. Nausėda suteikė pilietybę ledo šokėjai A. Reed15
Prezidentas Gitanas Nausėda suteikė Lietuvos pilietybę šokėjai ant ledo Allison Reed (Elison Ryd) – šalies vadovas ketvirtadienį pasirašė tą numatantį dekretą. ...
-
E. Čechas Italijoje pagerino Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku rekordą
Italijos Bormio mieste surengtame antrajame ISU Pasaulio jaunimo greitojo čiuožimo trumpuoju taku taurės etape naują Lietuvos suaugusių rekordą užfiksavo Ernestas Čechas. ...
-
Bokso ringe jėgą įrodė ne visi favoritai
Lietuvos bokso rinktinėje naujame olimpiniame cikle bus ir naujų, ir gerai pažįstamų veidų. Tai parodė Kaune keturias dienas griaudėjęs šalies bokso čempionatas, kuriame netrūko staigmenų ir skambių sugrįžimų. ...
-
Sėkmingas biatlonininkių testas Norvegijoje: Italijos legenda liko už L. Žurauskaitės nugaros1
Savaitgalį Šjušene (Norvegija) vyko biatlono sezono atidarymo „Skiskyting“ varžybos, kuriose Norvegijos elitui iššūkį bandė mesti Italijos, Belgijos, Slovakijos, Lenkijos bei Lietuvos biatlonininkės. ...