Apie sportą – it nuvarytą kuiną
Mūsų miesto sportas panašus į nuvarytą kuiną.
Pašokinėkime prisiminimų kupsteliais ir įsitikinsime, kad taip ir yra.
Futbolas garsino Klaipėdą
Gerai prisimename tuos laikus, kai Miesto centrinis stadionas (buvęs „Žalgirio“) ūžė kaip bičių avilys. Futbolas – sporto karalius ir Klaipėdoje jis tvirtai karaliavo: sirgaliai daug metų skanavosi „Atlanto“ meistrų žaidimu, plojo „Granito“ ir „Sirijaus“ futbolininkams, daugkartiniams Lietuvos čempionams.
Net miesto futbolo pirmenybėse kasmet dalyvaudavo per dešimt komandų. Dabar – vos keturios (!). Tai ar galima kalbėti apie meistriškumą (ach, kaip mes norime, kad Klaipėdos futbolininkai vėl lyderiautų Lietuvoje!), jei nėra masiškumo?!
Nenori – priversime!
Galva neišneša, kodėl miesto pirmenybėse nedalyvauja Futbolo mokyklos komanda. Kas jau kas, bet Sporto ir kūno kultūros skyrius, kuris ir vadovauja minėtai mokyklai, šitą nešvankų reikalą akimoju gali padaryti švankiu.
„Nedalyvausit – negausit papildomų lėšų!“ - tik tiek tereikėtų pasakyti Futbolo mokyklos direktoriui Antanui Adomynui – ir komanda kaip zet kitądien išsirikiavusi stovėtų futbolo aikštėje.
Paaiškinsiu: sporto centrai ir mokyklos, be vadinamųjų bazinių lėšų, dar kasmet gauna ir papildomų. Štai čia pasirodo ne tik miesto tarybos, bet ir Sporto ir kūno kultūros skyriaus, kaip tų papildomų pinigų skirstytojo, galybė. Galiu pinigėlių duoti tiek, bet galiu duoti ir mažiau arba visai jų neduoti. Centrai ir sporto mokyklos tų papildomų lėšų laukia kaip manos iš dangaus. Nes lėšos lemia viską – sportininkų varžybas, keliones, stovyklas, maitinimą, inventorių ir t.t. Galų gale visa tai išvirsta į rezultatus. Trumpai brėžiant, lėšos lemia ir rezultatus, sporto centro ar mokyklos pasiekimus ir prestižą, trenerių kategorijas ir uždarbį.
Podraug ėjo ir rankinis
Varom barelį toliau.
Daug metų „Maisto“ rankininkai, vadovaujami Vytauto Marozo, lyderiavo šalyje – buvo čempionai ir prizininkai, mūsų vyrai patikimai žaisdavo ir už Lietuvos rinktinę.
Dabartinis „Dragūnas“ tuometiniam „Maistui“ - neįžeidžiant - nė iš tolo prilygti negali.
Pakirstos „Kuršių“ jėgos
Paimkim kad ir tuos pačius regbininkus. 1998 ir 1999 metais „Kuršių“ vyrai laimėjo pirmenybių bronzos medalius. Per „Kuršių“ gyvavimo 25-metį liejosi optimistinės ir marmeladinės kalbos: kad kilsim dabar į kalną, tai kilsim. Duosim visiems į skudurus, kad net plunksnos skraidys! Garsiavosi visai pamiršdami, kad žodžiais kailinių nepasiūsi.
Tad ir duoda. Duoda taip, kad net iškrito iš aukščiausiojo diviziono (o ten žaidžia net trys Šiaulių komandos!). „Kuršiai“ dabar rungtyniauja tik su kaimų komandomis, anot vieno šmaikštuolio, - Gelgaudiškio „Spartaku“, Priekulės „Vingiu“ ir Ariogalos „Melioratoriumi“. Ta proga kaip čia nepaminėsi, kad Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėjas Irenijus Zaleckis pats buvo puikus regbininkas. Negi jam išblėso meilė regbiui, netgi nesukyla ambicijos?
Tik bildėjo kanopos
O kaip garsėjo legendinio trenerio Petro Abelkio treniruojami graikų ir romėnų imtynininkai! Klaipėdos komanda daug metų guldė ant menčių Vilniaus ir Kauno atletus, mūsų vyrai laimėdavo prestižinius tuometinės Sovietijos turnyrus, pelnydavo sporto meistrų vardus. Uostamiesčio imtynininkai ar tik ne visą dešimtmetį buvo niekam neįkandamas riešutas. Kai išeidavo ant kilimo stipruoliai Jonas Gudaitis, Algis Limantas, Albinas Šiukšteris, Vladimiras Krutko, Jonas Ruškys, Aleksandras Aniščenkovas, Jonas Saladžius ir kiti vyrai, žiūrovai šitaip juokaudavo:
- Žiūrėkit, tuoj subildės kanopos!
Ir jos subildėdavo, kai mūsiškis patiesdavo ant kilimo varžovą.
Dabar mūsų imtynininkai nė iš tolo neprilygsta anoms garsenybėms ir retai bildina varžovų kanopas.
Vos nepamiršau: 1971 metais Lietuvos 5-ojoje spartakiadoje klaipėdiečiai romėnų ir graikų imtynininkai laimi 1-ąją komandinę vietą, iškovodami 7 aukso, 2 sidabro ir 1 bronzos medalį. Visi 10 atletų tapo medalininkais. Tai buvo įspūdinga ir nepakartojama pergalė!
Ko gero, ji daug lėmė, kad vėliau buvusio miesto vykdomojo komiteto pirmininko Alfonso Žalio dėka buvo pastatyta Imtynių mokykla Mažajame Kaimelyje.
Visų nesuminėsi
Kaip neprisiminti Narsučio Dumbausko treniruojamų dviratininkų – olimpinių čempionų ar Liudo Mileškos irkluotojų, kurių valtys sėkmingai skrodė Europos ir pasaulio pirmenybių vandenis. Visų čia nesuminėsi.
Be idėjų ir iniciatyvos
Bet visa tai – jau praeitis, kuri pasiduoda vertinimui. Bet mums rūpi sporto dabartis, kuri neaiški, kuri jaudina ir neramina. Ir tai suprantama: visuomenė jautri sportui, nes jis ją domino ir visad domins.
Dabartinė miesto sporto padėtis liūdna, pasigendama iniciatyvos ir naujų drąsių idėjų pirmiausia iš Sporto ir kūno kultūros skyriaus, o iš savivaldybės – reiklumo skyriui. Miesto sporto gyvenime jaučiamas apsileidimas. Ir jokios darbo kontrolės, objektyvaus jo vertinimo. Tarytum būtų vadovaujamasi posakiu: „Kaip yra – taip ir gerai“.
Bet kažkas kažkada juk turės pūkštelt akmenį į šitą prižėlusią kūdrą, kažkas kilniems sporto tikslams turės įpūsti gyvastį. Nes jau baigiam prieiti liepto galą...
Naujausi komentarai