Apie duoklę Tėvynei
Galima prisiekti pranašo barzda, kad Lietuvos garbės pasaulio krepšinio pirmenybėse Japonijoje negins NBA žvaigždės Žydrūnas Ilgauskas ir “auksinis berniukas” Šarūnas Jasikevičius, taikliarankis Ramūnas Šiškauskas, žaidęs Italijoje, ir atakuojantis gynėjas (įžaidėjas) taip pat iš Italijos Rimantas Kaukėnas, kuris šiemet Lietuvos rinktinei labai reikalingas.
Vargu ar kas galėtų pasakyti, ar Ž.Ilgauskas kada nors vilkėjo nacionalinės rinktinės marškinėliais. Atrodo, kad jis niekad jų ir nebuvo užsivilkęs. Ir jau vargu ar kada jau bevilkės. Ne kitaip, jam reikia vengti traumų ir apskritai saugoti sveikatą dėl Klivlendo “Cavaliers” klubo pergalių. Ką ten Lietuva, kai metai vis labiau primena, kad netrukus ims byrėti dribsmėlis. O juk dar galima užsidirbti kokį milijoną. Patriotizmu juk sotus nebūsi. Tik kas gali žinoti, gal ir gailisi Ž.Ilgauskas, kad taip nė karto ir nežaidė už Lietuvą?.. Žmogaus širdin juk neįlįsi...
Š.Jasikevičius irgi antri metai tik dėl jam vienam, atrodo, suprantamų priežasčių negali stoti po Lietuvos vėliava ir atiduoti duoklę Tėvynei. Šiemet jam sutrukdė vestuvės, kurioms ruošėsi net kelis mėnesius. Visai kaip meška riešutauti... Dėl įvairiausių šeimyninių priežasčių – o gal nuovargio? – prie Lietuvos nacionalinės rinktinės neprisidės nei Ramūnas Šiškauskas, nei Rimantas Kaukėnas. Tik tokiu atveju ar gali jie save vadinti krepšininkais – tikrais profesionalais? Čia didžiulis klaustukas, o apie patriotizmą ir duoklę Tėvynei net klausti nepatogu.
Yra toks lakus posakis: kai nenori, rasi priežasčių tam nenorui pateisinti. Anekdotu tapo pasakojimas, kad krepšininkui Mindaugui Timinskui Amerikoje reikėjo baldus savo namuose stumdyti, todėl jam nebuvo laiko kada rungtyniauti už Lietuvą.
Aišku, paviršutiniškai mąstant, viską galima paaiškinti materialine nauda ir krepšininkų nenoru ginti nacionalinę komandą, suversti tą begėdystę ant jo didenybės ilgo pinigo, kuris sutirpdo visus mūsų patriotiškumus, moralę ir meilę gimtam kraštui. Bet toks aiškinimas būtų per seklus, nes jis ne visuomet atliepia teisybę.
Štai ką tik pasibaigė pasaulio futbolo čempionatas, kuriame dalyvavo pirmojo ryškumo futbolo žvaigždės. Ką mes matėme: žaidė žvaigždės negalvodamos apie jokias traumas ar nuovargius, nes ne dėl milijono jie stovėjo ranką prie širdies pridėję, kai buvo grojami jų šalių himnai. Kiekvieno akyse švietė pasididžiavimas savo kraštu ir tauta. Kas be ko, klubuose futbolininkai uždirba nepalyginamai daugiau už krepšininkus, bet, nepaisant šito, jie visuomet pirmenybę teikia garbei atstovauti savo šaliai, kautis už ją. Išeina taip, kad krepšininkai mažiau nei futbolininkai myli savo tėvynę ir savo sporto šaką. Bet tai taikytina, žinoma, ne visiems ir, ko gero, toks palyginimas neturi rimto pagrindo. Antai žvaigždžių žvaigždė iš NBA vokietis Dirkas Novickis važiuoja kautis už Vokietiją už savo pinigus, pats susimoka privalomą draudimą. Tai jo pareiga ir laimė, jei norite, būti tarp tautos pašauktųjų. Taip elgiasi iškilūs žmonės – ir nebūtinai sportininkai.
Apie mūsų krepšininkų patriotizmą prašnekome todėl, kad tarp jų – daug šaliai ir tautai nusipelniusių iškilių vyrų lietuvių. Krepšininkai šiandien, ko gero, labiau matomi nei susikompromitavę politikai. Aišku viena: prestižą susigrąžinti sportininkui, kaip ir politikui – labai sunku.
Naujausi komentarai