Abejingumas Ledo arenos ateičiai

Abejingumas Ledo arenos ateičiai

Miesto savivaldybė, savo laiku nuo galimų privatizavimo netikėtumų išgelbėjusi „Žalgirio“ stadioną ir „Žalgirio“ sporto rūmus, gali prarasti Ledo areną.

Ledo ritulys atsigauna

Ar pastebėjote kaip nelauktai ir netikėtai atsigavo miesto ledo ritulys? Net dvi Klaipėdos komandos – „Sadvita“ ir „Kirai“ rungtyniauja Vakarų Lietuvos ledo ritulio turnyre „Žemaitijos taurė“, treniruojasi ir žaidžia „Skato“ vaikų klubas. Už tą malonumą ritulininkai moka iš savo kišenės, nes miestas šios sporto šakos nekultivuoja. Tiesa, Sporto ir kūno kultūros skyrius truputį paremia „Skato“ klubą, šiek tiek ritulininkams nubyra ir iš Lietuvos ritulio federacijos.

Tai kaip čia neprisiminsi prieš gerus du dešimtmečius garsėjusios Klaipėdos „Baltijos“ ledo ritulininkų komandos, kuri ant menčių guldė net elektrėniškius. Šviesaus atminimo Kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininkas Jonas Kiseliovas įrodė buvusiam Vykdomojo komiteto pirmininkui Alfonsui Žaliui, kad Klaipėdai būtina turėti ne tik gerą futbolo, bet ir ledo ritulio komandą. Ir žodis tapo kūnu. Buvo pastatytas Ledo maniežas (dabar vadinama Ledo arena), iš Rusijos pakviesti geri ledo ritulininkai. Jie dominavo Lietuvoje, rungtynių pasižiūrėti rinkdavosi daug žmonių.

Arena pavirto turgumi

O stojus Lietuvos nepriklausomybei ir į mūsų gyvenimą atėjus rinkos ekonomikai, buvo susigriebta, kad labai brangiai kainuoja Ledo arenos elektra, naudojama ledui šaldyti. Kaip prisiminė Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Ignas Pocius, paskui maniežas nelauktai pavirto turgumi ir tik apie 1998 metus pavyko turgininkus išprašyti lauk. Nuo tada Ledo arena panaudos pagrindais priklauso „Žalgirio“ sporto draugijai. Vienu metu – 2003-2005 metais čia vėl buvo pradėjusi veikti čiuožykla, bet vėliau ją nukonkuravo „Akropolis“.

Areną norima privatizuoti

Kaip sakė Klaipėdos „Žalgirio“ sporto draugijos pirmininkas Rimantas Vitkus, šalies „Žalgirio“ sporto draugija Ledo arenos irgi kratosi. Šiuo metu jau rengiami dokumentai arenai privatizuoti. Šiandien dar nėra aišku, kokios bus aukciono sąlygos ir ar jame dalyvaus „Žalgirio“ sporto draugija.

Savaime aišku, apmaudu būtų, jeigu miestas prarastų areną kaip sporto objektą. Savo laiku buvo galvojama čia įrengti teniso kortus, vėliau tos minties atsisakyta, o darbar vėl prie jos grįžtama.

Keista ar ne, bet jokio susidomėjimo arena nerodo futbolininkai. O sąlygos treniruotis ir varžytis čia būtų puikios. Ypač vaikams, jaunimui. Tereikėtų pakloti dirbtinę dangą – ir pirmyn.

Futbolo mokyklos direktorius Antanas Adomynas teigė, kad prieš keletą metų jis Sporto ir kūno kultūros skyriuje buvo kalbėjęs, jog Ledo areną būtų tikslinga atiduoti jauniesiems futbolininkams. Bet tuomet jam buvo paaiškinta, kad arenoje šeimininkauja „Žalgirio“ sporto draugija ir dar viena bendrovė, todėl ir geriausių norų turint ten patekti nėra jokių vilčių. Tokia ištarme tas pokalbis ir buvo baigtas. Bet šiandien gyvenimo ratas kitaip pasisuko: Ledo arenos lyg niekam ir nereikia. Šiandien nereikia, o ryt?

Sporto turtas tirpsta

Panaršykime dar savo atmintyje. O ta atmintis byloja štai ką: „Žalgirio“ sporto draugija mieste turėjo gražaus turto – „Žalgirio“ stadioną, „Žalgirio“ sporto rūmus, teniso kortus Skulptūrų parke ir Jachtklubą Smiltynėje. Teniso kortai ir Jachtklubas jau išslydo iš „Žalgirio“ rankų. Labai norėjo ši sporto draugija pasilikti sau ir „Žalgirio“ sporto rūmus, bet miesto vadovai parodė čia ne tik sumanumo, bet ir ryžto. Rūmai atiteko miestui ir šiandien vadinasi Klaipėdos kūno kultūros ir rekreacijos centras.

Ta proga prisiminkime ir „Žalgirio“ stadioną. Už jį savivaldybė „Žalgirio“ draugijai sumokėjo 400 tūkstančių litų. Šiandien Miesto stadionas – savivaldybės nuosavybė.

O šit kito sporto turto – Ledo arenos lyg ir norima atsikratyti. Sunku tokį požiūrį pavadinti toliaregišku.

Veterano godojimas

Buvęs ledo ritulininkas Kazimieras Budrys irgi keletą metų darbavosi arenoje, pasak jo, nuo ūkvedžio iki organizatoriaus. Jam gaila, kad arena pastaraisiais metais stūkso užkaltais langais, kad baigia suirti. Yra sporto turtas.

Kas galėtų paneigti, anot tos lakios profesoriaus ištarmės, kad pastatas papuvėlis specialiai neniokojamas tam, idant jį būtų galima pigiau ir lengviau per varžytynes parduoti? Kaip sakoma, boba iš ratų, ratams lengviau.

Tik ar sportui nuo to bus geriau – čia dar didelis klausimas. Protingos galvos jau dabar pranašauja, kad, pardavus areną, kaip sporto objektas ji žlugs. Pagyvensim – pamatysim.

K. Budrys prisiminė, kad vienu metu lyg ir būta norų atgaivinti ledo ritulį, paskui radosi kitas noras – įrengti čia teniso kortus.

Pasak K. Budrio, ledo aikštė čia buvusi nebloga, joje žaisdavo veteranai, būrėsi vaikų komandos, čiuožinėjo vakarais šiaip žmonės, bet atsiradusi „Akropolyje“ čiuožykla nukonkuravo areną. K. Budrys apgailestavo, kad miesto sporto vadovai į arenos žlugimą pasižiūrėjo pro pirštus. O jis jau buvo įkūręs ledo ritulio klubą „Gintarinė pačiūža“. Viskas nuėjo perniek.