Lietuvos futbolo pavasario dar teks palaukti

Pirmose 2020 m. Europos futbolo čempionato atrankos varžybų rungtynėse kovo 22-ąją lietuviai išvykoje 1:2 nusileido Liuksemburgui. Lietuvos futbolininkams nepavyko reabilituotis ir po kelių dienų vykusioje kontrolinėje dvikovoje su Azerbaidžanu. Baku vykęs mačas baigėsi nulinėmis lygiosiomis.

Prieš išvyką į Liuksemburgą naują trenerių štabą bei kandidatų į rinktinę sąrašą pristatęs 51 metų V.Urbonas užsiminė, kad jį tenkintų bet kokia pozityvi pirmųjų rungtynių baigtis: "Manau, kad mes būsime pasiruošę kautis dėl pergalės, bet pozityvus, teigiamas rezultatas irgi nebūtų mums blogai."

Tačiau pozityvia gaida pradėti 2020 m. Europos futbolo čempionato atrankos varžybų ciklo lietuviams nepavyko. Tiesa, 14 min. Lietuvos rinktinės kapitonas Fiodoras Černychas po Sauliaus Mikoliūno perdavimo pergudravo Liuksemburgo ekipos vartininką ir pasiuntė kamuolį į varžovų vartus. Išsiveržę į priekį lietuviai perleido iniciatyvą varžovams ir galiausiai buvo nubausti. 45 min. Vokietijos aukščiausios lygos "Mainz" klube žaidžiantis Leandro Barreiro Martinsas rezultatą išlygino, o 55 min. Japonijos aukščiausios lygos Ivato "Jubilo" klube rungtyniaujantis Gersonas Rodriguesas puikiu smūgiu į tolimą vartų kampą antrą kartą nuginklavo Lietuvos rinktinės vartų sargą Ernestą Šetkų. Nors po praleisto antrojo įvarčio lietuviai pradėjo žaisti aktyviau, išsigelbėti nesugebėjo ir buvo priversti susitaikyti su pralaimėjimu.

Po rungtynių V.Urbonas apgailestavo, kad pirmo kėlinio pabaigoje praleistas įvartis pakeitė žaidimo eigą.

Nors ir pralaimėjome, bet aš mačiau žaidėjų pastangas, norą įrodyti, jog jie nėra prastesni.

"Kai laikėmės drausmės ir disciplinos gynyboje, kontratakoje sugebėjome pasiekti ir įvartį. Nors Liuksemburgo komanda daugiau kontroliavo kamuolį, sukūrė daugiau progų, mums pavyko drausmingai gintis. Vienas iš rungtynių lūžio taškų buvo "įvartis į rūbinę" paskutinę kėlinio minutę. Nors ir raginau žaidėjus, kad šioje situacijoje būtų atidūs, mums pritrūko dėmesingumo. Antrajame kėlinyje nebuvo kažko, kas nuliūdintų, bet antras praleistas įvartis buvo apmaudus, nes galėjome patys surengti gerą kontrataką, bet nebuvome atidūs pereidami iš atakos į gynybą. Davėme per daug laisvės apie baudos aikštelę buvusiems pavojingiems žaidėjams. Vis dėlto, nors ir pralaimėjome, bet mačiau žaidėjų pastangas, norą įrodyti, jog jie nėra prastesni. Rūbinėje jiems už tai padėkojau. Turėsime galimybę Vilniuje bandyti atsirevanšuoti, bet mums reikės rimtai pasiruošti", – sakė V.Urbonas.

Pirmą žingsnį ruošiantis galimam revanšui Lietuvos rinktinė žengė praėjusį pirmadienį, kai kontrolinėse rungtynėse lygiosiomis 0:0 sužaidė su Azerbaidžanu. Kitas Europos čempionato atrankos varžybų rungtynes Lietuvos rinktinė žais birželį. Birželio 7 d. lietuviai Vilniuje susitiks su Liuksemburgu, o birželio 10 d. atnaujins pažintį su Serbijos futbolo rinktine. Serbai praėjusį pirmadienį svečiuose lygiosiomis 1:1 sužaidė su Europos čempionais portugalais, o Liuksemburgo rinktinė antrose rungtynėse po atkaklios kovos 1:2 nusileido Ukrainai. Pergalingą įvartį smūgiu galva į savus vartus trečią teisėjo pridėto laiko minutę pelnė lietuvius nubaudęs Liuksemburgo rinktinės saugas G.Rodriguesas. Beje, pirmame ture ukrainiečiai savo aikštėje be įvarčių sužaidė su Portugalijos rinktine.

Liuksemburgas – Lietuva 2:1 (1:1)

Įvarčiai: 14 min. F.Černychas (0:1), 45 min. L.Martinsas (1:1), 55 min. G.Rodriguesas (2:1). Įspėti: 45+1 min. S.Mikoliūnas (Lietuva).

Lietuvos rinktinė: Ernestas Šetkus, Linas Klimavičius, Algis Jankauskas, Vaidas Slavickas, Rolandas Baravykas, Vykintas Slivka, Deimantas Petravičius (61 min. Nerijus Valskis), Mantas Kuklys, Fedoras Černychas, Arvydas Novikovas (56 min. Artūras Žulpa), Saulius Mikoliūnas (76 min. Justinas Marazas).

Atsargoje: Emilijus Zubas, Džiugas Bartkus, Mindaugas Palionis, Vytautas Andriuškevičius, Donatas Kazlauskas, Egidijus Vaitkūnas, Paulius Golubickas, Modestas Vorobjovas, Rimvydas Sadauskas.

KOMENTARAS

Kęstutis Latoža

Futbolo treneris

Gal prieš dešimtmetį mes ir galėjome skirstyti varžovus į grandus ir futbolo nykštukus, bet dabartinėmis sąlygomis žiūrėti iš aukšto į Liuksemburgą nebuvo jokio pagrindo. Dar prieš rungtynes žinojau, kad Liuksemburgas yra sustiprėjęs ir pavojingas varžovas, tikrai nebe ta komanda, kurią kažkada galėjome tikėtis užmėtyti kepurėmis. Vis dėlto laikai pasikeitė, pamatėme, kad Liuksemburgas yra galinga komanda, o po mūsų tai sužinojo ir Ukrainos rinktinė.

Kalbant apie Lietuvos ir Liuksemburgo rungtynes, turiu pasakyti, kad jos manęs nenustebino. Prieš rungtynes teko bendrauti su Valdu Urbonu, jis Trenerių tarybai pristatė savo žaidimo planą, viziją. Pastebėjau, kad futbolininkai bandė laikytis to plano, mėgino didelėmis pajėgomis gintis, žaisti paprasčiau, nerizikuoti. Tačiau gynyboje ir vėl nebuvo išvengta apmaudžių klaidų, nesisekė ir ilgiau palaikyti kamuolį, rengti pozicines atakas. Kita vertus, nemanau, kad dėl to kaltas trenerio pasirinktas žaidimo planas. Šiuo metu Lietuvos rinktinė negali diktuoti savo sąlygų jokiam varžovui, atvirkščiai, yra priversta taikytis prie varžovų žaidimo. Liuksemburgas ilgiau kontroliavo kamuolį, jam priklausė iniciatyva, tokia yra realybė. Iš tiesų, toks pat vaizdas buvo ir Edgaro Jankausko laikais. Gali kurti geriausius planus, įtikinėti žaidėjus, kad jie turi kontroliuoti žaidimą ir žaisti atvirą futbolą, bet tai likdavo tik žodžiais rungtynėms.

Nors prie rinktinės vairo stojo naujas treneris, bet žaidėjai liko tie patys. Tiesa, po kelerių metų pertraukos į rinktinę sugrįžo Saulius Mikoliūnas, pamatėme kelis jaunus futbolininkus – Paulių Golubicką ir Justiną Marazą. Bet rinktinės branduolys nepasikeitė. Todėl tikėtis kažkokių ryškių permainų žaidime ar rezultatuose taip pat nereikėtų. Aš asmeniškai kažkokių didelių pokyčių ir nesitikėjau. Manau, kad V.Urbonas yra realistas ir konstruoja žaidimą pagal turimų žaidėjų galimybes. Susitaikyti su realybe reikėtų ir mūsų futbolo specialistams, žurnalistams ir gerbėjams. Man susidaro įspūdis, kad mūsų futbolo bendruomenė nuo pat Lietuvos rinktinės gyvavimo pradžios puoselėja per didelius lūkesčius. Gal tai susiję su sovietmečio Vilniaus "Žalgirio" pasiekimais, gal tuos lūkesčius išpučia mūsų krepšininkų pergalės. Mes kažkodėl esame įsitikinę, kad ir futbolininkai turi žaisti Europos bei pasaulio čempionatų finaliniuose etapuose, bet tai yra nerealu.

Todėl dabar mes turime džiaugtis kiekvienu pozityviu Lietuvos rinktinės pasiekimu, o ne piktintis jos nesėkmėmis. Išvykoje sužaidėme lygiosiomis su Azerbaidžanu – tai tikrai geriau nei pralaimėjimas. Neįmušėme įvarčio, nerodėme gražaus žaidimo? Tačiau futbolininkai kovojo su varžovais taip kietai ir atkakliai, kad ir azerbaidžaniečiai nieko įsimintino nesukūrė. Apskritai, mūsų žaidimas buvo tolygesnis, šiek tiek ilgiau žaidėme su kamuoliu, atlikdavome daugiau tikslių perdavimų. Tai yra maži žingsneliai, bet tik tokiu keliu eidami galime pradėti bristi iš mus įtraukusio nesėkmių ir nevilties liūno.

O lengva tikrai nebus. Šiame atrankos cikle visi varžovai yra geresni ir pajėgesni. Portugalija prarado taškus, bet mes su portugalais žaisime rudenį, kai jiems tų taškų mirtinai reikės. Serbijos ir Ukrainos rinktinių taip pat nereikia pristatinėti, o dabar pamatėme, kad ir Liuksemburgas yra geresnė komanda, nei dauguma įsivaizdavo. Vis dėlto viliuosi, kad be taškų šiame atrankos cikle mes neliksime.

B grupė

(Vieta, komanda, rungtynės, pergalės, lygiosios, pralaimėjimai, įvarčių santykis, taškai):

1. Ukraina 2 1 1 0 2:1 4

2. Liuksemburgas 2 1 0 1 3:3 3

3. Portugalija 2 0 2 0 1:1 2

4. Serbija 1 0 1 0 1:1 1

5. Lietuva 1 0 0 1 1:2 0