Komentuodamas rungtynes T. Meškonis laikosi vienos taisyklės

Debiutas truko vos dieną

Nors pirmųjų komentuotų rungtynių dėl jaudulio nelabai pamena, tačiau rimtas T. Meškonio, kaip komentatoriaus, debiutas įvyko 1990 metų kovo 9 dieną. Tuomet Odesoje susitiko dvi Sovietų Sąjungos futbolo čempionato komandos – vietos „Černomorico“ ir Vilniaus „Žalgirio“. Tačiau šios rungtynės komentatoriui įsiminė ne tik dėl debiuto, bet ir dėl to, kad daugiau šio čempionato rungtynių jam nušviesti nebeteko.

„Kai grįžau į Lietuvą, kovo 11-ąją jau buvo atkurta nepriklausomybė, tad pasibaigė Sovietų Sąjungos čempionatas, o Vilniaus „Žalgiris“ sužaidė tik tas vieninteles rungtynes“, – prisimena jaunystėje šio klubo futbolo mokyklą apie 5 metus lankęs T. Meškonis.

Anot LRT žurnalisto, jei ne istoriniai pokyčiai, toliau jis būtų keliavęs į tokias šalis, kaip Tadžikistanas ir Uzbekistanas, kurių taip ir neteko aplankyti.

Vėliau jam ne kartą teko lydėti Lietuvos rinktinę į išvykos rungtynes, o labiausiai įsiminė 1994 metų pabaigoje Slovėnijoje komentuotos futbolo rungtynės, kai Lietuva tik 87-tą minutę po Andriaus Žutos įvarčio 2:1 palaužė šeimininkus.

Tiesa, dažniausiai rungtynes, net kai žaidžia Lietuvos rinktinė, T. Meškoniui tenka komentuoti iš studijos. Jis prisipažįsta, kad dėl šios priežasties šiek tiek pavydi krepšinį nušviečiantiems kolegoms.

„Kiek pavydu, nes futbolas nėra pasiekęs tokių aukštumų, kaip krepšinis. Kai [nuolat] pralaimi futbolo rinktinė, atsiranda tam tikras nusiteikimas jau prieš komentuojant rungtynes – nieko gero nebus nei šiose, nei kitose rungtynėse. Emocijos taip pat yra visai kitokios, kai komentuoji ne čempionato, o atrankos rungtynes“, – teigia laisvalaikiu ir krepšinį žaidžiantis futbolo žinovas.

Kai norisi giedoti kitų rinktinių himnus

Ar rungtynės nušviečiamos iš studijos, ar iš renginio vietos, – tai, anot T. Meškonio, yra vienas pagrindinių komentavimo kokybę apsprendžiančių veiksnių. Kaip pavyzdį jis pateikė 1998 metais Prancūzijoje vykusį Pasaulio futbolo čempionatą, kai jis rungtynes komentavo iš Paryžiaus Sen Deni rajone esančio nacionalinio šalies stadiono „Stade de France“.

„Jausmas – visai kitoks, nesvarbu, kas žaidžia: Brazilija–Norvegija, Škotija–Danija, Nigerija–Argentina. Kai esi stadione, net klausydamas ne savo šalies himno, vis tiek jauti virpuliuką krūtinėje. Taip pat matai nusiteikusius žiūrovus, matai visą vaizdą aikštėje, jauti visai kitokią atmosferą“, – pasakoja daugiau nei 80 tūkst. žiūrovų talpinančiame stadione dirbęs T. Meškonis.

„Kalbant atvirai, kai sėdi studijoje, net tuomet, kai klausai Lietuvos himno, tą virpuliuką jauti ne visada, nors jauti jį girdėdamas svetimos šalies himną stadione“, – priduria komentatorius.

Pasak LRT.lt pašnekovo, jei rungtynes komentuoji iš studijos, gauni tik tokią informaciją, kurią gali gauti bet kuris futbolu besidomintis sporto mėgėjas.

Pagalbininkai ne visada padeda

Šiųmetiniame Europos futbolo čempionate dalyvaus ne 16, kaip buvo įprasta, bet 24 Senojo žemyno futbolo komandos, tačiau, anot T. Meškonio, ypatingai sunku neturėtų būti.