Futbolo strategams – politikų iššūkis

Siūlo tiesioginį valdymą

Vakar jungtiniame Seimo biudžeto ir finansų komiteto bei Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdyje svarstyta galimybė įvesti LFF tiesioginį valdymą.

Su politikais diskutavo LFF prezidentas T.Danilevičius ir generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius.

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas M.Majauskas tvirtino, kad tiesioginis valdymas – reikalingas sprendimas, siekiant esminių permainų LFF.

„Reikia tiesioginio Europos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA) valdymo arba su UEFA palaiminimu Lietuvos valdžios veiksmų, kuriais būtų paskirtas laikinasis reguliatorius, atliktas nepriklausomas veiklos ir finansinis auditas, pakeisti įstatai ir surengti nauji demokratiniai federacijos organų rinkimai“, – teigė M.Majauskas.

Jis, be kita ko, pabrėžė, kad per metus futbolo finansavimui skiriama maždaug 10 mln. eurų valstybės ir savivaldybių lėšų. Pusė iš jų, pasak parlamentaro, atitenka tiesiogiai klubams ir akademijoms, kita dalis – aikštynams ir investicijoms infrastruktūrai gerinti.

Valstybės institucijos investuotų į futbolą daugiau, tačiau esamos situacijos sąlygomis tai sunkiai įmanoma.

„Valstybės institucijos pasiruošusios investuoti dar daugiau, tačiau esamos situacijos sąlygomis tai sunkiai įmanoma“, – sakė M.Majauskas.

LFF laikosi įstatymų

Į klausimą, ar LFF vadovybė nemato poreikio tikslinti federacijos įstatus, kad šie atitiktų Tarptautinės futbolo asociacijų federacijos (FIFA) standartus, šalies įstatymus ir užtikrintų skaidrumą bei demokratinius principus, T.Danilevičius atsakė, kad LFF pastaraisiais metais bandė inicijuoti ne vieną susitikimą su parlamentarais, tačiau atsakymo taip ir nesulaukė.

„Visi LFF įstatai derinami tiek su UEFA, tiek su FIFA, jie atitinka visus Lietuvos Respublikos įstatymus“, – konstatavo T.Danilevičius.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas laikosi pozicijos, kad pagrindinė LFF problema – uždara sistema. Jis akcentavo, kad federacijos visuotiniame susirinkime dalyvauja vos devyniolika juridinių asmenų, sudarytų iš dešimties apskričių ir devynių specializuotų asociacijų, kurie deleguoja po penkis atstovus.

Politikas kėlė klausimą, ar tai atitinka gerąją UEFA praktiką?

Anot L.Kasčiūno, pavyzdžiui, Lenkijoje į federacijos visuotinį susirinkimą kiekvienas aukščiausios lygos klubas deleguoja po du atstovus, po vieną atstovą visos aštuoniolika antro diviziono komandų, o likę delegatai yra salės, moterų futbolo ir trenerių atstovai. Todėl Lenkijoje klubai, politiko vertinimu, turi visiškai kitą įtaką priimant sprendimus nei Lietuvos, kurioje aukščiausia A lyga turi penkis balsus – lygiai tiek pat, kiek Tauragės apskritis.

„Kitaip tariant, Vilniaus „Žalgirio“ klubas LFF valdyme turi lygiai tokį patį svorį, kaip Tauragės „Suktukas“, kuris įsteigtas prieš pat federacijos prezidento rinkimus“, – sakė L.Kasčiūnas.

Pozicijos: T.Danilevičiaus ir M.Majausko nuomonės dėl LFF įstatų skaidrumo, demokratiškumo ir galimo tiesioginio federacijos valdymo išsiskyrė. / V. Liaudanskio nuotr.

Tauragės apskrities futbolo federacijai vadovauja praeityje problemų su teisėsauga turėjęs Arūnas Pukelis, dar žinomas Šviniaus pravarde.

Apie „Suktuką“ ir „Žalgirį“

E.Stankevičius tikino, kad šalies klubai federacijoje yra atstovaujami ir girdimi, o valdymo modelis visiškai atitinka FIFA ir UEFA reikalavimus.

„Jeigu peržvelgtume 100 delegatų sąrašą, kuris bus būsimoje konferencijoje, arba paimtume ankstesnės konferencijos delegatų sąrašą ir pažiūrėtume, kam jie atstovauja, tai apie 70 iš tuomečių 95 delegatų atstovauja klubams. Jūs kalbate tik apie A lygą, bet pamirštate Pirmą ir Antrą lygas, jaunių akademijas ir klubus“, – tvirtino LFF generalinis sekretorius.

L.Kasčiūnas atkirto, kad LFF valdymo organuose sprendimus turėtų priiminėti ne lygos, o būtent klubai.

„Suprantu, kad jums labai rūpi Tauragės „Suktukas“, bet, matant, kad jo svertinis koeficientas ir įtaka yra lygiai tokia pati, kaip Vilniaus „Žalgirio“, kyla klausimas, ar tai atitinka gerosios valdymo praktikos principus“, – teigė konservatorius.

„UEFA sudaro 55 šalys. Lietuva turi vieną balsą, kaip ir Vokietija, nors gyventojų skaičius šiose šalyse gerokai skiriasi. Tai atsakymas dėl „Suktuko“ ir „Žalgirio“, – replikavo T.Danilevičius.

Oficialios iniciatyvos

Politikų kantrybės taurę perpildė 2020-ųjų rudens įvykiai, kai spalį tuometis LFF viceprezidentas A.Pukelis kandidatavo į Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) vykdomojo komiteto narius.

Artėjant rinkimams politikai nori dėmesio aktualiomis temomis, tad neigiami komentarai apie LFF – paranki kryptis.

Šie rinkimai tauragiškiui baigėsi nesėkme, bet netrukus, lapkritį, Seimas vienbalsiai priėmė rezoliuciją, kurioje, be kita ko, akcentavo, kad didžiausios LFF skaidrumo problemos atsirado dėl nusikalstamo pasaulio atstovų įtakos futbolui, uždaros ir neskaidrios struktūros valdymo.

Taip pat Seimas rekomendavo Vyriausybei kreiptis į tarptautines futbolo organizacijas (UEFA, FIFA), kad šios atliktų LFF auditus ir padėtų užtikrinti, jog LFF vadovų pareigos būtų patikimos nepriekaištingos reputacijos asmenims.

„Pokyčių poreikis akivaizdus. Būtų geriausia, kad jie vyktų iš LFF vidaus, tačiau tokio pokyčio atsiradimo tikimybė neatrodo didelė“, – vakar pareiškė premjerė Ingrida Šimonytė.

Rinkimų preliudija?

„Artėjant rinkimams politikai nori tam tikro dėmesio aktualiomis temomis, tad neigiami komentarai apie LFF – paranki kryptis“, – po Seimo komitetų posėdžio sakė E.Stankevičius.

Pasak LFF generalinio sekretoriaus, jei politikai susitiktų su UEFA ir FIFA vadovais, seimo narių pretenzijos subliūkštų.

„Deja, pernai, kai Lietuvoje vyko pasaulio salės futbolo čempionatas ir pas mus viešėjo FIFA prezidentas, generalinė sekretorė, nepavyko suderinti jų susitikimo su mūsų šalies aukšto rango pareigūnais – jie nesurado galimybių pasikalbėti su svečiais apie futbolo reikalus“, – kalbėjo E.Stankevičius.