Treneris A. Skarbalius ieško aukso viduriuko

Po atkaklios kovos pergalę 1:0 iškovoję "Riteriai" ne tik laimėjo miesto derbį, bet ir įteikė gimtadienio dovaną savo vyriausiajam treneriui Aurelijui Skarbaliui.

2017 m. pabaigoje A.Skarbalius tapo Vilniaus "Žalgirio" vyriausiu treneriu ir po daugiau nei du dešimtmečius trukusio gyvenimo tarpsnio Danijoje grįžo į Lietuvą. Tačiau žalgirietiškas karjeros etapas tęsėsi vos pusmetį. Praėjusių metų birželį "Žalgirio" vadovai nusprendė atsisakyti A.Skarbaliaus paslaugų ir nutraukė trejus metus galioti turėjusią sutartį. Vis dėlto be futbolo A.Skarbalius buvo neilgai. 2018 m. pabaigoje paaiškėjo, kad šį sezoną jis į A lygą sugrįš būdamas principinių "Žalgirio" varžovų – "Trakų" futbolo komandos vyriausiu treneriu.

Papildomos intrigos prieš būsimas akistatas su "Žalgiriu" pridėjo ir "Trakų" futbolo klubo vadovų sprendimas atsisakyti ryšių su Trakais ir persikelti į Vilnių. Vasario mėnesį buvo oficialiai patvirtinta, kad komanda pakeitė pavadinimą ir tapo Vilniaus "Riteriais". Tokiu būdu kelis pastaruosius sezonus vienvaldžiu Vilniaus futbolo flagmanu buvęs "Žalgiris" sostinėje sulaukė rimto konkurento. Ir nors po pirmo A lygos rato vos 9 taškus surinkę "Riteriai" žengė tik penktoje vietoje, tačiau antrasis ratas ir pergalė tarpusavio rungtynėse su "Žalgiriu" parodė, kad 46 metų A.Skarbaliaus treniruojama komanda A lygoje gali kovoti dėl aukščiausių vietų.

– Aurelijau, ar pergalė prieš "Žalgirį" jums sukėlė kokių nors ypatingų emocijų?

– Be abejo, emocinis fonas po pirmos pergalės Vilniaus derbyje buvo ryškesnis, o ir gimtadienio šventė smagesnė. Bet ne dėl to, kad nugalėjome būtent "Žalgirį". Žinau, kad žmonės iš tų rungtynių nori padaryti tam tikrą dramą, nes aš pernai treniravau "Žalgirį", buvau priverstas pasitraukti, o dabar dirbu kitoje Vilniaus miesto futbolo komandoje. Bet aš tame nieko dramatiško nematau. Juo labiau kad tai nebuvo pirmas mūsų susitikimas su "Žalgiriu", mes jau žaidėme ir pirmame A lygos rate. Vis dėlto aš puikiai suprantu, kad tos kibirkštėlės yra labai reikalingos mūsų futbolui. Jos suteikia papildomos motyvacijos žiūrovams, skatina juos domėtis futbolu, ateiti į stadioną. Ir tai yra labai gerai. Tačiau, pasikartosiu, man asmeniškai tai buvo eilinės rungtynės, kuriose siekėme laimėti ne dėl to, kad žaidėme su "Žalgiriu", o todėl, kad mums šiuo metu pergalės yra gyvybiškai svarbios.

Sezono pradžioje mums gan sunkiai sekėsi rinkti taškus, todėl dvi paskutinės pergalės žaidžiant su A lygos lyderiais – Kauno "Stumbru" ir Vilniaus "Žalgiriu" mums turi ypatingą reikšmę. Aš savo futbolininkams visą laiką kartojau, kad jie tikrai gali laimėti prieš visas Lietuvos komandas. Reikėjo tik tai įrodyti. Tos laimėtos rungtynės prieš "Stumbrą" ar "Žalgirį" rodo, kad tą konkrečią dieną mes buvome geresnė komanda, bent jau rezultato prasme. Tai labai svarbu norint tęsti pradėtus darbus ir siekti savo tikslų.

Man asmeniškai labai svarbu, kad jauni Lietuvos futbolininkai gautų šansą įsitvirtinti vyrų futbole.

– Kokios priežastys lėmė sunkią sezono pradžią? Ar nejautėte nerimo, kai po pirmų aštunerių rungtynių komandos sąskaitoje buvo tik 9 taškai?

– Visų pirma, pažiūrėkime su kokiais varžovais mes pradėjome čempionatą. Pirmas rungtynes žaidėme Marijampolėje su "Sūduva", paskui su "Stumbru" ir "Žalgiriu". Vargu ar galėjome tikėtis, kad bus lengva, nes susitikome su pajėgiausiais varžovais, patyrėme vieną nesėkmę ir du kartus sužaidėme lygiosiomis. Aišku, galima sakyti, kad žaisdami su "Žalgiriu" išleidome pergalę, nes varžovai rezultatą išlygino jau per teisėjo pridėtą laiką, bet reikia pripažinti, kad tose rungtynėse "Žalgiris" žaidė geriau ir turėjo daugiau progų pasižymėti. Aišku, buvo skaudu, bet mes komandoje daug dirbame ugdydami nugalėtojų mentalitetą ir stengiamės po kiekvieno smūgio atsitiesti. Aš tikrai neleisiu, kad futbolininkai po vienos ar kelių nesėkmių nuleistų galvas. Mums gali nesisekti, galime pralaimėti geresniam, pajėgesniam varžovui, bet visada privalome  atsitiesti ir judėti į priekį.

Kita vertus, aš ir per pralaimėtas rungtynes mačiau, kad komanda demonstruoja tam tikras geras tendencijas gynyboje ir puolime, tik ne visada pavyksta tą potencialą realizuoti. Be abejo, iš šalies geriausiai matomas yra tik rungtynių rezultatas ir surinktas taškų kraitis. Bet aš matau visą procesą, žinau, ko mums trūksta, ką reikėtų koreguoti, kada daugiau dėmesio skirti individualiam darbui su žaidėjais ir pan. Tai yra tęstinis procesas. O sėkmingas žaidimas čempionate tik suteikia jam papildomos energijos ir tikėjimo.

– Pastaruosius keturis sezonus "Riteriai" A lygoje nuolat finišuodavo prizininkų trejete. Bet šiais metais komandoje yra daug jaunų, nepatyrusių futbolininkų. Ar realu tikėtis sėkmingo sezono su jaunimu?

– Pas mus tikrai yra nemažai jaunų futbolininkų, bet aš nemanau, kad mes esame per jauni. Sakyčiau, kad kaip tik yra gan nebloga pusiausvyra tarp jaunystės ir patirties. Komandos kapitonas Valdemaras Borovskis yra 35-erių, Valentinas Jeriomenka – 30-ies, Donatas Kazlauskas, Justinas Januševskis, Mindaugas Grigaravičius, Lajo Traore ir Artiomas Gurenka – 25–26 metų. Tai yra mūsų pagrindiniai žaidėjai, komandos branduolys. Siekiame suformuoti komandą, kurioje derėtų patirtis ir jaunystės ugnis, emocijos ir kurioje tie jaunuoliai galėtų atskleisti savo potencialą. Man asmeniškai labai svarbu, kad jauni Lietuvos futbolininkai gautų šansą įsitvirtinti vyrų futbole. Bet tai nereiškia, kad mes esame pasirengę aukoti komandos rezultatus. Manau, kad ir su jaunimu galime siekti užsibrėžtų tikslų, o kartu ateityje galime turėti papildomos finansinės naudos pardavę geriausius klube užaugintus futbolininkus į užsienio komandas. O jei mes sugebėsime padaryti tai dirbdami su lietuviais, tai bus nauda ne tik klubui, bet ir visam Lietuvos futbolui.

– Ar tai galima vadinti "Riterių" futbolo klubo filosofija – remtis Lietuvos futbolininkais, ugdyti jaunimą?

– Manau, kad taip. Bet kartu mes nenorime eiti į kompromisus ir dėl rezultato. Mūsų tikslas – pasiekti geriausią įmanomą rezultatą Lietuvoje ir kuo ilgiau žaisti UEFA Europos lygos atrankos varžybose. Ir kartu dirbti su jaunimu bei padėti jiems tobulėti. Tai yra darbas trimis kryptimis vienu metu. Tikrai tai nėra lengva, bet man toks darbas patinka, aš juo džiaugiuosi ir stengiuosi atrasti tą aukso viduriuką.

– Kas jus labiausiai nustebino šiose A lygos pirmenybėse? Ar pastebite kokių nors teigiamų poslinkių čempionate?

– Jau prieš sezoną sakiau, kad labai sustiprėjo "Kauno Žalgiris". Ši komanda jau turi tam tikrą tęstinumą, pasipildė patyrusiais žaidėjais, turi labai ambicingą ir perspektyvų trenerį. Ir kol kas kauniečiai tuos lūkesčius pateisina. Gerai sezoną pradėjo ir kita Kauno komanda – "Stumbras". Manau, kad jiems buvo naudingos ir permainos vyriausiojo trenerio poste, nes naujasis specialistas sustygavo visą vidinę komandos organizaciją. Tai lėmė, kad sezono pradžioje mūsų įprastiniai čempionato favoritai – "Sūduva" ir "Žalgiris" sulaukė didesnės konkurencijos iš Kauno komandų. Tikiuosi, kad į šią konkurencinę kovą įsijungs ir "Riteriai", tada jau vyks penkių komandų lenktynės dėl teisės žaisti Europos taurių turnyruose.

Vis dėlto neabejoju, kad ir apatinėje turnyro lentelės dalyje dar bus permainų. "Panevėžys" tikrai žaidžia geriau, nei rodo jų rezultatai, tiesiog jie turėjo problemų gynyboje ir neišnaudojo savo progų puolime. Kai jie atras tinkamą balansą, jų taškų kraitis tikrai pasipildys. O "Palanga" ir Klaipėdos "Atlantas" man yra mįslingiausios komandos. Jos turi kokybiškų, patyrusių, ambicingų žaidėjų, bet kol kas neaišku, ko iš jų reikėtų tikėtis.