Nesu ypatingas gamtos mylėtojas, bet gyvūnų skausmui tikrai negaliu likti abejingas. Gyvenu Žaliakalnyje. Čia esančių mūsų daugiabučių kiemuose glaudžiasi daugybė benamių kačių. Aš ir kiti neabejingi kaimynai  negalime ramiai stebėti kaip gyvūnėliai kankinasi per žiemos šalčius. Alkani, ligoti, sušalę tupinėja kieme ir laukia stipresniųjų pagalbos. Laimei, šiemet orai nėra tokie atšiaurūs, tačiau žiema tik prasidėjo, tad aišku, kad bus ir labai šaltų dienų bei naktų. Mažiausiai, kuo galime padėti bejėgiams padarėliams - juos pamaitinti. Tą stengiamės ir daryti. Suprantame, kad tai nėra ideali išeitis. Pirmiausia, keturkojų gerove turėtų rūpintis gyvūnų globos organizacijos. Tačiau,  šioms, matyt, neužtenka lėšų, tad gyvūnėliai paliekami likimo valiai. Ne sykį kreipėmės į šias organizacijas, kad apgydytų ir sterilizuotų kates, idant šios nesiveistų ir negilintų problemos. Kai kurias procedūras apmokėjome savo lėšomis.

Dažnas žmogus praeina abejingai ir nekreipia dėmesio į aimanuojančius iš skausmo ar gailiai miaukiančius keturkojus. Vadovaujamasi principu: nematau ir neskauda. Tačiau pasitaiko ir tokių beširdžių, kurie, užuot padėję, stengiasi dar ir pakenkti. Kas pagąsdins ir pavaikys, kas mes kokį akmenį.

Vis dėlto vieną rytą pamatytas vaizdas tiesiog pašiurpino. Greta maitinimo vietos, kurioje mes bei kiti neabejingi žmonės paliekame maisto, radome padėtų žiurknuodžių. Bent jau taip iš pažiūros atrodė pabertos ryškios melsvos spalvos granulės. Skubiai surinkome radinį ir jį išmetėme. Tiesa, dalį pasilikome ir, galbūt, mėginsime atlikti tyrimus bei nustatyti piktadarius. Juk už tokį drastišką elgesį su gyvūnais gresia ne tik didžiulės piniginės baudos, bet ir baudžiamoji atsakomybė. O kas būtų, jei nuodus surytų ne benamiai gyvūnai, o kažkieno auginti, ar, neduokdie, į burną įsidėtų netoliese žaidžiantis mažylis?

Norisi paklausti kietaširdžių: ar esate matę apnuodytų gyvūnų agoniją? Mes esame. Sykį, veterinarijos klinikoje. Švelniai tariant, žiaurus vaizdas.