Vyriausybės siūlomų 87,8 mln. Lt Seimui kitąmet neužteks

Seime trečiadienį Biudžeto ir finansų komitete (BFK) svarstant kitiems metams numatytus Seimo kanceliarijos asignavimus Finansų departamento direktorė Laima Šipkauskienė tvirtino, jog, nors lėšų ir skiriama daugiau, jų neužteks, nes pasibaigus kadencijai nemažą sumą teks skirti neperrinktų Seimo narių ir jų padėjėjų išeitinėms kompensacijoms.

„2012 metams numatyta 87,8 mln. litų (5,6 mln.litų daugiau nei šiemet - red.), bet to neužteks, nes tai yra kadencijų kaita, ir 5,5 mln. litų pakaks tik Seimo narių ir padėjėjų išeitinėms išmokoms“, - sakė Finansų departamento vadovė, pridūrusi, jog papildomų lėšų pareikalaus ir pasirengimas pirmininkauti Europos Sąjungai, taip pat - naujai išrinktų parlamentarų aprūpinimui būstu, kol Seimą paliekantieji parlamentarai išsikraustys iš Seimo viešbučio.

Pasak Seimo Finansų departamento vadovės, Vyriausybės Seimui skirti siūlomi 87,8 mln. litų yra 3,8 mln. litų mažiau nei Seimo valdybos patvirtintas parlamento kanceliarijos lėšų poreikis kitiems metams.

Pagal Ministrų kabineto pateiktą biudžeto projektą, Seimo kanceliarijos asignavimai išaugtų 5,6 mln. litų - nuo 82,25 mln. iki 87,85 mln. litų.

Seimo kanclerio Jono Mileriaus siūlymu, lėšų klausimą būtų galima spręsti Vyriausybei perduodant pareigą išmokėti neišrinktų Seimo narių ir jų padėjėjų išeitines kompensacijas. Pasak kanclerio, racionaliau būtų, jei išeitinės būtų mokamos iš specialiai nustatyto rezervo, apskaičiuojamos jau po rinkimų, ir nebūtų reikalavimo lėšas tam iš anksto numatyti Seimo kanceliarijos biudžete, aklai spėjant rinkimų rezultatus.

„Ideali situacija, ir normaliai kada nors taip ir bus, iš anksto neverst planuot tų vadinamųjų išeitinių, įvyksta faktas, Seimo rinkimuose balsuojama, tada pagal faktą (skiriama - red.). Manau, kad komitetas kažką rekomenduos (šiuo klausimu - red.). Dabar planuojama 5-6 mln. išeitinių, bet po rinkimų Vyriausybė turėtų priimt sprendimą ir išmokėt pagal faktą, tada galima cento tikslumu (planuot biudžetą - red.)“, - sakė Seimo kancleris.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė pastebi, jog Seimo kanceliarijai asignavimai didėja ir tam yra objektyvių priežasčių. Tačiau ministrė tuo pačiu sako, jog Seimas turi teisę siūlyti ir valdybos matomus reikalingus asignavimus, kuriuos Vyriausybė svarstytų.

„Vyriausybės pateiktame biudžete Seimo asignavimai didėja, tik didėja  mažiau nei Seimo valdyba pageidavo, bet didėja dėl kitais metais vyksiančių rinkimų bei dėl pasirengimo pirmininkavimui ES. Biudžetas didėja maždaug 5,6 mln. litų, Seimo valdytojai sako, kad asignavimai galėtų didėti daugiau, jei Seime bus įregistruotas toks pasiūlymas, tuomet Vyriausybė kaip ir visus tokius pasiūlymus svarstys“, - žurnalistams sakė I.Šimonytė.

Vyriausybė siūlo valstybės institucijoms papildomai 2 proc. apkarpyti biudžetus, siekiant sumažinti biudžeto deficitą. Siekiama, kad kitąmet skirtumas tarp išlaidų ir pajamų neviršytų 2,8 proc. bendrojo vidaus produkto.